Velykų prietarai paliečia ne tik orus: pataria kaip išlaikyti sveikatą ar išpildyti norus
Velykos, kaip tikriausiai ir bet kuri kita jau daugelį metų minima šventė, apipinta įvairiais įdomiais faktais. Tačiau svarbios ne tik Velykų tradicijos, bet ir prietarai bei burtai[1] . Velykų dieną spėjamas vasaros oras, būsimo derliaus gausa, taip pat stebimi artėjančios santuokos ženklai ar net prašoma padėti susilaukti vaiko.
Šiais laikais daugelis jau nebetiki iš senųjų laikų atėjusiais būrimais ir prietarais, tačiau tai vis tiek gali tapti unikaliu ir įdomiu užsiėmimu šventės metu. O jei niekada negirdėjote kokie Velykų prietarai gali papasakoti apie ateitį ar kitus dalykus, siūlome su jais susipažinti[2]:
- Velykų rytas pranašauja kokia bus artėjanti vasara. Jeigu rytas saulėtas ir gražus, tuomet tokia bus ir vasara, o jeigu lyja, tada vasara veikiausiai bus lietinga. Manoma, kad nenutirpęs sniegas per Velykas rodo, jog metai bus skurdūs, bet nutirpęs visas sniegas atvirkščiai – pranašauja puikų derlių. O jei Velykų rytą nutinka kokia nors nelaimė, tuomet ir likę metai bus nelaimingi.
- Velykiniai margučiai taip pat pranašauja ateitį. Tikima, jog ilgiau gyvens tas žmogus, kuriam atiteks stipresnis kiaušinis. Be to, jei kiaušinio duobutė yra viršuje, turėtų būti geri metai, o jei šone ir apvali – veikiausiai laukia negandos.
- Margučių lukštai gali padėti su derliumi. Reikia juos užkasti dirvoje, nes manoma, kad tokiu būdu žemė ne tik apsaugojama nuo kurmių, bet ir atnešamas geras rugių derlius.
- Velykų dieną svarbu nepamiršti nuoširdžių velykinių palinkėjimų, nes manoma, jog jie turi pranašiškų galių.
- Net ir velykinis supimasis ant sūpuoklių yra pranašingas! Tam, kad išsipildytų visi norai, tereikia daug ir ilgai suptis.
- Velykų dieną reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, reikia keltis kuo anksčiau, nes ilgai miegant skaudės galvą. Taip pat reikia išvalyti namus dar prieš Velykas, nes jei šluosite per pačią šventę, tuomet iššluosite iš namų laimę.
- Velykų ryto maudynės yra itin svarbios. Dar prieš saulėtekį reikia nusiprausti tekančiu vandeniu, kuris buvo atsineštas iš šaltinio ar upės, nes tuomet visus metus lydės gera sveikata. Kai kurios moterys taip pat tiki, jog toks ritualas padeda atjaunėti. Tačiau išsimaudžius jokiu būdu negalima šukuoti plaukų, nes esą per visas Velykas skaudės galvą.
- Kitų žmonių laistymas vandeniu per Velykas jiems esą atneš gausų derlių ir jie bus sotūs bei turtingi.
- Su Velykomis siejami pranašiški sapnai. Jei naktį iš šeštadienio į Velykų sekmadienį susapnuojama kažkas iš seniai mirusių giminaičių, tai laikoma geru ženklu, reiškiančiu, jog visus metus šeimą aplenks sunkios ligos ir mirtis.
- Mušimas verba irgi nuo Velykų neatsiejamas užsiėmimas. Verbų sekmadienį reikia su verba mušti kitus žmones, nes taip jie visus metus bus sveiki ir laimingi. Tiesa, geriausia, jog jaunus žmones muštų jaunimas, nes taip jie bus gražūs, o vyresnius žmones muštų vyresni, nes taip jie bus laimingi.
- Paukščiai per Velykas irgi pranašauja tam tikrus svarbius ženklus. Pavyzdžiui, jei Velykų rytą ant palangės nutūpia paukštis, tuomet šeimos laukia puikūs ir turtingi metai. O išgirdus kalant genį, galima džiaugtis puikiu ženklu, nes jis simbolizuoja naujus ir jaukius namus. Beje, gegutė irgi svarbi ženklų nešėja: jei per Velykas gegutę išgirsta netekėjusi mergina, jos tais metais laikia vestuvės, o jei gegutę išgirsta ištekėjusi moteris, tuomet reikėtų laukti šeimos pagausėjimo.
