- Per daug patogu mažėjantį gimstamumą nurašyti į nenorinčių vaikų pusę
- Atsiradus vaikui, vienas iš tėvų iš darbo rinkos iškrenta mažiausiai 2 metams
- Tie, kurie bando įtikinti, kad gimstamumas ir pinigai neturi nieko bendro, skaitykite nuo pradžių tiek kartų, kol suprasite
Per daug patogu mažėjantį gimstamumą nurašyti į nenorinčių vaikų pusę
Taip, yra žmonių, kurie tiesiog nenori vaikų. Ir viskas su jais gerai. Bet atrodo per daug patogu viską taip lengvai nurašyti į jų pusę. Į kokią statistiką tada skaičiuojasi šie žmonės?
Šeimos, kurios jau augina vaikus, sako:
„Mes norėtume turėti dar vieną vaiką, tačiau mus stabdo būsima finansinė našta.“ Jaunos poros sako: „Mes norėtumėme turėti vaikų, tačiau turime būsto paskolą, įsipareigojimų ir suprantame, kad turėti vaiką bus per didelė finansinė našta.“
Atsiradus vaikui, vienas iš tėvų iš darbo rinkos iškrenta mažiausiai 2 metams
Nes atsiradus vaikui, vienas iš tėvų iš darbo rinkos iškrenta mažiausiai 2 metams, o iki mokyklos tęsiasi nestabilių finansų maratonas su itin padidėjusia finansine našta. Jei šeimoje bus ne vienas vaikas, šis laikas atitinkamai dauginasi iš vaikų skaičiaus.
Tie, kurie bando sugėdinti sakydami, kad vaikai gimsta iš meilės ir pinigų čia nedera skaičiuoti: kai vaikas prašys valgyti, nuo atsakymo „aš tave myliu“ jis sotus netaps. Vaikai gimsta iš meilės, bet, o tu šventas naivume, nejaugi manote, kad jiems užauginti nereikia pinigų? Tėvai, prisiėmę atsakomybę užauginti naują žmogų, tikrai ras būdų, kaip tai padaryti ir be kitų pagalbos. Tik jei jiems tai bus labai sunku, jie tikrai nebeturės daugiau vaikų.
Tie, kurie bando įtikinti, kad kitur yra blogiau, nepamirškite, kad kitur yra blogiau ir su medicina, pensijomis, saugumu, algomis. Visi nori gyventi geriau, bet kažkodėl tėvus su mažais vaikais turėtume iš norinčių gyventi geriau sąrašo išbraukti?
Tie, kurie bando įtikinti, kad gimstamumas ir pinigai neturi nieko bendro, skaitykite nuo pradžių tiek kartų, kol suprasite
Sako, trūksta tyrimų Lietuvoje dėl mažėjančio gimstamumo. Aš manau, kad ne tyrimų trūksta, o trūksta valstybinių darželių, į kuriuos galėtų patekti visi, o ne tik laimėję eilėje. Trūksta normalaus finansinio užnugario nutikus skyryboms arba susilaukus specialių poreikių turinčio vaiko. Trūksta normalios integracijos į darbo rinką žmonėms, kurie turi mažus vaikus.
Ir kol to nesupras paprasti žmonės, kol „kapos“ vieni kitiems galvas bandydami įrodyti, kad yra kitaip, tol net nėra ką kalbėti apie tuos, kurie priima sprendimus.
