Pasirinkti eutanaziją galės ir sergantys depresija, ir vaikai
Kanadoje numatytos revoliucinės, tačiau visuomenę pykdančios bei bauginančios permainos medicinos srityje. Šalies valdžia svarsto įstatymo priėmimą, kuriuo būtų išplėčiama pasirinktinė eutanazija ne tik nepagydomiems ligoniams, tačiau ir psichikos ligomis sergantiems žmonėms.
Kanados parlamento specialusis jungtinis medicininės pagalbos mirštant komitetas (AMAD) ragina dar labiau išplėsti įstatymą, pagal kurį jau dabar nepagydomai lėtinėmis ligomis sergantys suaugusieji, neįgalūs žmonės ir silpni senyvo amžiaus žmonės gali pasirinkti eutanaziją. Pagal įstatymo pataisą jau netrukus eutanaziją pasirinkti galės ir psichinėmis ligomis sergantys asmenys, taip pat net nepagydomomis ligomis sergantys nepilnamečiai. Negana to, vaikai tai padaryti galės be suaugusiojo leidimo.
Įstatymas turėjo įsigalioti jau nuo šių metų kovo mėnesio, tačiau Kanados liberalų vyriausybė pateikė teisės aktą, kuriuo siekiama vieneriems metams atidėti medicininės pagalbos mirčiai (MAID) įstatymo išplėtimą.
MAID įstatymas atidėtas, bet jo ir toliau neatsisakoma
Kanados vyriausybė kai kuriais atvejais pasirenkamą eutanaziją įteisino dar 2016 m. Jau kurį laiką buvo kalbama apie šio įstatymo išplėtimą, įtraukiant į jį su psichikos ligomis susijusius atvejus. Tačiau dabar liberalų vyriausybė teikia teisės aktą, kuriuo vieneriems metams būtų atidedamas medicininės pagalbos mirčiai (MAID) įstatymo išplėtimas.
„Psichikos liga“ naujajame teisės akte apima psichiatrines ligas, pavyzdžiui, depresiją, asmenybės sutrikimus, tačiau neapima neurokognityvinių ar neurologinių raidos sutrikimų[1].
„Akivaizdu, kad reikia daugiau laiko, kad tai būtų teisingai išspręsta. Siūlomas vienerių metų išplėtimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad šiuo jautriu ir sudėtingu klausimu judėtume į priekį apdairiai ir apgalvotai. Tai suteiks laiko padėti provincijų ir teritorijų partneriams bei medikų ir slaugytojų bendruomenėms pasirengti teikti MAID tokiomis aplinkybėmis“, – sako teisingumo ministras Davidas Lametis.
D. Lametis teigia, kad daugelis Kanados provincijų buvo pasirengusios išplėsti MAID šių metų kovo mėnesį, tačiau federalinė vyriausybė nusprendė siekti pratęsimo, kad nė viena jurisdikcija nebūtų skubinama.
„Ypač norime, kad tie sveikatos priežiūros specialistai, tie medicinos fakultetai, kolegijos, kurie turėjo tam tikrų nuogąstavimų, turėtų laiko įsisąmoninti tai, kas vyksta“, – teigia teisingumo ministras.
Tačiau šio įstatymo praplėtimas tarp pačių Kanados įstatymų leidėjų vertinamas kontraversiškai. Kanados konservatorių partijos narys Michaelas Cooperis paragino visiškai atsisakyti MAID plėtros, o Bendruomenių rūmuose konservatorių lyderis Pierre’as Poilievre’as dar griežčiau pasmerkė MAID.
„Jie paskelbė, kad po metų įves priemones, kuriomis bus nutrauktos depresija sergančių žmonių gyvybės. Ar jie pripažins, kad reikia gydyti depresiją ir suteikti žmonėms viltį gyventi geriau, o ne nutraukti jų gyvybes?“, – teigė P. Poilievre’as.
