<h2>Kainų rekordas – 4 eurai už kilovatvalandę</h2>
<p>Trečiadienio pavakarę elektros biržoje valandinei didmeninei kainai pasiekus 4 000 eurų už megavatvalandę arba 4 eurus už kilovatvalandę, Lietuvoje kilo tikras sąmyšis. Kol energetikos ministras Dainius Kreivys mekeno negalėdamas realiai paaiškinti situacijos ir kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) su prašymu šią situaciją ištirti, tarp nepriklausomų elektros tiekėjų vadovų jau pasigirdo kalbos, kad tokie rekordai – dar ne paskutiniai. Tačiau ministras D. Kreivys, panašu, dėl to labai nepergyvena, nes mato puikią išeitį – moko gyventojus kaip taupyti elektrą ar net visai jos atsisakyti. Tuo tarpu kiti politikai elektros rinkos liberalizavimą jau vadina „eksperimentais iš vartotojų kišenės, ne kitaip.“</p>
<p>Šoko ištikti gyventojai trečiadienį dalijosi žiniasklaidos naujienomis apie pasiektą elektros kainos rekordą – kai kurie jų net dalijosi įžvalgomis, kad nuo šiol už valandą sudegintos elektros žmogus atseikės tiek, kiek anksčiau būtų mokėjęs už 10 valandų. Tai reiškia, kad už elektrą mokėsime dešimt kartų brangiau.</p>
<p>Didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Baltijos šalims trečiadienį 18 val. Lietuvos metu laikinai pasiekė net 4 000 eurų už megavatvalandę arba 4 eurus už kilovatvalandę. Net ir vidutinė didmeninė dienos kaina Lietuvai taip pat yra rekordiškai aukšta ir siekia net 824 eurus už MWh[2].</p>
<p>Naujienų portalas „Delfi“ pasidalino informacija, kad gerai informuoto šaltinio teigimu, tokia situacija mūsų šalį ištiko dėl to, kad nedirba Latvijos šiluminės elektrinės, o estai ir suomiai „užsidarę“ savo pralaidumus, laikydami žemesnes kainas, o tuo tarpu Lietuvos gamybos nepakanka.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elektraa.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kalti ribojami pralaidumai?</h2>
<p>„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė tikino, kad Baltijos šalyse tokia kaina susiformavo dėl pralaidumų ribojimų iš Švedijos 4-os kainų zonos į Lietuvą, iš Suomijos į Estiją, iš Lenkijos į Lietuvą.</p>
<p>Jos teigimu, dėl aukštos oro temperatūros trečiadienį iki 650 MW ribota „NordBalt“ jungtis, Estijos perdavimo tinkle iki 858 MW apribotas importas iš Suomijos, o vakarinio piko metu esą iki 350 MW ribotas importas iš Lenkijos.</p>
<blockquote>
<p>„18 valandą perkamos elektros energijos kiekis viršijo rinkoje aktyvuotų pardavimo pasiūlymų apimtis, todėl rinkos operatorius („Nord Pool“) aktyvavo pikinės galios rezervą, laikomą Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“, kuris padengs energijos trūkumą. Pagal rinkos operatoriaus „Nord Pool“ duomenis, 4 000 Eur/MWh kaina buvo suformuota su 2,14 MWh kiekiu“, – komentavo L. Beganskienė[2].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „ramina“, kad rekordų teks išvysti galimai dar ne vieną, tačiau neslėpė, kad tokio kainos šoktelėjimo nesitikėjo. Rekordišką elektros kainą, pasak jo, galėjo lemti mažėjanti elektros pasiūla visame regione, neprisipildantys vandens rezervuarai, brangstančios dujos, kylančios taršos leidimų kainos, Rusijos karas bei jo iššaukti padariniai ir nepakankama žalioji gamyba.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lemp.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kreipėsi į VERT dėl situacijos tyrimo</h2>
<p>Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją ir neaiškias to priežastis, kodėl elektros kainos kosminiu būdu pakilo tik Lietuvai, energetikos ministras D. Kreivys kreipėsi į VERT su prašymu ištirti, ar regioninėje elektros prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra kur kas mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje.</p>
<blockquote>
