59,1 proc. užfiksuotų gyvačių įkandimų buvo susiję su žemės ūkiu ir darbu laukuose
Didžiausia gyvačių įkandimo grėsmė tenka žmonėms, kurių kasdienis darbas tiesiogiai susijęs su gamtine aplinka. Rugpjūčio 6 dieną žurnale „PLOS Neglected Tropical Diseases“ paskelbta sisteminė apžvalga rodo, kad net 59,1 proc. atvejų, kuriuose buvo žinomos įkandimo aplinkybės, įvyko dirbant žemės ūkyje arba atliekant su ūkininkavimu susijusius darbus.
Mokslininkai išanalizavo 142 anksčiau paskelbtus tyrimus iš Azijos, Afrikos, Amerikos, Australijos ir Europos. Visa apžvalga apėmė 214 708 užregistruotus gyvačių įkandimus, nors ne apie visus atvejus buvo išsaugota vienodai išsami informacija. Konkrečios aplinkybės buvo žinomos apie 47 892 įkandimus.
Didžiausia rizika siejama su arimu, ravėjimu, derliaus nuėmimu, drėkinimu ir kitais darbais, kurių metu žmonės juda žeme, aukšta žole ar augalija ir netyčia priartėja prie gyvačių. Pažeidžiami ir plantacijų, miškininkystės, statybų darbuotojai, gyvulių augintojai bei žmonės, renkantys malkas ar vandenį.
Tai ypač svarbu Pietų Azijoje, kur didelė dalis kaimo gyventojų dirba žemės ūkyje, o žmonių darbo vietos persidengia su natūraliomis nuodingų gyvačių buveinėmis. Daugiau kaip 60 proc. į naująją apžvalgą įtrauktų tyrimų buvo atlikti Indijoje.
Tyrimas iš tikrųjų nenustatė, kas dažniausiai miršta nuo gyvatės įkandimo – „Yahoo“ antraštė išplečia jo išvadas
„Yahoo News“ publikacijos antraštėje klausiama, kas turi didžiausią tikimybę mirti nuo gyvatės įkandimo. Tačiau pirminio mokslinio tyrimo išvada yra siauresnė: mokslininkai tyrė aplinkybes, kuriomis žmonės susiduria su gyvatėmis ir yra įkandami, o ne atskirų žmonių grupių tikimybę mirti.
Patys autoriai tai aiškiai pabrėžia. Tyrime nebuvo skaičiuojamas santykinis pavojus, nebuvo lyginamos įkandimo ar mirties tikimybės tarp atskirų profesijų ir nebuvo nustatomas priežastinis ryšys. Todėl teigti, kad ūkininkas būtinai turi didžiausią tikimybę mirti nuo įkandimo, remiantis vien šiuo tyrimu, būtų netikslu.
Dar svarbesnis netikslumas atsirado dalyje publikacijų apie tyrimą. Jose teigiama, kad nuo gyvačių įkandimų kasmet miršta iki 1,4 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo visai kitą mastą: pasaulyje per metus registruojama apie 5,4 mln. gyvačių įkandimų, iš jų 1,8–2,7 mln. atvejų gyvatė suleidžia nuodų, o miršta maždaug 81 410–137 880 žmonių.
Būtent tokius PSO duomenis cituoja ir pats 2026 metų „PLOS Neglected Tropical Diseases“ tyrimas. Todėl 1,4 mln. mirčių per metus skaičius nėra pagrįstas nei PSO statistika, nei pirminiu moksliniu darbu.
Pavojingiausias laikas yra popietė ir vakaras, o lietingasis sezonas padidina žmonių ir gyvačių susidūrimų tikimybę
Tyrėjai nustatė ir gana aiškų paros ritmo dėsningumą. Iš 15 931 atvejo, kuriame buvo tiksliai žinomas įkandimo laikas, 39 proc. įvyko tarp 12 ir 18 valandos. Dar 29 proc. – tarp 18 valandos ir vidurnakčio.
Bendrai dieną užregistruota šiek tiek daugiau įkandimų nei vakare ir naktį. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad vakaro valandos kaimo vietovėse išlieka pavojingos dėl dviejų vienu metu veikiančių aplinkybių: žmonės dar juda lauke, o dalis gyvačių rūšių tampa aktyvesnės sutemus.
