Husiai perėmė strategiškai svarbų Mochos miestą Jemeno Raudonosios jūros pakrantėje
Irano remiamas Jemeno husių judėjimas rugsėjo 10 dieną užėmė strategiškai svarbų Mochos uostamiestį. Tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės pajėgos iš miesto pasitraukė, o vietos gyventojai pranešė matę į Mochą įžengiančius ginkluotus husių dalinius.
Miestas nuo rugpjūčio pradžios buvo nuolat apšaudomas. „Euronews“ duomenimis, per kelias dienas į Mochą paleista daugiau kaip 25 raketos, todėl uosto veiklą teko sustabdyti. Užėmę miestą husiai gavo naują atramos tašką pietinėje Raudonosios jūros pakrantėje.
Mochos praradimas yra didžiausias Jemeno fronto linijos pokytis nuo 2022 metų, kai Jungtinių Tautų tarpininkaujamos paliaubos iš esmės sustabdė aktyviausią pilietinio karo etapą. Nors paliaubos galutiniu taikos susitarimu netapo, keletą metų jos neleido konflikto šalims pradėti tokio masto teritorinių puolimų.
Husių pajėgos nuo Bab el Mandebo sąsiaurio atsidūrė mažiau nei už 100 kilometrų
Mochos užėmimas priartino husių kontroliuojamą teritoriją prie Bab el Mandebo sąsiaurio, jungiančio Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Nuo šio sąsiaurio priklauso laivyba tarp Azijos, Europos ir Viduržemio jūros per Sueco kanalą.
Po Mochos kritimo pagrindiniais husių kariniais taikiniais tapo Dhubabo pakrantės miestas ir Perimo sala, esanti pačiame Bab el Mandebo sąsiauryje. Vyriausybinės pajėgos vis dar kontroliuoja tiesiogiai prie sąsiaurio esančią Jemeno pakrantę, todėl teigti, kad husiai jau perėmė visą vandens kelią, būtų netikslu.
Rugsėjo 10-osios vakarą pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad husių kovotojai galėjo išsilaipinti Perimo saloje. Tačiau patikimų nepriklausomų įrodymų apie salos užėmimą tuo metu nebuvo. Perimas yra ypač svarbus, nes ši vulkaninė sala padalija sąsiaurį į du laivybos kanalus.
Užimta Zukaro sala sustiprino husių pozicijas pietinėje Raudonojoje jūroje
Jemeno kariniai šaltiniai taip pat pranešė, kad husiai perėmė Zukaro salą, esančią Hanišo salyne į šiaurę nuo Bab el Mandebo. Puolimas esą pradėtas raketų smūgiais, o vėliau kovotojai į salą buvo atplukdyti valtimis.
Salų kontrolė husiams suteikia galimybę stebėti laivybą, dislokuoti radarus, bepiločius orlaivius, priešlaivines raketas ir nedidelius kovinius katerius. Net neturėdami pajėgumų visiškai užblokuoti sąsiaurį, jie galėtų padidinti riziką prekybiniams laivams ir priversti laivybos bendroves vengti šio maršruto.
Mochos ir Zukaro užėmimas dar nereiškia, kad husiai gali nuolat kontroliuoti Bab el Mandebą. Sąsiauryje veikia kelių valstybių karinės jūrų pajėgos, o priešingame krante yra Džibutis ir Eritrėja. Tačiau sausumos bazės, salos ir mobilios raketų sistemos leidžia kelti grėsmę laivams net neturint stipraus karinio laivyno.
Bab el Mandebo sąsiauriu gabenama reikšminga pasaulio prekybos dalis
Siauriausioje vietoje Bab el Mandebo plotis siekia maždaug 30 kilometrų. Per jį plaukia laivai, keliaujantys tarp Indijos vandenyno ir Sueco kanalo. Šis maršrutas yra gerokai trumpesnis negu kelionė aplink Afrikos Gerosios Vilties kyšulį.
Skirtingi skaičiavimai rodo, kad per šį vandens kelią įprastomis sąlygomis gabenama apie 12 proc. pasaulinės prekybos. Bab el Mandebas taip pat svarbus naftos, suskystintų gamtinių dujų ir kitų energijos išteklių tiekimui į Europą bei Aziją.
