Gynybai jau išleidome milijardus, bet nei tankų, nei oro gynybos iki šiol neturime

Krašto apsaugai jau išleisti milijardai, tačiau rezultato – nėra

Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, krašto apsauga labiau susirūpinta ir Lietuvoje. Nors Lietuva laikosi NATO šalių susitarimo gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP, dabar jau yra kalbama apie 3 proc. ar net 4 proc. ribą.

Valdžios atstovams diskutuojant, iš kur gi papildomam krašto apsaugos finansavimui paimti papildomų lėšų, savo idėją pasiūlė verslas.

Šalies verslai ir organizacijos pradėjo iniciatyvą „4 procentai“. Ją inicijavo asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

Idėjai palaikymą reiškia organizacija „Blue/Yellow“, įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, „Tesonet“, „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, „Hostinger“, „Nord Security“, „Oxylabs“, „Surfshark“, krepšinio klubai „BC Žalgiris“ ir „Rytas“ ir daug kitų šalies verslo atstovų.

Akcijos iniciatoriai remiasi visuomenės apklausomis, kurios rodo, kad 57 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuva skirtų 4 proc. BVP gynybai, o maždaug 7 iš 10 apklaustųjų nori, kad politikai kuo greičiau susitartų dėl gynybos finansavimo.

Tačiau politikams pasiekti susitarimą yra sudėtinga. Kovo mėnesį vykusiame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pirmasis variantas – progresinių mokesčių tarifų peržiūrėjimas, individualios veiklos apmokestinimas, kai kurių lengvatų panaikinimas, pelno mokesčio didinimas. Pagal antrąjį variantą, reikiama pinigų suma būtų surasta 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas – pelno mokesčio tarifo padidinimas 2 proc. punktais, panaikinant lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. O ketvirtasis pasiūlymas susijęs su 2 proc. punktais padidintu pelno mokesčiu ir savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio „nurašymo“.

Tokie siūlymai kritikos sulaukė ne tik visuomenėje, kurios piliečiai nori jaustis saugiai, tačiau kartu prieštarauja ir mokesčių didinimui; pasiūlymams kritikos nestokoja ir opozicija, kuri vietoje mokesčių didinimo siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas bei mažinant šešėlį ekonomikoje.

Valdantieji tokių pasiūlymų nesiklauso ir likus pusmečiui iki seimo rinkimų imasi planų šalies gynybos finansavimo naštą permesti tik ant eilinių piliečių bei smulkaus verslo pečių. Tačiau visuomenę neraminti gali ne tik tai. Krašto apsaugos ministerija (KAM) per pastaruosius metus jau disponavo milžiniškomis, milijardus siekiančiomis lėšomis, tačiau įspūdingų darbų bei projektų taip ir neįgyvendino.

Juk valdžiai vis garsiau kalbant apie neišvengiamą karo grėsmę, Lietuvos žmonėms stinga slėptuvių ir net elementarių civilinės saugos mokymų bei žinių, kaip gi derėtų elgtis realiame pavojuje. Šarvuočiai, priešlėktuvinė gynyba ar kita ginkluotė – taip pat Lietuvos krašto apsaugos silpnybė. Tad prieš diskutuojant apie papildomą finansavimą verta paklausti, kur buvo išleisti milijardai, jau skirti krašto saugumui stiprinti?

Per metus gynybai skiriami milijardai, tačiau ir toliau neturime nei modernios ginkluotės, nei oro gynybos

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 m. Lietuvos biudžete gynybai numatyta 2,7 proc. BVP, arba beveik 2,1 mlrd. eurų^[1]. Norint skirti 4 proc. BVP gynybai jau artimiausiais metais, gynybos finansavimas kasmet turėtų išaugti daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Tačiau šiuo atveju svarbu atsiminti, jog BVP nėra šalies biudžetas. Bendrasis vidaus produktas yra galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės veiklos rezultatas, išreikštas pinigais. Jis žymi, už kokią vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų ir yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos išsivystymo lygį rodančių rodiklių^[2]. 

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad BVP nėra valstybės biudžetas. 2023 m. šalies BVP sudarė 72 mlrd. eurų^[3]. Palyginimui, valstybės biudžeto išlaidos 2023 m. siekė 18,60 mlrd. eurų^[4]. Net ir procentinio punkto padidinimas, pokytis nuo 2,0 iki 2,1 proc. BVP, valstybei kainavo keliasdešimt milijonų eurų. 3 proc. ar net 4 proc. BVP skyrimas gynybai kainuotų milžiniškas pinigų sumas valstybei ir jos žmonėms, tačiau ir toliau negalėtų užtikrinti saugumo^[5].

Vien 2023 m. asignavimai gynybai išaugo 352,8 mln. eurų arba beveik 22 proc., lyginant su ankstesniais metais. Karinės infrastruktūros finansavimui papildomai buvo skirta 128,3 mln. eurų, tačiau ir toliau pastebime, kiek daug šioje srityje Lietuvai stinga.

2023 m. pabaigoje parlamentas priėmė 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. KAM 2024 m. patvirtinti asignavimai sudaro jau net 2 091,7 mln. eurų.

