Nukentėjusieji skųs Gražulio išteisinimą
Staigus posūkis rezonansinėje byloje – Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį visiškai išteisino europarlamentarą Petrą Gražulį, panaikindamas anksčiau jam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl LGBTQ bendruomenės niekinimo. Dar visai neseniai kaltu pripažintas politikas šįkart sulaukė priešingo teismo vertinimo, kuris iš esmės pakeitė bylos baigtį.
Tačiau išteisinus europarlamentarą, byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys pareiškė su tokiu sprendimu nesutinkantys. Jie teigia, kad Apeliacinio teismo išvada ne tik nuvylė, bet ir kelia rimtų abejonių dėl ribos tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kalbos vertinimo Lietuvoje[1].
Nukentėjusieji pabrėžia, kad sprendime, jų vertinimu, per siaurai interpretuota neapykantos kurstymo sąvoka, neatsižvelgta į viešų pasisakymų kontekstą bei jų sklaidą žiniasklaidoje. Anot jų, tokia praktika gali sudaryti precedentą, kai įžeidžiantys ir žmones žeminantys pareiškimai nebelaikomi pakankamu pagrindu atsakomybei.
Byloje dalyvavę asmenys taip pat patvirtino ketinantys sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Jie sieks, kad aukščiausios instancijos teismas iš naujo įvertintų ne tik formalius pasisakymų kriterijus, bet ir realų jų poveikį – tiek visuomenės nuotaikoms, tiek konkretiems žmonėms.
Nukentėjusieji akcentuoja, kad kalbama ne vien apie vieną politiką ar vieną situaciją, o apie platesnį principinį klausimą: kokias ribas viešiems pasisakymams nustato valstybė ir kiek ji gina savo piliečius nuo viešo žeminimo.
Gražulio byla baigėsi išteisinimu
Teismas konstatavo, kad P. Gražulio vieši pasisakymai buvo įžeidžiantys ir turėjo aiškų niekinimo atspalvį, tačiau to nepakanka baudžiamajai atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nors išsakytos frazės yra grubios ir žeidžiančios, jų turinyje neįžvelgta pakankamai pagrindo laikyti tai neapykantos kurstymu[2].
„Mes matom itin neigiamą požiūrį į tam tikras seksualinio pobūdžio grupes, jis tokią gyvenseną atmeta. (…) Forma baisi, bet neapykantos skatinimo iš turinio nelabai matyti“, – sprendimą komentavo teisėjas Justas Namavičius, akcentuodamas skirtumą tarp įžeidimo ir baudžiamojo nusikaltimo.
Skyrė 10 tūkst. eurų baudą
Dar spalio pradžioje Vilniaus apygardos teismas P. Gražuliui skyrė 10 tūkst. eurų baudą už viešus homofobinius pasisakymus, kuriais, teismo vertinimu, buvo žeminami LGBTQ+ bendruomenės nariai. Incidentas įvyko 2022 metų gegužę Seime po diskusijų dėl civilinės sąjungos, kai politikas žiniasklaidos akivaizdoje vartojo įžeidžiančius apibūdinimus.
Teismas pabrėžė, kad tai nebuvo nuomonės išraiška, o sąmoningas žmogaus orumo pažeminimas. Taip pat priteista beveik 5,5 tūkst. eurų neturtinės žalos nukentėjusiesiems dėl patirto streso ir kitų pasekmių.
Pats P. Gražulis kaltės nepripažino ir teigė, kad rėmėsi religiniais įsitikinimais. Po sprendimo jis pareiškė ketinantis kreiptis net į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir tikino, kad dėl situacijos neturės aiškintis Europos Parlamente.
Teismas akcentavo, kad vieši asmenys turi suvokti savo žodžių poveikį visuomenei. Nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Gražulis: Lietuvoje kartojasi sovietinis „teisingumas“
Tuo tarpu pats P. Gražulis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą vertino kaip išpuolį prieš religijos ir žodžio laisvę. Politikas teigė, kad buvo nuteistas už tai, jog viešai citavo Šventąjį Raštą diskusijos su LGBTQ bendruomene metu Seime, ir tokį vertinimą lygina su sovietine sistema.
„(…) Tai yra tas pats sovietinis „teisingumas“, kai sprendimus priimdavo KGB ir komunistų partija, o teismai tik formaliai juos įformindavo. Dabar situacija visiškai analogiška – sprendimus priima genderistai, o teismai klusniai juos įvykdo. Dažnu atveju šių sprendimų vykdytojai yra tie patys komunistai arba jų vaikai“, – sakė P. Gražulis.
Politikas taip pat pareiškė apie savo ketinimus skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o vėliau – ir tarptautinėms institucijoms, įskaitant Jungtines Tautas. Jis tvirtino sieksiantis apginti tikėjimo laisvę ir pabrėžia, kad, jo nuomone, Lietuvoje taikomi dvigubi standartai, kai kiti vieši asmenys už aštresnius pasisakymus nesulaukia tokios pačios teisinės atsakomybės.