Maršruto sutrikimas dar nereiškia, kad kroviniai nepasieks paskirties vietų. Laivai gali būti nukreipti aplink Afriką, tačiau tokia kelionė trunka ilgiau, reikalauja daugiau degalų ir padidina draudimo bei transportavimo kainas. Galiausiai papildomos išlaidos perkeliamos prekių pirkėjams.
Husiais gali mėginti Bab el Mandebe pakartoti Irano naudojamą Hormūzo spaudimo strategiją
Jemeno vyriausybė tvirtina, kad husių tikslas yra sukurti Bab el Mandebe tokią pačią grėsmės sistemą, kokią Iranas taiko Hormūzo sąsiauryje. Net ribota galimybė smogti tanklaiviams suteikia politinį svertą, nes rinkos reaguoja ne tik į realų blokavimą, bet ir į jo tikimybę.
„Euronews“ skelbia, kad husių atstovai galėjo konsultuotis su Teheranu dėl saugaus praplaukimo mokesčio įvedimo. Tokia informacija nėra nepriklausomai patvirtinta. Jei šis planas egzistuoja, juo būtų siekiama ne vien stabdyti laivybą, bet ir politiškai atsirinkti, kuriems laivams leidžiama plaukti.
Hormūzo ir Bab el Mandebo sąsiauriai yra priešingose Arabijos pusiasalio pusėse. Vienalaikis spaudimas abiem maršrutams leistų Iranui ir jo sąjungininkams veikti tiek Persijos įlankos naftos eksportą, tiek prekybą per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą.
Iranas remia husius, tačiau Teheranas neigia tiesiogiai vadovaujantis jų operacijoms
Husių judėjimas, oficialiai vadinamas „Ansar Allah“, priklauso Irano remiamam regioniniam „Pasipriešinimo ašies“ tinklui. Jam taip pat priskiriama Libano „Hezbollah“, Irako ginkluotos grupuotės ir Palestinos „Hamas“.
Iranas husiams ilgą laiką tiekia technologijas, ginkluotę, mokymus ir politinę paramą. „Reuters“, remdamasi Irano ir Jemeno šaltiniais, pranešė, kad prieš Mochos puolimą parama buvo sustiprinta, o operaciją esą padėjo koordinuoti Irano Revoliucinės gvardijos patarėjai.
Teheranas neigia tiesiogiai kontroliuojantis husių sprendimus. Husių judėjimas taip pat nėra tik Irano įrankis: jis turi savo vadovybę, teritorinę bazę, vietinius interesus ir savarankiškai priima dalį strateginių sprendimų. Vis dėlto be Irano technologinės pagalbos jo raketų ir dronų pajėgumai būtų gerokai mažesni.
Saudo Arabija atsakė oro smūgiais, o karas vėl persimetė per Jemeno sieną
Husių puolimą lydėjo raketų ir bepiločių orlaivių atakos prieš pietinę Saudo Arabiją. Saudo Arabijos civilinė gynyba paskelbė perspėjimus Chamiso Mušaito ir Abhos rajonuose, kur yra svarbių karinių bei civilinių objektų.
Saudo Arabijos vadovaujama koalicija į puolimą atsakė kasdieniais oro smūgiais husių kontroliuojamoms teritorijoms. Husių valdoma naujienų agentūra SABA tvirtino, kad per vieną atakų seriją Taizo, Hodeidos, Maribo ir Al Džaufo provincijose surengta apie 40 smūgių. Šių skaičių nepriklausomai patikrinti nepavyko.
Rijadas nuo 2015 metų rėmė tarptautiniu mastu pripažintą Jemeno vyriausybę, tačiau pastaraisiais metais mėgino pasitraukti iš tiesioginio karo. Naujas husių puolimas ir smūgiai Saudo Arabijos teritorijoje gali priversti šalį vėl gerokai padidinti karinį įsitraukimą.
Per savaitę atsinaujinusios kovos nusinešė daugiau kaip 500 gyvybių
AFP, remdamasi kelių šaltinių duomenimis, skelbė, kad nuo naujojo puolimo pradžios per savaitę žuvo daugiau kaip 500 žmonių. Dauguma jų buvo konfliktuojančių pajėgų kovotojai, tačiau mūšiai taip pat privertė civilius gyventojus palikti namus.
Mochos gatvėse po miesto užėmimo buvo dislokuotos husių pajėgos, dalis parduotuvių užsidarė. Ilgalaikės kovos gali dar labiau apsunkinti humanitarinės pagalbos tiekimą šaliai, kurioje milijonai žmonių jau priklauso nuo maisto ir medicinos paramos.
Jemeno pilietinis karas nuo 2014 metų sukėlė vieną sunkiausių pasaulio humanitarinių krizių. Net ir sumažėjus aktyviems mūšiams šalis liko politiškai padalyta, ekonomiškai sugriauta ir priklausoma nuo išorinių rėmėjų.
Naftos kainos perkopė 100 dolerių, tačiau rinką veikia ne vien Mochos užėmimas
Žinia apie husių pažangą padidino nerimą energijos rinkose. Rugsėjo 10 dieną naftos kaina viršijo 100 dolerių už barelį. Brangimą skatino pavojus, kad bus sutrikdytas tanklaivių eismas Raudonojoje jūroje ir Saudo Arabijos naftos infrastruktūra taps dažnesniu atakų taikiniu.
Vis dėlto viso kainų šuolio negalima priskirti vien Mochos užėmimui. Rinką vienu metu veikė platesnis Irano ir JAV konfliktas, grėsmė Hormūzo sąsiauriui, smūgiai energetikos objektams bei bendras Artimųjų Rytų nestabilumas.
Jei laivybos bendrovės nuspręstų masiškai aplenkti Raudonąją jūrą, pabrangtų ne tik nafta. Ilgesnis maršrutas paveiktų konteinerių transportą, automobilių, elektronikos, žaliavų ir kitų prekių tiekimą tarp Europos ir Azijos.
Husių puolimas atgaivino pilietinį karą, kuris niekada nebuvo galutinai pasibaigęs
Husiai 2014 metais užėmė Jemeno sostinę Saną ir privertė tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę pasitraukti. Šiuo metu judėjimas kontroliuoja maždaug trečdalį šalies teritorijos, tačiau jo valdomuose rajonuose gyvena didžioji Jemeno gyventojų dalis.
2022 metų Jungtinių Tautų tarpininkautos paliaubos sumažino kovų intensyvumą, bet neišsprendė esminių politinių nesutarimų. Šalis liko padalyta tarp husių, tarptautiniu mastu pripažintos valdžios, vietinių karinių formuočių ir skirtingų užsienio rėmėjų.
Naujas puolimas rodo, kad fronto linijos vėl gali pradėti sparčiai keistis. Mochos užėmimas svarbus ne vien dėl miesto ar jo uosto – jis leidžia husiams susieti Jemeno pilietinį karą su pasauline kova dėl jūrų prekybos maršrutų.
Šaltiniai
„Associated Press“. (2026). Iran-backed Houthi Rebels Take Strategic Port City in Yemen, Raising Threat to Red Sea Shipping. https://apnews.com/article/e4e799701b382799a955969c212800ea
„Reuters“. (2026). Houthis Advance Along Yemeni Coast, Threaten Saudi Oil Exports in the Red Sea. https://www.reuters.com/world/middle-east/trump-says-iran-war-end-after-us-midterm-elections-threatens-attack-pickaxe-2026-09-10/
„The Guardian“. (2026). Houthis Seize Key Yemeni Port of Mocha in Drive to Take Control of Red Sea Coast. https://www.theguardian.com/world/2026/sep/10/houthis-seize-key-port-mocha-yemen-red-sea-coast-iran-saudi-arabia-us
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie Jemeno konfliktą ir husių užimtus strateginius taškus, kas yra aktualu tiek Lietuvos, tiek pasaulio skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią ir išsamią informaciją apie husių užimtus teritorinius pokyčius Jemeno regione, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai nurodomi faktai ir kontekstas, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima svarbius geopolitinius įvykius Jemeno regione, kurie gali turėti įtakos pasaulio prekybai ir saugumui. Informacija apie husių užimtus strateginius taškus yra svarbi tiek Lietuvos, tiek tarptautinei auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Jemeno konfliktą ir jo poveikį pasaulio prekybai, kas yra aktualu ir svarbu visuomenei. Jame analizuojama situacija, kuri gali turėti plačių pasekmių, todėl jis yra konstruktyvus ir informatyvus.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie karinius konfliktus ir jų poveikį prekybai, tačiau trūksta emocinės pusiausvyros ir psichologiškai saugaus tono. Tai gali sukelti nepagrįstą nerimą skaitytojams.
