Protestuodami ūkininkai degina laužus (FOTO)

Visoje šalyje dega ūkininkų sukrauti laužai

Pirmadienį Lietuvos ūkininkai visoje šalyje degina laužus siekdami atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis jie susiduria. Laužai dega daugelyje šalies rajonų, kai kur, jų net ne vienas ar keli, tačiau ištisos dešimtys.

Skelbiama, kad vien Kelmės rajone dega apie 20 laužų, o Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas teigia, kad prie vieno bendro laužo turėtų susiburti apie 100 žemdirbių^[1]. 

Aktyvūs ir Šakių rajono ūkininkai. Netoli Šakių dega 5 dideli laužai, susibūrė apie 100 žemdirbių su 40 vnt. technikos.

Biržų rajone žemdirbiai prie protesto taip pat jungiasi aktyviai, užkurti bent 8 laužai. Prienų rajone prie akcijos prisijungė visų dešimties seniūnijų atstovai ir Birštono savivaldybė.

Ignalinos ir Anykščių rajonuose dega po 5 laužus, o Skuodo rajono ūkininkų sąjunga (SRŪS) uždegė vieną bendrą laužą miesto prieigose. 

Prie Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) būstinės taip pat užkurtas solidarumo laužas. Be to, su Lietuvos žemdirbiais solidarizuojasi ir Latvija. Kaimyninėje šalyje dega apie 100 laužų.

Protestais siekiama valdžios dėmesio žemdirbių problemoms

Šiais laužų deginimo protestais ūkininkai siekia atkreipti dėmesį į keletą esminių sektoriaus problemų, tokių kaip pieno krizė, naftos dujų akcizas ir pan.

Anksčiau pirmadienį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), apibendrinę pačias svarbiausias problemas, oficialiai kreipiasi į valdžios institucijas ir pateikė joms vienuolikos punktų rezoliuciją.

Ja dėmesys atkreipiamas į esmines problemas, pateikiami siūlymai jas spręsti^[2].

• Skatinamas didesnis socialinių partnerių įtraukimas į sprendimų priėmimą, jų garantijų užtikrinimas;
• Atsižvelgiant į Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektorių patiriamas problemas, akcentuojama būtinybė turėti nacionalinio lygmens dokumentą, apibrėžiantį pamatinius tikslus, vizijas ir susitarimus;
• ŽUR pažymi, kad šiuo metu kuriamas dirbtinis pievų poreikis, bet nėra sprendžiama pagrindinė problema – gyvulininkystės nepatrauklumas. Todėl norima, kad išmokomis būtų stiprinami gyvulininkystės ūkiai, o daugiametės pievos ir ganyklos taptų vėl reikalingos;
• Akcentuojama, kad Europos žaliąjį susitarimą įgyvendinant bendradarbiauti privalo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos bei turi būti įtraukiami ir socialiniai partneriai;
• Siekiant pieno sektoriaus tvarumo, siūloma veiksmingai skatinti kooperaciją ir tobulinti Lietuvos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą;
• Dėl kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo, siekiant įsitikinti šio veiksmo teisėtumu ir teisingumu, prašoma LR Seimui kreiptis į LR Konstitucinį teismą;
• Pažymint, kad kasmet tik melioracijos sistemos įrenginių priežiūrai iš valstybės biudžeto skiriama apie 10 mln. eurų, bet nėra finansuojama rekonstrukcija, siūloma sukurti respublikinį melioracijos finansinį fondą, kuriame būtų kaupiamos tiek valstybės, tiek ir žemės savininkų lėšos;
• Siūloma numatyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo draudimą juridiniams asmenims, kurių akcininkai yra užsienyje registruoti juridiniai vienetai, kurių negalima identifikuoti;
• Siūloma skatinti vietos maisto sistemų kūrimą bei organizavimą, taip pat skatinti ekologiško maisto vartojimą ir turėti dideles ambicijas ekologiško maisto gamyboje;
• Teigiama, kad lengvatiniu akcizu apmokestinamus gazolius turėtų būti leidžiama naudoti visuose žemės ūkio produktų gamybos proceso etapuose, nepriklausomai nuo žemės ūkio technikos rūšies ar kategorijos;
• Lietuvos žemės ūkio rūmai konstatuoja, kad šalies regioninė politika turėtų būti labiau orientuota į gyvenimo lygio kėlimą provincijoje ir socialinės atskirties mažinimą tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.

ŽŪT atstovai susitiko su premjere

Savo ruožtu Lietuvos Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) atstovai šiandien susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Susitikime taip pat dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Aplinkos ministerijos atstovai^[3].

Po susitikimo ŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad ministrė pirmininkė pažadėjo atsižvelgti į ūkininkų atstovų išsakytas problemas ir nusiskundimus.

„Suskystintų dujų akcizas, saugotinų teritorijų plėtra, daugiamečių pievų problemas spręsti įpareigojo Žemės ūkio ministeriją“, – sako I.Hofmanas.

Jo teigimu, kitą susitikimą premjerė pasiūlė surengti kovo mėnesį, bet dėl tolimesnių veiksmų bus tariamasi su ūkininkų bendruomene.

„Mūsų bendruomenei pasakysiu, kad nepaisant išankstinių nuogąstavimų, kad šitame susitikime nieko nepasieksime, reikia konstatuoti, kad dialogas įvyko ir premjerė mus išgirdo“, – teigia I. Hofmanas.

Vis dėlto, jo teigimu nebuvo rasti sprendimai dėl vadinamosios pieno krizės, kilusios praėjusių metų pradžioje, nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms.

Savo ruožtu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad pasiektų susitarimų nekomentuos ir leis tai padaryti premjerei. Vis dėlto jis patikino, jog ministerija parengė pasiūlymą Europos Komisijai (EK) dėl daugiamečių pievų atstatymo tvarkos, kuri protestuotojų įvardijama tarp opiausių problemų.

Aktyviai protestuoja ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos ūkininkai

Pirmadienį protestuoja ne tik Lietuvos, bet ir vokiečių žemdirbiai. Jie pasisako prieš žemės ūkio politikos pakeitimus, o protestus paskatino pati vokiečių Ūkininkų asociacija.

Asociacija paragino pradėti savaitę truksiančias demonstracijas prieš sektoriui skirtų subsidijų panaikinimą. Vokietijos ūkininkus papiktino federalinės valdžios planuojamas žemės ūkiui, kurui skirtų subsidijų mažinimas, nors kai kurių priemonių šiuo metu jau atsisakyta.

Vis dėlto, šiandieninė protesto akcija Vokietijoje neapsiėjo be chaoso. Protestuojantys vokiečių ūkininkai pirmadienio rytą sutrikdė susisiekimą daugelyje šiaurės ir rytų Vokietijos regionų.

Visoje šiaurės rytų Vokietijos Meklenburgo-Pietų Pomeranijos žemėje šimtai ūkininkų traktorių užblokavo įvažiavimus į greitkelius.

Prie ūkininkų prisidėjo ir krovinių gabenimo bendrovės, protestuojančios prieš mokesčių vilkikams didinimą.