„ChatGPT“ užkariavo kasdienybę, bet mokslininkai įspėja: įtikinami atsakymai gali klaidinti, o privatumas – tirpti
Veikiausiai niekas nė nepagalvojo, kad dar 2022 metais išleistas „ChatGPT“ taps nepamainomu kasdieniu darbo ir gyvenimo įrankiu. Štai dabar gyventojai šią dirbtinio intelekto priemonę naudoja patiems įvairiausiems tikslams: maisto gamyboje, profesinėje srityje, vaikų auklėjime ir net vaizdo įrašų bei nuotraukų kūrime. Vis dėlto, mokslininkai nustatė, kad egzistuoja ir ne tokia šviesi „ChatGPT“ pusė.
Nors sistema geba akimirksniu pateikti atsakymus, generuoti tekstus ar padėti spręsti sudėtingas užduotis, jos galimybės kelia ir rimtų etinių klausimų. Viena didžiausių rizikų – dezinformacijos plitimas. Dirbtinio intelekto sugeneruoti tekstai dažnai skamba įtikinamai ir profesionaliai, net jei juose pasitaiko faktinių klaidų[1].
Kadangi atsakymai pateikiami sklandžia, autoritetinga kalba, daliai vartotojų tampa sudėtinga atskirti tikrą informaciją nuo netikslios ar klaidinančios. Tai ypač pavojinga politinių kampanijų, finansinių pasiūlymų ar visuomenę skaldančių temų kontekste, kur manipuliacija gali būti vykdoma masiškai ir beveik nepastebimai.
Kita jautri sritis – privatumas. „ChatGPT“ mokomas iš milžiniškų tekstų kiekių, o vartotojai vis dažniau juo naudojasi kaip asmeniniu patarėju. Žmonės dalijasi savo išgyvenimais, santykių problemomis, profesiniais rūpesčiais ar net sveikatos klausimais. Nors teigiama, kad taikomos apsaugos priemonės, išlieka klausimas, kaip tvarkomi ir saugomi tokie duomenys. Skaitmeniniame amžiuje riba tarp privataus pokalbio ir duomenų analizės tampa vis plonesnė, o tai kelia pagrįstą visuomenės susirūpinimą.
Greitas atsakymų pateikimas – silpnina pažinimo gebėjimus?
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į galimą priklausomybės pavojų. Patogumas, kai atsakymai pateikiami per kelias sekundes, gali sumažinti motyvaciją savarankiškai gilintis, analizuoti ar kurti.
Ypač tai aktualu švietimo srityje – jei mokiniai ar studentai pernelyg dažnai remiasi sugeneruotais tekstais, gali silpnėti jų kritinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas. Ilgainiui kyla grėsmė, kad technologija, sukurta palengvinti darbą, pradės formuoti pasyvesnį požiūrį į mokymąsi ir kūrybą.
Ne mažiau svarbi problema – galimas šališkumas. Kadangi dirbtinis intelektas mokosi iš žmonių sukurtų tekstų, jis gali perimti juose slypinčius stereotipus ar kultūrinius netolygumus. Net ir taikant filtrus, kai kurie išankstiniai nusistatymai gali atsispindėti atsakymuose. Tai reiškia, kad sistema gali netyčia stiprinti tam tikras nuostatas apie lytį, rasę ar socialinę padėtį, o tai turi realių pasekmių, jei tokie sprendimai naudojami versle, švietime ar viešajame sektoriuje.
Jau tampa sunku atpažinti, kur dirbtinio intelekto sukurtas darbas
Galiausiai vis dažniau kalbama apie autentiškumo krizę. Kai „ChatGPT“ gali parašyti kalbą, straipsnį ar net asmeninį laišką taip, kad jis skamba nuoširdžiai ir įtikinamai, visuomenei tampa sudėtingiau atpažinti, kas yra tikras žmogaus balsas. Jei viešojoje erdvėje daugės automatizuoto turinio, gali silpnėti pasitikėjimas komunikacija apskritai. Demokratinėse visuomenėse pasitikėjimas žodžiu yra esminis elementas, todėl bet koks jo silpnėjimas turi ilgalaikių pasekmių.
„ChatGPT“ neabejotinai atvėrė naujas galimybes ir tapo svarbia kasdienybės dalimi. Tačiau kartu jis iškėlė klausimus, kurie peržengia technologijos ribas. Tai – atsakomybės, etikos ir sąmoningo naudojimo klausimai. Nuo to, kaip visuomenė ir reguliuotojai reaguos į šiuos iššūkius, priklausys, ar dirbtinis intelektas taps ilgalaikiu pagalbininku, ar problema, su kuria teks kovoti ateityje.
Kam lietuviai dažniausiai naudoja „ChatGPT“?
Tuo tarpu Lietuvoje gyventojai dalinasi lengvai prieinamą dirbtinio intelekto pagalbą panaudojantys įvairiausiose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, vienas gyventojas dalinosi situacija, kai orams atšalus net iki –26 laipsnių jis parduotuvėje ieškojo langų skysčio koncentrato. Konsultantui negalėjus padėti, jis kreipėsi į „ChatGPT“ – paprašė parodyti etikečių pavyzdžius ir patarti, kaip išvengti skysčio užšalimo.
Sistema pasiūlė automobilį statyti priekiu į vėjo kryptį, tačiau šiam suabejojus, atsakymą pakeitė. Todėl vartotojas ironizavo tuos, kurie dirbtinio intelekto siunčiamus atsakymus priima kaip neginčijamą argumentą.
Kiti dalijasi priešingomis patirtimis. Vienas internautas pasakojo, kad po meistro klaidų nebeveikė boileris ir radiatoriai liko šalti, tačiau pasikonsultavęs su „ChatGPT“, sugebėjo perkrauti sistemą – „iki šiol viskas puikiai veikia“. Dirbtinis intelektas pasitelkiamas ir paprastesnėse situacijose: ieškant adresų, aiškinantis techninius klausimus ar atliekant skaičiavimus. Mezgėjai pateikia apimtis ir siūlų duomenis, o sistema padeda perskaičiuoti „akis“ – anot vienos vartotojos, „neblogai dirba“, kai reikia greitai pritaikyti modelį kitam dydžiui.
Dalis gyventojų DI naudoja ir rimtesnėms temoms, pavyzdžiui, teisiniams klausimams aiškintis, vertindami „tikslius ir aiškius“ atsakymus. Tačiau greta naudos girdėti ir nerimo – kalbama apie galimą darbo vietų mažėjimą ar augančią priklausomybę nuo technologijų. Vis dėlto tendencija akivaizdi: dirbtinis intelektas Lietuvoje jau tapo kasdieniu įrankiu.
