Tyrimai teigia, kad iki 2030 metų beveik pusė jaunų moterų JAV gali likti vienišos ir be vaikų
Remiantis investicinio banko „Morgan Stanley“ prognozėmis, iki 2030 metų net 45 procentai JAV gyvenančių moterų, kurioms tuo metu bus nuo 25 iki 44 metų, gali būti netekėjusios ir neturėti vaikų. Šis rodiklis ženkliai išaugo — 2018 metais tokių moterų buvo apie 41 procentą[1].
Toks pokytis atspindi gilesnius demografinius ir kultūrinius virsmus, susijusius su moterų karjeros prioritetais, vėlyvu šeimos kūrimu ir mažėjančiu santuokos populiarumu. Ekonomistė E. Zentner iš „Morgan Stanley“ pažymi, kad didžiausią įtaką moterų atlyginimų skirtumui šiandien daro nebe išsilavinimas ar pasirinkta profesija, o motinystė.
„Daugelis moterų, tapusios motinomis, pasirenka sumažinti darbo krūvį arba visai išeiti iš darbo rinkos.“ Tačiau vis daugiau moterų šį etapą atideda arba jo visai atsisako. Skaičiuojama, kad nuo 2018 iki 2030 metų vienišų moterų JAV padaugės vidutiniškai po 1,2 proc. kasmet — beveik dvigubai sparčiau nei visos populiacijos augimo tempas.
Istoriniai duomenys rodo, kad vaikų neturinčių moterų dalis artėja prie rekordinių aukštumų
Nors pastaraisiais dešimtmečiais dažnai kalbama apie mažėjančius gimstamumo rodiklius, tikroji priežastis nėra sumažėjęs šeimų dydis. Didžiąją dalį kritimo lemia vis daugiau žmonių, kurie išvis nesukuria šeimos. Iš istorinės perspektyvos matyti, kad moterų be vaikų dalis svyravo — ji kilo iki XX a. pradžios, vėliau smuko per pokario bumo metus, kai motinystė tapo beveik universalia, o dabar vėl ryškiai auga.
Analizės rodo, kad JAV moterys, gimusios po 1980 metų, gali pasiekti iki šiol neregėtas bevaikystės apimtis: lygias arba net didesnes nei Japonijoje, kur naujausi duomenys rodo, kad apie 28 procentai 45 metų moterų neturi vaikų.
Tyrimų duomenimis, tik maža dalis šių moterų, apie 5 procentai, yra tikrai „vaikų nesiekiančios“ (angl. childfree), t. y. sąmoningai nenorinčios turėti vaikų. Dauguma, apie 75 procentai, vaikų neturi, nors ir nurodo, kad būtų norėjusios. Tai leidžia teigti, kad kalbame ne apie laisvą pasirinkimą, o apie socialinių, ekonominių ir kultūrinių procesų padarinius[2].
Didėjanti vienatvė ir bevaikystė keičia šeimos sampratą ir visuomenės struktūrą
Kartu su bevaikystės augimu, didėja ir vėlyvų ar visai nesudarytų santuokų skaičius. Šiandien beveik trečdalis moterų JAV iki 35 metų niekada nebuvo ištekėjusios. Tarp 45–55 metų amžiaus moterų tokių yra apie 15 procentų — ir skaičiai toliau auga. Tyrimai rodo, kad vis daugiau moterų į pensinį amžių įžengs neturėdamos nei sutuoktinio, nei vaikų, nei artimų šeimos ryšių, ypač jei jų tėvai mirę, o su broliais ar seserimis neturi artimo ryšio.
Nors vis daugiau moterų turi vaikų už santuokos ribų, o tai sumažino riziką senatvėje likti be artimųjų, naujausi duomenys rodo, kad šis reiškinys stabilizavosi. Tad moterims, gimusios po 1985 metų, tikimybė nesukurti šeimos ir neturėti vaikų senatvėje vėl auga.
Kultūriniai pokyčiai, tokie kaip darbo rinkos prioritetai, išsilavinimo siekis, ekonominis nestabilumas, bei mažėjantis pasitikėjimas ilgalaikiais santykiais keičia tradicinį šeimos modelį. Tai turi įtakos ne tik demografijai, bet ir emocinei sveikatai: tyrimai rodo, kad vienišos, vaikų neturinčios moterys dažniau susiduria su vienatve, nerimu ir žemu pasitikėjimu savimi, lyginant su tomis, kurios turi šeimą.