Svarbus ir metų laikas. Daugelyje Pietų ir Pietryčių Azijos, Afrikos bei Lotynų Amerikos regionų daugiau įkandimų registruojama lietinguoju arba musonų sezonu. Krituliai ir potvyniai keičia gyvačių buveines, išstumia jas iš slėptuvių ir gali priversti artėti prie žmonių gyvenamų teritorijų.
Tuo pačiu metu lietinguoju laikotarpiu daug kur intensyvėja žemės ūkio darbai. Taigi susiduria du procesai – daugiau juda gyvatės ir daugiau laiko jų aplinkoje praleidžia žmonės.
Net 79 proc. įkandimų teko kojoms, todėl paprasta avalynė gali būti viena veiksmingiausių apsaugos priemonių
Iš 85 593 atvejų, kuriuose buvo užregistruota įkandimo vieta kūne, net 79 proc. teko apatinėms galūnėms. Rankos sudarė 19,2 proc., o galvos, kaklo ir liemens įkandimai buvo palyginti reti.
Tokį pasiskirstymą lengva paaiškinti. Žmogus dažniausiai nepastebi ant žemės arba augalijoje esančios gyvatės, ant jos užmina arba prieina per arti. Gyvatė reaguoja gindamasi, todėl pirmasis pasiekiamas taikinys paprastai būna pėda, čiurna arba blauzda.
Daugelyje didelės rizikos regionų žmonės laukuose dirba basi arba avi minimaliai kojas apsaugančią avalynę. Tyrėjų vertinimu, tinkamesnė apsauginė avalynė yra viena paprasčiausių priemonių, galinčių sumažinti įkandimų skaičių.
Tačiau vien išdalinti guminius batus ne visada pakanka. Ryžių laukuose ar kitose šlapiose žemės ūkio teritorijose sunki avalynė gali būti nepraktiška, todėl apsaugos priemonės turi būti pritaikytos prie konkrečios vietovės ir žmonių darbo sąlygų.
Skurdas didina ne tik tikimybę susidurti su gyvate, bet ir pavojų po įkandimo nesulaukti gydymo
Tyrime gyvačių įkandimai išryškėja ir kaip socialinės nelygybės problema. Dažniausiai nukenčia žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse, turintys prastesnius būstus, ribotas galimybes įsigyti tinkamą avalynę ir gyvenantys toli nuo gydymo įstaigų.
Prastai užsandarintuose namuose gyvatės gali patekti pro plyšius sienose, grindyse, duryse ar stoge. Riziką didina ir miegojimas ant grindų. Ankstesnis Bangladeše atliktas tyrimas, kurį cituoja naujosios apžvalgos autoriai, parodė, kad miegojimas ant grindų buvo siejamas su daugiau kaip keturis kartus didesne įkandimo tikimybe.
Problema nesibaigia pačiu įkandimu. Žmonės, kuriems dėl darbo ir gyvenimo sąlygų dažniausiai tenka susidurti su nuodingomis gyvatėmis, dažnai gyvena ir toliausiai nuo ligoninės, kurioje yra tinkamų priešnuodžių bei specialistų.
Todėl tyrimo autoriai pabrėžia, kad vien priešnuodžių gamybos nepakanka. Jei nukentėjusįjį iki gydymo įstaigos reikia gabenti kelias valandas, o šeima neturi transporto ar pinigų gydymui, veiksmingas vaistas gali būti tiesiog nepasiekiamas.
Gyvačių įkandimų prevencija turi prasidėti dar iki susidūrimo su gyvate
Iki šiol didelė dalis tarptautinių pastangų buvo sutelkta į priešnuodžius ir gydymą ligoninėje. Naujosios apžvalgos autoriai ragina daugiau dėmesio skirti tam, kaip išvis išvengti pavojingo žmogaus ir gyvatės kontakto.
Tarp siūlomų krypčių – saugesnės darbo sąlygos žemės ūkyje, tinkama avalynė, geresnis apšvietimas kaimo vietovėse, namų plyšių ir angų užsandarinimas, aplinkos prie namų tvarkymas bei žmonių mokymas, kaip elgtis pastebėjus gyvatę.
