I. Vėgėlė pradeda naują diskusijų ciklą: nori išsiaiškinti, kas Lietuvos politinėje sistemoje negerai
Pirmadienį startavo advokato Igno Vėgėlės moderuojamas diskusijų ciklas „Ieškom sprendimo“. Jame profesorius I. Vėgėlė kalbėjo, kad šios įdomios iniciatyvos tikslas – suvienyti neabejingus Lietuvos intelektualus rasti atsakymus į svarbiausius Lietuvos valstybei klausimus[1].
„Mano vaidmuo yra būti moderatoriumi šiame diskusijų klube ir diskusijų konferencijose. Kartu su iškiliais visuomenės žmonėmis, žinomais specialistais bandysime rasti atsakymą, kaip galima pakeisti valdymą Lietuvoje“, – teigė I. Vėgėlė.
Pirmosios diskusijos metu iškeltas klausimas – kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais?
Drauge su profesoriumi I. Vėgėle šioje diskusijoje dalyvavo ir politologas bei filosofas Alvydas Jokubaitis, ir politologas, mokslų daktaras Vincentas Vobolevičius.
Profesorius A. Jokubaitis: Lietuvoje yra rinkiminė ir nepasitikėjimo demokratija
Diskusijoje dalyvavęs politikos filosofas prof. A. Jokubaitis diskusiją pradėjo paliesdamas Lietuvos visuomenės santykio su valdžia temą. Jis buvo atviras: Lietuvoje tikrai esamą problemų dėl demokratijos realizavimo valstybėje.
„Lietuvoje nėra suprantama, kad yra dvi demokratijos vienu metu. Viena demokratija yra rinkimų metu, kai per rinkimus yra reikalingas pasitikėjimas. Pavadinkime tai pasitikėjimo demokratija. Kita demokratija – tai nepasitikėjimo demokratija. Vos tik mes renkame savo atstovus, reikia 4 ar 5 metus kankintis, kad juos kažkaip ir suvaldytume. Šie du elementai yra vienoje vietoje“, – kalbėjo A. Jokubaitis.
Profesorius taip pat įvertino, kad Lietuvoje demokratija yra fatalistinė: tai reiškia, kad lietuviai galvoja, jog viskas galiausiai kažkaip išsispręs savaime. Neretai manoma, kad viską išspręs ir Europos Sąjunga, ir NATO ar tiesiog – pats likimas.
Tačiau A. Jokubaitis pabrėžė, kad nenori pasakyti, kad pas mus nėra demokratijos; jis tik akcentavo, kad tą esamą demokratiją reikia suderinti.
O ir esamas nepasitikėjimas esą yra būtinas demokratijai, nes kitaip valdžia taps despotiška. Vis gi, tai pasakyti paprasčiau nei padaryti: pasak A. Jokubaičio, komunizmą buvo lengviau kurti, negu pasitikėjimą
Diskusijos metu profesorius taip pat leido suprasti, kad jo požiūriu visuomenė yra pernelyg atitolusi nuo bendro labo siekio.
„Lietuviai užsiima kiekvienas savo reikalais ir mano, kad kažkokia spontaniška tvarka prives prie geriausių rezultatų. Aš turiu abejonių, kad taip atsitinka. Gali paaiškėti, kad šis rezultatas nėra geriausias“, – teigė filosofas.
Jis pažymėjo ir tai, kad valstybė turi likti neutrali, bet laimi rinkimus su savo moraline programa, pradeda diegti šiuos principus ir tada kyla konfliktas. O šis konfliktas kyla su politiniu liberalizmu, tačiau profesoriaus teigimu, šis liberalizmas ir yra reikalingas tam, kad galėtume gyventi neliberaliai.
Profesorius V. Vobolevičius: Lietuvoje visi politiniai lyderiai yra iš to paties socialinio burbulo
Diskusijoje dalyvavęs politologas dr. V. Vobolevičius savo ruožtu pasidalino įžvalgomis apie tai, kodėl Lietuvos visuomenėje kyla įtampos, dėl esamos politinės struktūros.
Eksperto teigimu, taip yra dėl to, kad visa politika mūsų valstybėje yra ta pati, partijų etiketės nieko nesako, o tai skatina ir žmonių nepasitenkinimą.
Politikos eksperto teigimu, didžiausia problema kyla iš to, kad didesnė dalis viešosios nuomonės lyderių yra iš to paties „socialinio burbulo“.
