„Tesla“ išleido elektra varomus sunkvežimius, nuvažiuojančius iki 800 kilometrų
Naujausias „Tesla“ bendrovės gaminys yra 8 klasės elektrinis sunkvežimis. Jis konkuruos visai kitokioje rinkoje nei lengvųjų automobilių rinka, kurioje ši kompanija pirmauja[1]. Sunkvežimių pirkėjai paprastai renkasi gaminius pagal griežtus bendros nuosavybės kainos skaičiavimus, kuriuose transporto priemonės kaina derinama su eksploatacinių išlaidų apskaičiavimais.
Mažai pelningame logistikos versle nėra daug vietos prekės ženklui ir estetikai, kuo gali pasižymėti lengvieji automobiliai. „Tesla“ tai žino, tačiau tai nesutrukdė jai reklamuoti „Semi“ sunkvežimio taip, tarsi tai būtų plataus vartojimo produktas.
„Jei esate sunkvežimių vairuotojas ir norite turėti patį geriausią sunkvežimį kelyje, tai yra jis,“ − skelbia gamintojas.
Viena iš „Semi“ eksploatacinių savybių − jo pagreitis, nors tai nėra tai, kas tradiciškai rūpi įmonių autoparkų pirkėjams. Tokius dalykus, akcentuojamus pristatymo renginyje, kuris vyko „Twitter“, galėjo matyti ir girdėti žiūrovai, kurių buvo daugiau nei 2 milijonai[2].
Sunkvežimių vairuotojų Amerikoje trūksta, o patrauklus sunkvežimis su lengvai valdomu elektriniu varikliu gali padėti įmonėms greičiau įdarbinti vairuotojus. Tačiau „Tesla“ vis dar turi pažymėti bendrąją nuosavybės kainą, o parduodant elektra varomus didelius sunkvežimius, sunku gauti pelno greitai. Tai yra daug sunkiau nei su elektra varomais sedanais, nes sunkesni ir galingesni elektriniai sunkvežimiai yra ne tokie efektyvūs.
Ilgai brandintas projektas nepateisina galingumo lūkesčių?
Prieš penkerius metus, kai „Tesla“ pirmą kartą atskleidė sunkvežimio idėją, bendrovė teigė, kad transporto priemonė kainuos 150 000 JAV dolerių už 300 mylių nuotolio versiją ir 180 000 JAV dolerių už 500 mylių nuotolio versiją.
Tuo metu 8 klasės sunkvežimis su vidaus degimo varikliu būtų kainavęs apie 120 000 JAV dolerių, nes tikėtasi, kad skirtumą kompensuos mažesnės eksploatacinės išlaidos. Tačiau kompanija šių kainų neatnaujino, o tiek jos lengvieji automobiliai, tiek vidutinis dyzelinis sunkvežimis pabrango dėl dalių trūkumo ir transportacijos sunkumų dėl pandemijos.
Ekspertai lygina elektrinių variklių technologijas ir ragina pažvelgti į akumuliatoriaus kainą, kuris yra pagrindinė papildoma elektrinio automobilio sudedamoji dalis. Nes nėra tikslinga vadovautis pačių transporto priemonių kainų lyginimu kol skaičiai nėra atnaujinti.
„Tesla“ vis dar skelbia, kad „Semi“ nuvažiuoja 500 mylių t. y 805 kilometrus, o E. Muskas penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad jo akumuliatorius naudoja 1,7 kilovatvalandės sukauptos energijos vienam kilometrui, o tai reiškia, kad bendras akumuliatoriaus galingumas siekia 850 kilovatvalandžių[3].
Akumuliatorių kainų tyrime nustatyta, kad šiemet kilovatvalandės kaina, įskaitant akumuliatorių paketą, yra maždaug 151 JAV doleris. Sudėjus visas šias sumas, „Semi“ akumuliatoriaus kaina gerokai viršytų 100 000 JAV dolerių.
Net ir esant mažesnėms elektromobilių eksploatavimo išlaidoms, tokie skaičiavimai gali paaiškinti, kodėl „Tesla Semi“ projektas taip ilgai buvo stabdytas. Tik rugpjūtį, kai artėjo prezidento J. Bideno Infliacijos mažinimo akto ratifikavimas, E. Muskas paskelbė apie sunkvežimių pristatymo pradžią šį mėnesį[4].
Nuo sausio mėnesio įmonės galės prašyti iki 40 000 JAV dolerių mokesčių lengvatos, kad elektrinio vidutinės ar sunkiasvorio sunkvežimio pirkimo kaina prilygtų analogiško sunkvežimio su vidaus degimo varikliu kainai.
Naujieji „Tesla“ sunkvežimiai varomi subsidijomis
Kalifornijoje, kur „Tesla“ atlieka pirmuosius pristatymus, logistikos bendrovėms, perkančioms elektrinius sunkvežimius, siūlomos papildomos subsidijos. Pasak vieno iš dabartinių sunkvežimių gamintojų, norint sumažinti sąnaudų atotrūkį, greta Vašingtono mokesčių lengvatų greičiausiai ir toliau reikės šalies paskatinimo.
Trumpesnio nuotolio sunkvežimius taip pat bus lengviau pateisinti nei 500 mylių nuotolio sunkvežimius. „Tesla Semi“ konkuruos su kitų kompanijų gaminiais, kurių baterijos paprastai būna mažesnės.
Siekiant sumažinti sąnaudas, sunkvežimyje naudojamos kelios jau patentuotos „Tesla“ dalys, įskaitant trijų variklių jėgos agregatą, sukurtą pagal „Tesla Model S Plaid“ variklį. Jis gali važiuoti naudodamas tik vieną iš variklių, o prireikus įjungti kitus du, kad padidintų sukimo momentą.
Gamintojai parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip sunkvežimis, kurio maksimali bendroji masė yra 82 000 svarų, greitkelio greičiu įveikia 6 proc. įkalnę, o 81 000 svarų sveriantis sunkvežimis vienu įkrovimu įveikia 500 mylių kelionę iš gamyklos Kalifornijoje iki San Diego. Elektrinių puspriekabių maksimali leistina masė yra 82 000 svarų, o ne įprastinė 80 000 svarų, kad būtų atsižvelgta į didesnį akumuliatorių svorį.
Daugelis kritikuojančių šį naują projektą sako, kad jis nėra vertingas tolimųjų reisų kelionėms ir, kad apskritai elektrinių sunkvežimių idėja yra prasta. Tačiau 8 klasės sunkvežimiai gali atlikti daugybę darbų mažesniu atstumu, ypač Europoje, kaip sako Johanas Larssonas, „Volvo“ sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių verslo plėtros Europoje vadovas.
Jis nurodo, kad 45 % visų Europos keliais vežamų krovinių nuvažiuoja mažiau nei 300 kilometrų, t. y. apie 186 mylias. Tai įrodo, kad rinka tokiems sunkvežimiams, kuriuos dabar išleido „Tesla“ egzistuoja[5].
Nors daug kas tuo ir abejoja, dideliems elektra varomiems sunkvežimiams vietos yra. Tačiau kol kas šią rinką riboja didelių subsidijų poreikis ir nedideli atstumai. Be to vien dėl mados ar „krūtumo“ „Tesla Semi“ nevažiuos.