Svarbus ir elgesys. Riziką didina vaikščiojimas basomis tamsoje, gyvačių gaudymas arba bandymas jas nužudyti, miegojimas ant grindų bei judėjimas lauke be šviesos šaltinio. Dalis tokių situacijų yra išvengiamos net ir neturint sudėtingos medicinos infrastruktūros.
PSO siekia iki 2030 metų perpus sumažinti mirčių ir ilgalaikės negalios dėl gyvačių įkandimų skaičių. Naujojo tyrimo autoriai mano, kad šio tikslo neįmanoma pasiekti vien didinant priešnuodžių atsargas – reikės mažinti ir pačių įkandimų skaičių.
Tyrimo autoriai perspėja, kad pasaulinio vaizdo dar neturime, nes dauguma duomenų surinkta Pietų Azijoje
Nors apžvalga apima 142 tyrimus ir daugiau kaip 200 tūkst. registruotų įkandimų, jos autoriai pabrėžia svarbų apribojimą. Duomenys geografiškai pasiskirstę labai netolygiai, o daugiau kaip 60 proc. įtrauktų darbų atlikti Indijoje.
Tai suprantama, nes Indija patiria vieną didžiausių gyvačių įkandimų naštų pasaulyje. Skaičiuojama, kad šioje šalyje kasmet nuo jų miršta apie 58 tūkst. žmonių. Tačiau Indijos žemės ūkio, klimato, gyvenamųjų pastatų ir nuodingų gyvačių rūšių sąlygos negali būti automatiškai perkeltos Afrikai, Pietų Amerikai ar kitoms Azijos dalims.
Be to, skirtinguose ankstesniuose tyrimuose įkandimų aplinkybės buvo registruojamos nevienodai. Vieni autoriai labai tiksliai žymėjo laiką, profesiją, veiklą ir įkandimo vietą, kituose tyrimuose dalies šių duomenų apskritai nebuvo.
Todėl svarbiausia naujojo tyrimo išvada yra ne vien tai, kad labiausiai pažeidžiami ūkininkai. Jis rodo platesnį dėsningumą: gyvačių įkandimai dažniausiai vyksta prognozuojamomis aplinkybėmis, kurias lemia žmogaus darbas, gyvenamoji aplinka, klimatas ir skurdas. Tai reiškia, kad nemažos dalies šių nelaimių galima išvengti.
Šaltiniai
PLOS Neglected Tropical Diseases. (2026). Behavioural and environmental risk factors associated with snake–human conflict: A scoping systematic review. https://journals.plos.org/plosntds/article?id=10.1371%2Fjournal.pntd.0014505
Medical Xpress. (2026). Decades of data reveal who’s most at risk of snakebites and how to prevent them. https://medicalxpress.com/news/2026-08-decades-reveal-snakebites.html
EurekAlert! / PLOS. (2026). Decades of data reveal who’s most at risk of snakebites, and how to prevent them. https://www.eurekalert.org/news-releases/1138686
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikia svarbią informaciją apie gyvačių įkandimų riziką, ypač žemės ūkyje, ir paneigia netikslias žinias apie mirčių skaičių, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie gyvačių įkandimų tyrimą ir aiškiai atskiria mokslinių tyrimų išvadas nuo žiniasklaidos interpretacijų, taip užtikrindamas nešališkumą ir vengimą dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja gyvačių įkandimų problemas, kurios gali paveikti žemės ūkio darbuotojus Lietuvoje. Be to, jis pateikia svarbią informaciją apie tyrimo rezultatus ir jų interpretaciją, kas gali būti naudinga visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie gyvačių įkandimų riziką, ypač žemės ūkyje dirbantiems žmonėms, ir aiškiai atskiria mokslinius tyrimus nuo sensacingų interpretacijų, kas yra naudinga visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvius tyrimo rezultatus ir aiškiai nurodo, kad jis nesiekia sukelti nepagrįsto nerimo. Informacija yra pagrįsta ir psichologiškai saugi, todėl ją galima publikuoti.