„Jie yra iš liberalaus socialinio fono. Todėl jie atitinkamai ir kalba. Nėra proceso, kuris generuotų konservatyviai kalbančius žmones“, – teigė V. Vobolevičius.
Kas dėl to kaltas? V. Vobolevičius neskuba ieškoti kaltų ir sako, kad nereikėtų laikytis nuostatos, kad dėl vienos ar kitos nuomonės ar naratyvo reikia kažką apkaltinti. Priešingai, politologo teigimu, kova dėl viešosios nuomonės visada yra kompleksiškas reiškinys.
„Todėl problema yra pačiame žodyje „turi“, kad kažkas turi duoti laisvę, kad kažkas turi susilaikyti nuo noro kažką uždominuoti. „Turi“ yra normatyvinis dalykas. Kaip veikia mechanizmas… Jei tu, kaip politikos verslininkas, matai priėjimą prie valdžios užčiaupdamas kažkam burną ir, kad tai bus populiaru – tai tu ir užčiaupsi. Nebent kažkas tau neleis“, – aiškina ekspertas.
Įvertinęs tai, V. Vobolevičius teigia, kad mūsų visų problema yra nebent tai, kad neleidžiančių užščiaupti kitiems burnos, kaip ir nėra.
„Yra liberalėjimas, kuris yra organiškas, liberalijimas, kurį skatina įvairios institucijos… Tačiau to drausti negalima“, – sako jis.
Ekspertas aiškina, kad iš tiesų gerai veikiančioje demokratinėje sistemoje turi būti dvi apylygių jėgų stovyklos, panašios pusės, kad peržengus į vieną pusę nepatenkinti žmonės turėtų kur nueiti ir už ką balsuoti. Tačiau dabar to nėra.
Teisininkas I. Vėgėlė: dėl nepasitikėjimo demokratija kalta kraštutinė liberalizmo politika
Šios diskusijos bei konferencijos moderatorius, advokatas ir galimas kandidatas į Lietuvos prezidentus I. Vėgėlė dėmesį labiau atkreipė į skaičius. Dabar matomą ir gana problematišką valdžios ir visuomenės santykį pirmiausia jis grindė demokratijos rodikliais.
„Vadinamasis demokratijos tvarumo barometras rodo, kad 2022 m. buvo žemiausias pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir politinėmis partijomis. Tragiški skaičiai“, – kalbėjo žinomas teisininkas.
Tęsdamas šią mintį, I. Vėgėlė pabrėžė, kad mūsų šalyje pasitikėjimas demokratija yra itin prastas: vos 55 proc. gyventojų mano, kad eilinis pilietis, Lietuvoje niekam nerūpi. I. Vėgėlės teigimu, dėl to galima kaltinti kraštutinę liberalizmo politiką.
„Iš kraštutinio liberalizmo, kurį stumia politinė valdžia, mes atsidūrėme dideliame susipriešinime. Darau tokią prielaidą“ – sako I. Vėgėlė.
Teisininkas I. Vėgėlė gali tapti naujuoju Lietuvos vedliu
Apie tai, kad I. Vėgėlė išbandys savo jėgas Lietuvos prezidento rinkimuose, kurie vyks jau kitais metais, kalbama jau ne vieną mėnesį.
Pavasarį bene pirmą kartą apie tai jis prabilo pats. Tuomet advokatas kalbėjo, kad jaučiamą žmonių pasitikėjimą juo ir teigė, kad tai duoda didelį impulsą veikti bei nenuvilti.
Teisininkas atskleidė, kad iš tiesų rimtai svarsto galimybę kandidatuoti į Lietuvos prezidentus, tačiau tiksliais pažadais savęs jis dar nesusaistė.
„Yra rinkimų kampanija, pusę metų iki rinkimų visi privalo deklaruoti ar jie yra kandidatai, ar ne. Mano supratimu nereikia statyti vežimo prieš arklį. Yra ir kitų kandidatų daug, tai reikia stebėti visą aplinką“, – dar pavasarį sakė I. Vėgėlė.
O birželio mėnesį „Sprinter“ tyrimų atliktoje visuomenės apklausoje, prezidentinių reitingų lentelės lyderis nors ir toliau buvo dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, jam įkandin seka būtent I. Vėgėlė. Už G. Nausėdą balsuotų 19,3 proc. apklaustųjų, o už I. Vėgėlę – 10,1 proc[2].
