Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Gydytojai galės dirbti ne tik klinikose bei ligoninėse, bet ir iš namų?

Lietuva, MedicinaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Gydytoja. Frederick Medina/Unsplash nuotrauka

Norima keisti tvarką, pagal kurią gydytojas konsultacijas gali teikti tik iš savo kabineto

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei pasiūlė vieną svarbų pokytį, pakeisiantį medikų kasdienybę ir gerokai atrišiantį jiems rankas – kad šie galėtų nuotolines konsultacijas pacientams suteikti ir fiziškai nebūdami savo darbo vietoje.

Savo ruožtu SAM nurodė, kad šiuo projektu yra sprendžiamas didėjantis ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis mažėjant asmens sveikatos priežiūros specialistų kiekiui regionuose, kas didina paslaugų gavimo netolygumus ir apsunkina savalaikį ligų diagnozavimą bei gydymą[1].

Anot ministerijos, lankstesni sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdai esą gali prisidėti prie tinkamo ir efektyvaus paslaugų teikimo organizavimo.

„Viešųjų paslaugų srityse taikomos įvairios laikmetį atitinkančios, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų poreikius užtikrinančios darbo organizavimo ir paslaugų teikimo formos. Įtvirtinus galimybę lanksčiai organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, padidėtų paslaugų prieinamumas pacientams.

Tam tikrais atvejais fizinis kontaktas su pacientais nėra būtinas, teikiant jiems planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas saugiai ir kokybiškai. Pažymėtina, kad šiuo metu jau yra teikiamos nuotolinės gydytojų ir šeimos gydytojo komandos paslaugos pacientams. Nuotolinės konsultacijos leidžia asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti ir užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą skirtingais būdais, o sveikatos priežiūros specialistams – efektyviau valdyti savo darbo laiką, eliminuojamos procedūros, reikalingos fiziniams vizitams organizuoti, todėl atsiranda galimybė suteikti paslaugas didesniam pacientų skaičiui.

Be to, šiuolaikinės technologijos sudaro sąlygas plėtoti kokybiškas nuotolines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, taip geriau atliepiant augančius pacientų poreikius“, – nurodė SAM.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, gydytojai ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali tik konkrečiose, licencijuotose asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose.

Konsultuoti nuotoliniu būdu gydytojai galėtų iš bet kurios vietos. Online Marketing/Unsplash nuotrauka

Rudenį – nauja registracijos tvarka: pas gydytoją užsirašyti bus galima nematant pavardės

Sveikatos apsaugos ministerija nuo rudens planuoja bandomąjį projektą, leisiantį pacientams registruotis pas tam tikros srities specialistą nežinant jo pavardės. Tokiu būdu tikimasi sumažinti laukimo eiles ir pagreitinti patekimą pas gydytoją[2].

Viceministrė Jelena Čelutkienė pabrėžia, kad ši tvarka nebus taikoma lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams – jiems ir toliau galios ilgalaikio stebėjimo principas, užtikrinantis vizitus pas tą patį mediką. Skubūs atvejai taip pat būtų sprendžiami prioritetine tvarka.

Šiuo metu galiojanti keturių mėnesių išankstinės registracijos tvarka jau rodo rezultatus – „Santaros klinikose“ eilės sumažėjo vidutiniškai 29 proc., o pagerėjimas fiksuotas daugiau nei 60 proc. konsultacijų tipų. Ministerija tikisi, kad naujas modelis dar labiau pagerins paslaugų prieinamumą, ypač regionuose.

Onkologiniai pacientai, pasinaudodami „žaliojo koridoriaus“ principu, penkiose klasterio įstaigose problemų patekti pas gydytojus nepatiria. Eilių mažinimas pas gydytojus – vienas iš Vyriausybės programos įsipareigojimų.

Apklausa: pas gydytoją specialistą dažniausiai laukiama 2–4 savaites, vyrai lankosi rečiau

„Baltijos tyrimų“ balandį atlikta apklausa rodo, kad trečdalis Lietuvos gyventojų (32 proc.) pas gydytoją specialistą patenka per 2–4 savaites, penktadalis (20 proc.) laukia 2–3 mėnesius, o 12 proc. vizito sulaukia per savaitę. Tačiau 19 proc. respondentų per pastaruosius dvejus metus apskritai nesilankė pas specialistą – daugiausia tai 18–29 metų vyrai. Regionuose atskirtis dar ryškesnė: kaimuose tokių gyventojų – 27 proc., dažnai dėl medikų trūkumo ar kelionės galimybių stokos[3].

Ekspertų vertinimai dėl laukimo trukmės skiriasi: ūmiems atvejams mėnesio laukimas per ilgas, bet lėtinių ligų priežiūrai 2–4 savaitės laikomos priimtinu rezultatu. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė ir Pacientų organizacijų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė taip pat atkreipia dėmesį į Sveikatos apsaugos ministerijos planus riboti registraciją pas konkretų gydytoją, leidžiant rinktis tik specializaciją. Jų nuomone, tai gali mažinti gydymo efektyvumą ir prailginti diagnozės nustatymo kelią.

Kita kritikos sulaukusi pertvarka – priemokų už papildomas paslaugas naikinimas, kuris, anot pašnekovių, gali ilginti eiles ir skatinti „vokelių“ praktiką. SAM savo ruožtu teigia, kad reformos, įskaitant keturių mėnesių vizitų grafikų skelbimą ir registraciją pagal specializaciją, skirtos trumpinti laukimo laiką. Ministrė M. Jakubauskienė žada eksperimentą nutraukti, jei pacientų nepasitenkinimas bus didelis.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika