Mirties kapsulės autorius siekia glamūrizuoti savižudybę
Eutanazija yra itin jautri ir kontraversiška, tačiau tai yra tema, kurią būtina aptarti. Juk mirties išvengti nepavyks niekam, o ir nuo siaubingų traumų ar nepagydomų ligų apsaugoti nesame. Siaubingų kančių akivaizdoje dalis likimo nuskriaustųjų ar jų šeimų narių neabejotinai apsvarstytų pasirinktinės eutanazijos galimybę.
Tokia paslauga jau yra prieinama vis daugiau Vakarų valstybių. Tačiau dalies medikų bei technologijų inovatorių susidomėjimas mirtimi bei įrenginiais jai sukelti, ne visais atvejais gali būti siejamas su nuoširdžiu noru padėti kenčiantiems.
Dalis pastaraisiais metais pristatomų novatoriškų eutanazijos metodų veikiau primena verslo modelį ir net sunkiai paaiškinamą siekį glamūrizuoti mirtį bei savižudybę.
Vienas iš tokių metodų yra ir Šveicarijoje pristatyta, bet australų mediko sukurta inovacija, praminta mirties kapsule „Sarco“. Tai 3-D spausdintuvu sukurtas įrenginys, padedantis eutanaziją pasirinkusiems asmenims neskausmingai ir greitai iškeliauti Anapilin.
Šios idėjos sumanytojas, profesorius ir Philipas Nitschke aiškina, kad procedūros metu žmogus atsigula kapsulėje, o jos vidus yra pripildomas azotu. Tuomet deguonies kiekis ima mažėti ir galiausiai pasiekia vos 1 proc. ribą.
Profesoriaus teigimu, visas šis procesas trunka mažiau nei 30 sekundžių, o procedūrą patiriantis žmogus nejaučia jokio skausmo ar nepatogumų.
„Žmogus įlipa į kapsulę ir atsigula. Tai labai patogu ir paprasta. Tada jam gali būti užduoti keli klausimai, o kai jis atsako į juos, jis galės paspausti kapsulėje esantį mygtuką, aktyvuojantį mechanizmą. Visa tai trunka apie 30 sekundžių. Mirtis įvyksta dėl hipoksijos ir hipokapnijos, atitinkamai deguonies ir anglies dioksido trūkumo. Nėra jokios panikos, jokio dusulio pojūčio“, – savo išradimo veikimo principus komentuoja P. Nitschke[1].
Pats P. Nitschke teigė, kad ši mirties kapsulė suteikia asmenims orią galimybę ramiai numirti ir pasiūlo idilišką bei saugią aplinką mirčiai. Tačiau viskas nėra taip paprastai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Dalis šios inovacijos kritikų pažymi, kad P. Nitschke, daugelį metų kalbantis apie eutanaziją ir nebijantis reikšti gana netipinių ir net drastiškų nuomonių šia tema, yra linkęs idealizuoti mirtį, o toks naratyvas į mirties kapsulės spąstus gali pastūmėti net ir tuos, kurie nėra susidūrę su nepagydomomis ligomis.
Teisės ekspertai abejoja mirties kapsulės teisėtumu, netrūksta ir moralinių dvejonių
Kontraversiška P. Nitschkes „Sarco“ kapsulė plačiajai auditorijai pirmą kartą buvo pristatyta Šveicarijoje. Šioje šalyje įvairūs judėjimai, pasisakantys už eutanaziją, gyvuoja nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Dabar Šveicarijoje nepagydomiems ligoniams yra suteikiamos priemonės numirti, tačiau nėra taikomas mirtinos injekcijos metodas.
Tačiau mirties kapsulė visus šiuos metodus gerokai pranoktų. Tai pastebi ir teisės ekspertai, neslepiantys abejonių dėl tokios inovacijos pritaikymo. Kai „Sarco“ kapsulės kūrėjų komanda kreipėsi į Šveicarijos teisės ekspertus, dalis jų nustatė, kad ši technologija iš tiesų nepažeidžia jokių šalies įstatymų.
Tačiau kiti teisininkai suabejojo tokiomis išvadomis, o kovos su savižudybėmis organizacija „Dignitas“ prieš įteisinant šios technologijos naudojimą paragino pasiekti galutinę ir nekintančią nuomonę šiuo klausimu.
Danielis Huerlimannas, teisės ekspertas ir Sankt Galeno universiteto docentas, kuris buvo paprašytas ištirti, ar eutanazijos kapsulės naudojimas nepažeistų Šveicarijos įstatymų, pareiškė, kad šis įrenginys net nėra medicinos prietaisas, todėl jam nėra taikomas Šveicarijos terapinių produktų įstatymas.
Tačiau gydytoja, teisininkė ir Ciuricho universiteto profesorė Kerstin Noelle Vkinger sako, kad visi medicinoje naudojami prietaisai Šveicarijoje yra reguliuojami, nes jie turi būti saugesni už kitus, pavyzdžiui, buities, gaminius. Pasak ekspertės, tai, kad gaminys nėra naudojamas gyvybės ar sveikatos išsaugojimui, tikrai neturėtų reikšti, kad jam nėra taikomi ir įstatymai bei saugos reikalavimai[2].
Savo ruožtu religiniai lyderiai bei etikos ekspertai skatina pasigilinti į moralinę šios inovacijos pusę. Kalbama apie tai, kad mirties kapsulės pritaikymas praktikoje pačią mirtį supaprastintų ir padarytų procesu, kuris yra manipuliuojamas technologijų ir mokslo įtraukimu. Tačiau emocinė ir dvasinė situacija tiek pasirinkusiojo mirti, tiek ir jo šeimos bei artimųjų dažnai lieka nustumiama į antrą planą.
Ir į Lietuvą atvyksiantis „daktaras mirtis“ savo technologiją nori padaryti prieinamą visiems
Pats profesorius P. Nitschke yra teigęs, kad ateityje planuoja pateikti brėžinius ir parengti viešus kapsulės planus tam, kad kiekvienas galėtų turėti prieigą ir pasitelkus 3-D spausdintuvą, galimai pasigamintų šią kapsulę savarankiškai.
„Mes norime pašalinti iš proceso bet kokią psichiatrinę kontrolę ir leisti žmogui pačiam kontroliuoti šį metodą“, – sakė jis ir dėl tokių teiginių jau prieš kelis dešimtmečius gavo „daktaro mirties“ pravardę.
Iš tiesų, tokiais drąsiais pareiškimais besišvaistantis P. Nitschke jau ne vienerius metus sulaukia daugybės kritikos dėl to, kad glamūrizuodamas mirtį, kuria ir plėtoja verslą bei sau kraunasi turtus.
Tačiau dar 2014 m. Australijos medicinos tarybos sprendimu jis neteko mediko licencijos. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kad jis vienam Perto miesto gyventojui, sergančiam depresija, bet buvusiam fiziškai sveikam, patarė atimti sau gyvybę. Vyras mirė 2014 m. pavasarį, išgėręs eutanazijos procedūros metu taikomo vaisto, kurį jis nelegaliai importavo iš Kinijos.
Pats P. Nitschke anuomet kritikavo Australijos medicinos tarybos sprendimą, kurį vadino pagrįstu „skirtingomis ideologinėmis nuostatomis“.
„Tai politinis sprendimas. Jie sako, kad mano pažiūros nesuderinamos su medicinos specialisto pažiūromis, kad požiūris, jog žmogus turi teisę į savižudybę, nesuderinamas su buvimu medicinos specialistu, ir tai man atrodo gana keista“, – kalbėjo jis[3].
Tačiau licencijos netekimas jo nesustabdė. Jis pasinėrė į medicinos technologijas ir inovacijas, o pastaruoju metu tapo ir dažnu įvairių verslo konferencijų svečių. Jis pasirodys ir Lietuvoje vyksiančioje „LOGIN 2023“ konferencijoje.
Atsižvelgiant į tai, kaip Lietuvos valdžia mėgsta susidomėti ir skubotai sau pritaikyti užsienio šalių praktikas, nereikėtų atmesti galimybės, kad mirties kapsulė kada nors, galbūt ir visai greitai, bus pritaikyta ir Lietuvoje.
Žmogaus gyvybė tampa vis mažiau vertinga
O dalis visuomenės bei ekspertų pastebi, kad susidomėjimas eutanazija pastaraisiais metais vis auga. Yra pristatoma vis daugiau būtų numirti, o tokie pasiūlymai pateikiami ne tik didžiausiems ligoniams, tačiau ir sergantiems psichiniais sutrikimais, susiduriantiems su emociniais iššūkiais, net vaikams ir paaugliams.
Jau anksčiau pasaulio žiniasklaida skelbė, kad Kanados parlamento specialusis jungtinis medicininės pagalbos mirštant komitetas (AMAD) ragina dar labiau išplėsti įstatymą, pagal kurį jau dabar nepagydomai lėtinėmis ligomis sergantys suaugusieji, neįgalūs žmonės ir silpni senyvo amžiaus žmonės gali pasirinkti eutanaziją.
Pagal įstatymo pataisą, eutanaziją pasirinkti galėtų ir psichinėmis ligomis sergantys asmenys, taip pat net nepagydomomis ligomis sergantys nepilnamečiai, net ir be suaugusiojo leidimo.
Panašiu keliu žengia ir Nyderlandai, kurie analogiškai plečia savo vaikų eutanazijos politiką ir siekia, kad ji apimtų nepagydomai sergančius, bet kokio amžiaus vaikus. Jiems, su gydytojų ir tėvų sutikimu, taip pat būtų leidžiama atimti gyvybę. Ši politika būtų pritaikyta vaikams nuo 1 iki 12 metų[4].
Nyderlandų vyriausybė teigia, kad toks sprendimas susijęs su nepagydomai sergančių vaikų kančiomis. Pasak vyriausybės atstovų, toks gyvybės nutraukimas yra vienintelė pagrįsta alternatyva, siekiant nutraukti vaikų kančias.
Nyderlandų sveikatos apsaugos ministras Ernstas Kuipersas teigia, kad ši tema yra jautri ir sudėtinga, tačiau šios politikos gairės būtina plėsti.
„Džiaugiuosi, kad po intensyvių konsultacijų su visomis susijusiomis šalimis priėjome prie sprendimo, kuriuo galime padėti šiems nepagydomai sergantiems vaikams, jų tėvams ir taip pat gydytojams“, – teigė jis.
Nyderlandai dar 2001 m. tapo pirmąja Europos šalimi, kuri dekriminalizavo eutanaziją. Pagal Nyderlandų įstatymus, šalyje jau dabar yra leidžiama paskirti eutanaziją nepagydomai sergantiems kūdikiams iki vienerių metų. Belgijoje vaikų eutanazija leidžiama nuo 2014 m., o Kolumbijoje ši praktika įteisinta 2018 m.