<p>„Vartotojai, verslas ir valstybė dėl to patiria dideles išlaidas, todėl ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis“, – skelbiama pranešime[3].</p>
</blockquote>
<h2>Verslas jungiasi į taupymo režimą</h2>
<p>Reaguodamas į nuo 18 iki 19 valandos vakaro gerokai šoktelėjusias elektros kainas, dalis šalyje veikiančio verslo nusprendė būtent tuo metu įjungti taupymo režimą. Prekybos tinklai „Norfa“ ir „Maxima“ jau pareiškė apie savo planus tuo metu stabdyti patalpų vėsinimą ir vėdinimą. </p>
<p>Štai „Norfos mažmena“ tokiais savo veiksmais, panašu, siekia ne tik naudos sau, bet ir valdžios dėmesio atkreipimo į katastrofiškai augančias kainas, todėl jungiasi prie gyventojų nepasitenkinimo elektros kainomis[5].</p>
<p>„Maxima“ 18–19 valandos metu, kai elektros kaina biržoje sieks rekordines aukštumas, planuoja sumažinti oro vėsinimą patalpose, tačiau pasibaigus šiam laikui teigia grįšianti į įprastą kondicionavimo režimą. Dėl augančių elektros energijos kainų prekybos tinklas pranešė taip pat greitu metu mažinsiantis parduotuvių apšvietą apie 30 proc.</p>
<p>Neabejotina, kad tokie kainų šuoliai verslui tampa nepakeliama našta, o esant tokiai situacijai, dalis gamybos įmonių kainos piko metu gali net stabdyti savo veiklą. Kaip pastebėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, tokiu metu verslams vykdyti savo veiklą yra nuostolinga, todėl viena iš išeičių – būtent šiomis valandomis gamybos įmonėms pereiti iš standartinės gamybos į laisvosios eigos režimą, o darbuotojams kelias valandėles pailsėti[5].</p>
<h2>Pateiks planą kaip taupyti elektrą</h2>
<p>Tačiau elektros kainų krizės įkarštyje Energetikos ministerija imasi problemas spręsti kitaip. Ministras D. Kreivys žada jau rugsėjį pateikti gyventojams planą, kaip taupyti elektrą[7]. Ministras neslėpė, kad nors dabartiniai duomenys ir rodo, kad elektros energijos mums nepritrūks, tačiau ji bus „labai brangi“.</p>
<blockquote>
<p>„Todėl turime dėti visas pastangas ir visi kartu ieškoti būdų, kaip ją taupyti, kad galėtume ne tik mažiau mokėti, bet kartu ir lengviau ištvertume tą visą energetinį karą, kurį Putinas užtaisė mums ir visai Europai“, – teigė D. Kreivys[7].</p>
</blockquote>
<p>Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis net šmaikštauja, kad D. Kreivys perspjovė net sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kuris turėjo pristatyti Lietuvai 140 veiksmų planą kaip suvaldyti pandemiją.</p>
<p>Seimo narys šmaikštavo, kad jau žino, kas bus D. Kreivio elektros taupymo plane – dažniau naudotis lauko tualetais, dušo atsisakymas iki 2024 m. spalio mėnesio prieš Seimo rinkimus, o mokyklose, pasak jo, geriausia neorganizuoti pamokų, nes kam gi pamokos prie lempų, „jei I. Šimonytė žibalinių lempų užpirks“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zemaitaitis-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Į rinką stumia saulės elektrines?</h2>
<p>O štai kylant elektros kainoms, nusivylusius žmones guodžia saulės elektrinių gamintojai ir kviečia kuo skubiau įsirengti kaštus sumažinančią atsinaujinančių išteklių sistemą. Tiesa, jei žmogus neturi tam finansų, ne bėda, saulės elektrinių įsirengimui siūloma pasinaudoti banko paskolomis. Tad nenoromis peršasi mintis, kad gal toks nežmoniškas elektros kainų kilimas buvo suorganizuotas siekiant padėti saulės elektrinių gamintojams ir bankams?</p>
<p>Gyventojai, norintys sutaupyti, vis labiau raginami savo namuose įsirengti saulės elektrines ir taip maždaug ketvirtadaliu sutaupyti kas mėnesį. O štai jau dabar kalbama, kad nuo elektros kainų šuolių pavargę gyventojai vis dažniau kreipiasi dėl tokių elektrinių įsigijimo.</p>
<blockquote>