Ką rengiamasi nuveikti su tokia pinigų suma? 2024 m. žadama baigti bei tęsti svarbius ginkluotės ir technikos įsigijimo projektus. Planuojama užbaigti tokių svarbiausių projektų kaip kovinių dronų, priešmininio bei paieškos ir gelbejimo laivo, patrulinių laivų radarų, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, nešarvuotų visureigių įgyvendinimą.

Kariai ir rezervas turėtų būti toliau aprūpinami individualia ginkluote, ekipuote ir individualiomis apsaugos priemonėmis. Taip pat šiemet planuojama pradėti mobilių oro gynybos sistemų MSHORAD įsigijimą, o skyrus papildomus asignavimus – anksčiau pradėti PKM II etapo įsigijimą. Ginkluotės įsigijimų projektai kartu derinami ir su amunicijos įsigijimais.

Iš viso 2024 m. Lietuvos Kariuomenės modernizacijai planuojama skirti daugiau kaip 45 proc. gynybos biudžeto.

Tačiau Lietuvoje laukiant vokiečių brigados atvykimo, reikia daugiau dėmesio karinei infrastruktūrai, o geopolitinei situacijai regione negerėjant – auga gynybinės įrangos bei modernios ginkluotės įsigijimo poreikis. Nors pirkimai yra organizuojami, viešojoje erdvėje net ir dabar girdimi vieši politikų kivirčai: vieni ragina kuo skubiau pirkti tankus, kiti – pasisako už prioritetinį oro gynybos sistemų įsigijimą.

Vieningos sprendimų priėmėjų nuomonės ir konsensuso nėra net dabar, kai šalies gynybai skiriami finansai yra riboti. Tokia situacija tarsi verčia manyti, kad net ir su didesniais finansiniais pajėgumais, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė toliau liks politinių kovų ir biurokratijos įranku, o našta piliečiams tapęs gynybos mokestis realios naudos neatneš.

Per devynerius metus – 16 mlrd. krašto apsaugai

KAM ministerija vykdo pirkimus, oficialiai – modernizuoja Lietuvos kariuomenę, tačiau sudėtinga įvardinti bent vieną iš šio sektoriaus sričių, kurioje Lietuva yra visiškai apsirūpinusi. Tačiau milijardai jau yra išleisti, tik neaišku kam.

Nuo 2015 m. iki dabar, beveik 16 mlrd. eurų yra išleista krašto apsaugai.

Krašto apsaugai 2015 m. buvo paskirta 424,9 mln., 2016 m. – 574,6 mln., 2017 m. – 723, 8 mln., 2018 m. – 894,5 mln., 2019 m. – 976,7 mln., 2020 m. – pasiekta milijono eurų riba. 2021 m. – krašto apsaugai skirta 1,1 mln., 2022 m. – 1,6 mln., 2023 m. – pasiekta 2 milijonų eurų riba.

Išleisti milijardai, o kas su jais buvo nuveikta? 2023 m. Krašto apsaugos ministerija paskyrė itin didelį dėmesį amunicijos atsargoms. Per metus gauta įvairių kalibrų amunicijos už maždaug 120 mln. eurų, o taip pat susitarta dėl AMRAAM raketų įsigijimo, pasirašytos sutartys dėl naujų prieštankinių minų, 155 mm amunicijos ir GROM raketų pirkimo^[6]. Per visus praėjusius metus, KAM ketino organizuoti karinių pirkimų už 753 mln. eurų.

Ankstesniais metais būta ir stambesnių pirkimų. 2019 m. naujų amerikietiškų šarvuotų kovinės paramos visureigių (JLTV) įsigijimui ir išlaikymui Lietuva skyrė apie 142 mln. eurų^[7]. Tai buvo antras pagal dydį įsigijimas Lietuvos kariuomenės istorijoje, o iki tol Lietuvos kariuomenėje naudojo HMMWV ir Toyota „Land Cruiser 200“ šarvuotus visureigius.

Dar anskčiau, 2016 m., Lietuva pasirašė sutartį dėl vokiškų šarvuočių „Boxer“ pirkimo už beveik 386 mln. eurų^[8]. Tai buvo pats brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje. Už 385,6 mln. eurų buvo nupirkta 88 pėstininkų kovos mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus. 84 iš įsigijamų šarvuočių buvo pėstininkų kovos mašinos, likę keturi - vadovavimo šarvuočiai.

Naujais šarvuočiais buvo aprūpinti du Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje - tie, kurie sudaro kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą. Perkamos pėstininkų kovos mašinos buvo apginkluotos 30 mm patranka, prieštankine ginkluote ir kulkosvaidžiais.

Tai buvo brangus, tačiau didelės reikšmės projektas. Vis dėlto, prieš aštuonerius metus vykdytas pirkimas jau seniai nugrimzdo užmarštin. Pastarųjų metų KAM įvykdyti projektai dažniau telkiasi ties amunicija, o reikšmingesni projektai tampa įvairių diskusijų objektu. Tokia situacija verčia susimastyti: ar tikrai didesni finansiniai pajėgumai gali padėti užtikrinti Lietuvos saugumą, o gal pirmiausia reikėtų susitelkti į jau turimų išteklių efektyvų panaudojimą?