Velykų burtai padeda nuspėti ateitį ir išpranašauti, kas laukia meilės srityje
Nors daugelis burtais susidomėjęs žmogus gali užsimanyti išmėginti kelis paprastus būrimus net ir šventės išvakarėse, iš tiesų dieną prieš šv. Velykas tai yra griežtai draudžiama. Visi Velykų būrimai atliekami šventės dieną. Senesniais laikais tai buvo tokia smagi atrakcija, jog tam susirinkdavo daug merginų ar net visos šeimos.
Štai keletas smagių Velykų burtų, kuriuos lengvai atliksite namuose[3]:
- Burtas netekėjusioms merginoms su Velykų margučiu. Dar nespėjusios ištekėti merginos turi pasirinkti margutį, pačios jį nulupti ir perpjauti per pusę. Tuomet reikia stebėti trynį, nes kuo jis arčiau krašto, tuo greičiau mergina sulauks vestuvių. Be to, kuo trynys ryškesnis, tuo toji santuoka turėtų būti laimingesnė. Ir atvirkščiai: jeigu kiaušinio trynys iki galo neišviręs arba bjauriai pamėlęs, tai pagal jo bjaurumo ar neišvirimo stadiją sprendžiama kiek mažėja tikimybė, kad mergina artimiausiu metu žengs prie altoriaus su balta suknele.
- Kiaušinio baltymo burtas ateičiai nuspėti. Šiam būrimui reikės stiklinės karšto vandens. Tuomet reikia atskirti žalio kiaušinio baltymą nuo trynio ir tą baltymą įmesti į vandenį. Dėl karšto vandens baltymas susitrauks ir veikiausiai suformuos kokias nors figūras, pagal kurias bandoma nuspėti ateitį. Kaušinio baltymo burtų reikšmių yra daugybė, tačiau štai keletas iš jų: šuo vyrams reiškia tikrą draugą, o moterims – apkalbas; bažnyčia jauniems žmonėms rodo būsimas vestuves, o vyresniems pranašauja mirtį; medis simbolizuoja geras naujienas ir sveikatą; žmogus pranašauja stiprią draugystę, o gal net santuoką; laivas vyrams rodo kelionę, jaunoms merginoms pranašauja santuoką su užsieniečiu, o ištekėjusioms moterims – vyro grįžimą; gėlė pranašauja laimę ir sėkmę asmeniniame gyvenime, taip pat gali reikšti pasimatymą; o jei baltymas tiesiog nusileidžia į stiklinės dugną, toks ženklas perspėja apie artėjantį pavojų.
- Pranašaujantis ateitį velykinių pyragaičių burtas. Ateitį galima sužinoti ne tik su kiaušiniais, bet ir keksiukais ar kitais kepiniais. Prieš juos kepant kiekvieną pyragaitį reikėtų kaip nors pažymėti, kad žinotumėte, kuris priklauso konkrečiam žmogui. Tam puikiai pasitarnaus skirtingos spalvos popierinės keksiukų formelės ar skirtingi įdarai bei papuošimai. O pyragaičiams iškepus, reikia stebėti jų formą ir iškepimo lygį. Jeigu keksiukas ar kitas kepinys išlaikė savo formą, yra glotnus ir tinkamai iškepęs, tuomet žmogaus laukia sėkmingi metai. Tuo tarpu suskeldėjęs pyragaitis pranašauja, jog reikėtų pasisaugoti nelaimių ir ligų. O sudegęs ar visiškai neiškilęs pyragaitis yra pats blogiausias ženklas, prognozuojantis itin blogus metus.
- Burtas panelėms su margučiu ir žiedu. Šis būrimas skirtas netekėjusioms merginoms. Jam reikės margučio, sužadėtuvių žiedo, duonos, cukraus ir druskos. Besiburianti mergina turi sėdėti arba stovėti kambario centre užrištomis akimis. Skirtingose kambario kryptyse yra išdėliojami prieš tai išvardinti daiktai, o panelė turi pasilenkti prie grindų, pasukti margutį ir jį paridenti bet kuria kryptimi. Ateitis sprendžiama pagal tai, kur nuriedėjo margutis. Jeigu jis atsiduria prie žiedo, mergina turėtų greitai ištekėti, jei prie duonos – pranašaujama pažintis su turtingu būsimu jaunikiu, jei prie cukraus – laukia laimė ir džiaugsmas, o jei prie druskos – šie metai bus nesėkmingi.