<p>Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, vien per šių metų liepos mėnesį paraiškas dėl saulės elektrinių įrengimo finansavimo pateikė daugiau nei 17 tūkst. gyventojų, o iki rugpjūčio vidurio sulaukta dar 7,5 tūkst. paraiškų[8].</p>
</blockquote>
<p>Išaugusį saulės elektrinių poreikį pastebi ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė. Jos teigimu, anksčiau bendrovė dėl saulės elektrinių sulaukdavusi pavienių užklausų, o dabar su kiekvienu mėnesių jų sparčiai daugėja.</p>
<p>Ir, nors saulės elektrinių bendrovės „Saulės grąža“ komercijos direktorė Deiminta Noreikienė teigia, kad įrengtos saulės elektrinės gali padėti elektros išlaidas sumažinti net ir 4 kartus, neišgalintiems už savas lėšas įsigyti tokių pirkinių gyventojams siūloma kreiptis į bankus dėl finansavimo. </p>
<p>G. Štuopės teigimu, kreipiantis į kreditorių dėl finansavimo, fiksuotos palūkanos esą prasideda nuo 5 proc. Tačiau čia verta neapsigauti – žmogus turi paskaičiuoti, ar alternatyvus elektros energijos gavimo būdas jam tikrai atsipirks, nes juk už pirkinį reikės mokėti dar ir bankui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stuope.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kalti vadovai be patirties?</h2>
<p>Apie elektros liberalizacijos procese padarytas klaidas prabilusi socialdemokratė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė teigė, kad šiam procesui buvo visiškai nepasiruošta, o viskas suveikė priešingai, mat šimtai tūkstančių žmonių gali būti apgauti sudarant jiems nenaudingas sutartis[9].</p>
<p>Jos nuomone, situacija šiai dienai yra „visiškai paleista iš rankų“, o likę apgauti „Perlas Energija“ vartotojai yra mėtomi ir vėtomi į visas puses, o aiškaus atsakymo, kaip elgtis tokioje situacijoje, esą nėra.</p>
<p>R. Budbergytė kritikos pažėrė ir pačiam energetikos ministrui D. Kreiviui, kuris realiai nėra nei energetikas, nei apskritai turi ekspertinę patirtį šioje srityje. Be visa ko, ministro sudaryta komanda dar ir silpna, pradedant politinio, asmeninio pasitikėjimo komanda, viceministrais ir kitais patarėjais.</p>
<h2>Procesas buvo pasmerktas iš pat pradžių</h2>
<p>O kad elektros energijos liberalizacijos procesas jau iš pat pradžių buvo pasmerktas, pritarė ir europarlamentaras Bronis Ropė. Jo teigimu, Vyriausybė savo eksperimentą vykdo būtent iš vartotojų kišenės.</p>
<blockquote>
<p>„Vyriausybė nepasiruošė tikrai didžiulio masto rimtai reformai, o lendant jos spragoms, toliau demonstruoja neatsakingą požiūrį į savo klaidas. Energetikos ministras Dainius Kreivys pripažįsta, kad valstybės reguliavimas yra nepakankamas, kad jei būtų rimtesnis reguliavimas, tai tokių situacijų, kaip nutiko su „Perlas energija“, neatsitiktų. Nepaisant to, ministras ir toliau žada, kad situacija stabilizuosis, kad kainos ims kristi, kad su energijos rinkos liberalizacija viskas gerai ir kad nėra reikalo jos stabdyti ar bent daryti pauzę“, – teigia B. Ropė[10].</p>
</blockquote>
<p>B. Ropė iš ministro D. Kreivio pasigenda ir namų darbų, kuriuos šis turėjo atlikti prieš liberalizacijos pradžią, mat šiai dienai nėra net reikalingo reguliavimo. Kritikos politikas negailėjo ir šalies prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris, jo nuomone, į situaciją žvelgia pro pirštus ir nemato reikalo interpeliuoti ministro.</p>
<p>Europarlamentaro nuomone, tam, kad turėtume pigesnę elektros kainą, reikalingas ne energijos iš brangių iškastinių išteklių liberalizavimas, bet proveržis investuojant į vietinę atsinaujinančią energetiką, energijos šaltinių diversifikavimas, realus gaminančių vartotojų skatinimas, energijos efektyvumo didinimas tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.</p>
<blockquote>
<p>Anot politiko, ką gali padaryti Vyriausybė – tai nustatyti fiksuotą elektros energijos kainą buitiniams vartotojams iki metų pabaigos.</p>
</blockquote>
