Nublokštas vėjo jėgainės sparnas nulėkė tiesiai į privataus namo kiemą
Ankstų pirmadienio rytą Šiaulių rajone, Tvibių kaime, nutiko neeilinis įvykis – nuo kelio nulėkęs didžiulis krovinys trenkėsi į gyvenamąjį namą. Incidentas įvyko apie 4 val. 15 min. kelyje Šiauliai–Tytuvėnai, kai stambiagabaritis krovinys – pasirodo, vėjo jėgainės sparnas, lydimas konvojaus, netikėtai prarado kontrolę. Tiesa, nors panašūs incidentai kasdien gal ir nepasitaiko, pasirodo, nėra jie tokie jau ir reti.
Krovinys, kurį tempė vilkikas „Volvo“, užkliudė greta stovintį namą. Jo gyventojas dėl patirto šoko buvo perduotas medikams. Laimei, vilkiko vairuotojas, gimęs 1992 metais, buvo blaivus ir nenukentėjo[1].
Pasak Šiaulių apskrities policijos atstovės Dovilės Vaitekūnaitės, avarija eismo nepaveikė – kelias liko atviras, nors ant šono gulintis krovinys vis dar primena apie vos tragedija nesibaigusį rytą.
Jurbarke vykusiose vėjo jėgainių statybose nuvirtusi konstrukcija prispaudė du darbuotojus
Tuo tarpu gegužės pradžioje Antkalniškių kaime, Jurbarko rajone, statybų aikštelėje įvyko rimtas incidentas – vėjo jėgainių statybose griuvusi metalinė konstrukcija prispaudė du darbininkus. Pranešimą apie nelaimę gelbėtojai gavo 9 val. 12 min.
Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, iki ugniagesių atvykimo sužeistuosius iš po konstrukcijos išlaisvino kolegos. Vyrams pirmąją pagalbą suteikė medikai, vėliau jie nugabenti į gydymo įstaigą.
Abu nukentėjusieji – užsienio piliečiai. Marijampolės apskrities policija patvirtino, kad jų sužeidimai nėra sunkūs, gyvybei pavojus negresia.
Po nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimo. Toks pažeidimas, jei sukelia sunkių padarinių, gali užtraukti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Prieš keletą metų Zarasų rajone sugriuvo stovėjusi vėjo jėgainė
Incidentas, susijęs su vėjo jėgainėmis, neaplenkė ir Zarasų rajono. Čia, pernai metų kovą, netoli Dusetų esančiame Padustėlyje, nugriuvo vėjo jėgainė. Įvykis sukrėtė vietos gyventojus – pasak jų, naktį per tylą nuaidėjo didžiulis, metalinį griaustinį primenantis garsas, o dar prieš griūtį buvo jaučiama stipri vibracija[2].
Vėjo jėgainė priklausė įmonei „Vejerga“, tačiau bendrovė atsisakė komentuoti situaciją. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino, kad incidento metu jėgainė dar buvo vertinama techniškai, baigus jos statybą.
Vietos gyventojai dalinosi nuotraukomis ir įspūdžiais socialiniuose tinkluose – jų teigimu, garsas buvo toks netikėtas, kad niekas iš pradžių nesuprato, kas nutiko. Dusetų gyventoja Vilija feisbuke rašė, kad „nakties tylumoje nugriaudėjo lyg skardinė perkūnija“.
Panašus incidentas įvyko ir dar keletą metų atgal – 2023-ųjų gegužę, Akmenės rajone, statomame „Enefit Green“ vėjo elektrinių parke, nugriuvo vienas iš turbinos bokštų – laimei, žmonės per incidentą nenukentėjo[3].
Vėliau paaiškėjo, kad vėjo jėgainės griūtis įvyko dėl rimtų techninių priežasčių – Statybos inspekcijos tyrimas atskleidė, kad konstrukcija sugriuvo dėl netinkamai sumontuotų poslinkių stebėjimo jutiklių, prastai atlikto duomenų apdorojimo ir klaidų rotoriaus valdymo sistemos testavime. Per kelis rotoriaus apsisukimus stipriai išaugusi apkrova viršijo plieninio bokšto atsparumą – konstrukcija įlinko ir viršutinė dalis su rotoriumi nukrito į netoliese esantį mišką[4].
Kodėl lūžta ir užsidega vėjo jėgainės?
Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) prezidento Lino Sabaliausko, incidentai vėjo jėgainėse dažniausiai įvyksta dėl kelių pagrindinių priežasčių[5].
Viena iš jų – žmogiškos klaidos, kurios pasitaiko statybos, montavimo ar priežiūros etapuose. Taip pat incidentus gali lemti nekokybiškos detalės, ypač jei komponentai gaminami nepatikimose gamyklose – pavyzdžiui, kai kuriais atvejais brokuoti bokštai buvo pagaminti Turkijoje.
Kita svarbi priežastis – netinkamas ar klaidingas jutiklių veikimas, kai įrangos sensoriai perduoda neteisingą informaciją turbinos valdikliui, dėl ko sistema patiria per dideles apkrovas. Incidentus taip pat gali nulemti blogai atlikti techniniai testavimai ir programinės įrangos suderinimo klaidos, kuomet sistemos nėra tinkamai paruoštos eksploatacijai.
Anot eksperto, kai kuriais atvejais nelaimės įvyksta dėl to, kad nebuvo laiku identifikuoti ir pašalinti konstrukciniai trūkumai ar neatitikimai saugumo reikalavimams.