Psichikos sveikatos ir priklausomybių ministrė Carolyn Bennett papriekaištavo konservatorių lyderiui, sakydama, kad sveikatos priežiūros specialistai yra apmokyti atsisakyti suteikti MAID žmonėms, kurie linkę į savižudybę, vis dėlto, kaip pacientas ir jo gebėjimas pasirinkti eutanaziją bus įvertinti, kol kas aišku nėra.
Eutanazija siūloma net sergantiems nepilnamečiams
Tačiau eutanazija sergantiems psichikos ligomis dar ne pabaiga. Vyriausybės komitetas rekomenduoja, kad šis pasirinkimas būtų prieinamas ir „brandiems nepilnamečiams“, kurių mirtis yra „mediciniškai numatoma“ arba paprasčiau tariant, neišvengiama. Vis dėlto, pavojingiausia yra tai, kad eutanazija nepilnamečiams būtų prieinama net be tėvų sutikimo.
Komiteto ataskaitoje rašoma, kad Kanados vyriausybei per penkerius metus nuo šios ataskaitos pateikimo derėtų pradėti konsultacijas su nepilnamečiais, įskaitant nepagydomomis ligomis sergančius nepilnamečius, neįgalius nepilnamečius, nepilnamečius[2].
Kanados vyriausybei rekomenduojama iš dalies pakeisti Baudžiamajame kodekse nustatytus tinkamumo gauti MAID kriterijus, įtraukiant nepilnamečius, kurie, kaip manoma, turi reikiamą gebėjimą priimti sprendimus. Kitaip tariant, vaikai galėtų pasirinkti mirti net ir tėvams prieštaraujant.
Negana to, jau dabar dalis Kanados teritorijų sušvelnino tinkamumo eutanazijai gaires, pavyzdžiui, sutrumpino laukimo laiką, leisdamos pateikti virtualius prašymus dėl pagalbinės savižudybės ir (arba) panaikino gyvenamosios vietos reikalavimus.
Medikų bendruomenė nesutaria dėl eutanazijos įstatymo
Otavoje įsikūrusi organizacija „Kanados gydytojai už gyvybę“ visada griežtai pasisakė prieš bet kokią įteisintos eutanazijos formą. Organizacijos vykdomoji direktorė Nicole Scheidl teigia, kad valdžia ir gydytojai atsisako savo atsakomybės siūlydami mirtį vietoje gydymo. Ji taip pat pažymi, kad įstatymo pokyčiai leis gydytojui nuspręsti, kam suteikti medicininę pagalbą, o kam leisti mirti.
„Tai liečia pačią gydytojo mąstymo esmę. Priešais jį esančio žmogaus gyvenimo kokybę. Ir akivaizdu, kad tai nėra sprendimas, kuris kada nors turėtų priklausyti gydytojui. Taip pat žmonės, kurie linkę į savižudybę, aiškiai nematoma, kad jiems reikalinga savižudybių prevencija. Bet iš tiesų jie visi nori pagalbos nusižudyti“, – pažymi ekspertė[3].
Tuo tarpu Nyderlandų psichiatras Sisco van Veenas teigia, kad nepagydomi ir sudėtingi atvejai psichologinėje sveikatoje yra pernelyg sudėtingai įvardijami ir kartais net neįmanomi.
Dėl eutanazijos įstatymo išplėtimo pačioje psichikos sveikatos srityje nuomonės labai išsiskiria. Viena pusė teigia, kad psichikos liga niekada nėra nepagydoma, kiti primena dar 2015 m. Kanados Aukščiausiasis Teismas nuosprendį, kuriuo nuspręsta, kad absoliutus eutanazijos draudimas pažeidžia chartiją, kurioje teigiama, kad kompetentingi suaugusieji, kenčiantys nuo „sunkios ir nepataisomos“ sveikatos būklės, sukeliančios nepakeliamas fizines ar psichologines kančias, turi konstitucinę teisę į mediciniškai pagreitintą mirtį.