- Norų išsipildymo burtas su Velykų pyragu. Šiam burtui reikalingas pašventintas Velykų pyragas. Norint, jog išsipildytų tam tikras noras, reikia atsilaužti (ne atpjauti) gabalėlį šventinto Velykų pyrago, jį suvinioti į skarą ir išeiti pasivaikščioti į nuošalią bei ramią vietą. Bevaikštant pamačius paukščius, reikia delne sutrupinti tą pyrago gabalėlį ir palesinti sparnuočius. Žinoma, geriausia tiesiog trupinius pabarstyti ant žemės, o tuomet stebėti paukščius iš toli, kad jiems netrukdytumėte. Jeigu paukščiai sules visus trupinius greitai ir nieko nepalikdami, tuomet noras turėtų greitai išsipildyti. Bet jeigu paukščiai les iš lėto, lyg neturėdami jokio apetito, tuomet pildant norą gali pasitaikyti daug kliūčių. O jeigu paukščiai išvis nuskris net nepalietę trupinių arba dalį jų palikę, tuomet noras veikiausiai išvis neišsipildys arba jam išsipildžius rezultatas bus kitoks, nei norėjote.
- Ateities būrimas su bažnytine žvake. Iš bažnyčios parsineštą žvakę reikia uždegti prieš pat vidurnaktį, o tada pasakyti burtažodžius: „Žvakele, dek, dek ir papasakok man apie ateitį“. Sakant šiuos žodžius reikia stebėti žvakės liepsną ir pagal tai spėti ateitį: rami ir tolygi liepsna pranašauja gerus metus be jokių sunkumų; ryški ir aukšta liepsna simbolizuoja džiaugsmą ir sėkmę meilėje, įdomius įvykius; blausi ir menka liepsna prognozuoja liūdesį, apgaulę ar net išdavystę; rūkstanti žvakė perspėja apie nesėkmes ir vienišumą.
Velykų tradicijos pasaulyje – gan skirtingos
Minint šv. Velykas nereikėtų pamiršti ne tik prietarų ar burtų, bet ir papročių. Tiesa, kiekvienoje šeimoje tradicijos formuojasi skirtingai, bet bene patys dažniausi Velykų papročiai Lietuvoje yra šie[4]:
- Verbų sekmadienis ir Didžioji šventė. Velykos pradedamos minėti likus savaitei iki Velykų sekmadienio, kai šventinamos verbos. Po Verbų sekmadienio eina Didžioji savaitė, kurios metu laikomasi rimties, stengiamasi nesibarti. Kai ateina Didysis Ketvirtadienis (arba Čystasis ketvirtadienis) visa šeima susitvarko namus, ūkį, o Didysis Penktadienis skirtas susikaupimui, rimčiai ir atgailai. Tuo tarpu margučiai dažomi Velykų išvakarėse, kai ateina Didysis Šeštadienis. Po to keliaujama į Bažnyčią, nes reikia atsinešti šventinto vandens ir velykinės ugnies.
- Velykų diena. Ji pradedama keliantis anksti ir prausiantis šaltu vandeniu. Pirmoji Velykų diena yra kiek ramesnė, ji skirta tik vaišėms ir paminėjimui šeimos rate.
- Antroji Velykų diena. Jos metu susiburia giminaičiai, kaimynai ir draugai, nebebijoma eiti į svečius. Šią dieną visi žaidžia velykinius žaidimus, dainuoja ir linksminasi.
- Atvelykis. Taip vadinamas pirmasis sekmadienis po Velykų, nors kai kurie Atvelykį dar vadina Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Žinoma, toks pavadinimas atsirado ne šiaip sau, nes Atvelykio metu vaikai dažo kiaušinius, žaidžia įvairius žaidimus. Daugelis būtent šią dieną lanko vaiko krikštatėvius arba atvirkščiai, krikštatėviai lanko vaikus.
Nors šv. Velykos yra puikiai žinoma ir kasmet Lietuvoje švenčiama šventė, visgi papročiai, įvairūs prietarai ir linksmybės gali smarkiai skirtis, jei nuvyktumėte jų paminėti į kitas šalis. Kai kurios Velykų tradicijos netgi yra pakankamai keistos ar beprotiškos.
