Ekologinė politika – būdas paimti pinigus, ar vis tik priemonė išvalyti namus
Buvusi ambasadorė Carla Sands daugiausia dėmesio skiria energetikos klausimams su Donaldu Trumpu susijusiame politikos institute „America First Policy Institute“[1].
2019 m. dirbdama ambasadore pas tuometinį prezidentą D. Trumpą, ji atliko ne vieną vaidmenį. Tačiau pasauliečiai bene labiausiai sukruto dėl jos kalbų, esą „vaikai vis dažniau linkę žudytis, kad tik išgelbėtų planetą nuo visuotinio atšilimo, ir kad Joe Bideno administracijos klimato politika rodo Kinijos korupcijos įtaką“.
Kalbant apie politiką ir diskusijas apie gimstamumo mažinimą pasaulyje siekiant spręsti visuotinio atšilimo problemą, tai gana kontroversiška tema. Vis dėlto, nors tam tikros politinės grupės šią temą mena tvarumo bei išteklių valdymo kontekste, kiti gi – priešingai – teigia, esą grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis – dar viena proga pasipelnyti. Būtent taip dar šią vasarą pasakė Nigel Farage, Jungtinės Karalystės parlamento narys, partijos „Reformuokime JK“ (angl. Reform UK) lyderis, kritikuodamas pasaulinę „net zero“ programą.
Šią temą į viršų neretai iškelia ir žaliųjų partijos įvairiose šalyse, gyventojų skaičiaus didėjimo klausimą narpliojančios aplinkos tvarumo paraštėse. Nepaisant to, jog daugelis daugiausia dėmesio skiria anglies dioksido išmetimo mažinimui, perėjimui prie atsinaujinančiosios energijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui, kai kurie pasisako už gyventojų skaičiaus augimo stabilizavimą arba mažinimą kaip būdą klimato kaitai sušvelninti.
Be to, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas dar 2019 m. pasiūlė, jog ypač Afrikos šalys turėtų spręsti didelio gimstamumo problemą kaip pasaulinės kovos su klimato kaita dalį. Kinijos vyriausybė taip pat vykdo gyventojų skaičiaus kontrolės politiką, ypač vieno vaiko politiką, nors pastaraisiais metais ji buvo sušvelninta.
Aišku viena: šios diskusijos žeriasi krūvą prieštaringų vertinimų dėl etikos ir žmogaus teisių.
Sands mano, kad siekiama bet kokiais būdais kontroliuoti žmonių mases
Dabar, artėjant JAV rinkimams – lapkričio 5 dienai – C. Sands dalinasi savo pamąstymais.
Nuo 2022 m. moteris, kaip žinia, dirba vyriausiuoju energetikos pareigūnu politikos institute „America First Policy Institute“ – analitiniame centre, kuris rugpjūtį gavo didžiulį postūmį, kai D. Trumpas pasirinko Lindą McMahon – šios grupės valdybos pirmininkę – viena iš savo prezidento pereinamosios komandos pirmininkių. Būtent čia Sands, kuri yra grupės Energetikos ir aplinkos centro pirmininko pavaduotoja, rado platformą savo pažiūroms apie klimato kaitą skleisti. 2021 m. įsteigtame institute iš tikrųjų dirba nemažai buvusių D. Trumpo pareigūnų, įskaitant buvusį vidaus reikalų ministrą Davidą Bernhardtą bei buvusį energetikos ministrą Ricką Perry.
Nepaisant minėtų „sudedamųjų dalių“, Sands idėjos dėl klimato ir energetikos politikos gali patekti į antrąją D. Trumpo administraciją – kad ir kokios neįprastos jos iš pažiūros atrodytų.
„Vaikai žudosi, kad išgelbėtų planetą, vaikai nusižudo, nes nenori gesinti CO2. Štai kaip stipriai jie išplovė smegenis ir sužalojo mūsų vaikus“, – rėžė ji pernai Teksase vykusiame politikos instituto „America First“ renginyje.
Tame pačiame renginyje Sands nusitaikė į miestų planavimo koncepciją, žinomą kaip 15 minučių miestai. Bendroji idėja – padaryti miestus draugiškesnius pėstiesiems, tačiau šis pasiūlymas tapo kraštutinių dešiniųjų, laikančių jį valdžios kontrolės priemone, žaibolaidžiu.
„Jie geografiniu požiūriu apriboja žmones 15 minučių atstumu nuo jų namų, o norint išvykti, reikia gauti specialų leidimą“, – sakė ji, pridurdama, esą klimatas – visai ne apie klimatą, tai neva yra marksizmas, kuriuo siekiama kontroliuoti žmoniją.
77 siūlo prisiminti, jog apie 15 minučių miestus kalbėta ir Lietuvoje.
Lietuvoje idėja apie 15 minučių miestus pradėjo populiarėti per pastaruosius kelerius metus, įkvėpta tarptautinių tendencijų, siekiant sukurti gyvenvietes, kur visi pagrindiniai žmonių poreikiai pasiekiami per 15 minučių pėsčiomis arba dviračiu. Vienas iš pagrindinių šios idėjos šalininkų yra Vilniaus miesto savivaldybė, konkrečiau – Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vis dėlto, kaip ir prieštaringai vertinama „žalioji darbotvarkė“ – kai kartais ima tuštėti didžiųjų miestų centrai, užsidarant kai kurioms kavinėms – Lietuvoje naujumo politika pasireiškia per įvairius aplinkosauginius projektus ir iniciatyvas, kartais galinčias turėti Achilo kulną bei vieną kitą trūkumą. Dar vienas iš Lietuvos tikslų – iki 2050 metų pasiekti energetikos nepriklausomybę, naudojant 100 proc. atsinaujinančią energiją[2]. Šalis taipogi įsipareigojo sumažinti šių dujų išmetimą pagal ES tikslus ir padidinti miškų, kurie sugeria CO2, plotus nepaisant iššūkių vartotojams.
Dirbdama politikos institute „America First Policy Institute“, Sands diktavo santūresnį požiūrį
Ji akcentavo norinti panaikinti Infliacijos mažinimo įstatymą, taip pat teigė, kad administracijos klimato politika bus naudingesnė Kinijai nei Jungtinėms Valstijoms. Be to, pasisakė prieš naftos bei dujų pramonės reguliavimą, taip pat prieš Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau daugelis vis dar kelią į diskusijų viršukalnę jos žodžius apie elektromobilius, kurie, palyginti su benzinu varomomis transporto priemonėmis, neva per 15 metų laikotarpį yra žalingesni aplinkai.
Vis dėlto, Stephenas Moore, D. Trumpo patarėjas ekonomikos klausimais ir politikos instituto „America First Policy Institute“ vyresnysis mokslinis bendradarbis, gyrė C. Sands kaip žmogų, išmanantį energetikos politiką.
„Žinau, kad ji pasisako už visų rūšių energetikos strategiją, kuri apima naftą, dujas, anglis, branduolinę energiją, visus pagrindinius energijos šaltinius, dėl kurių veikia mūsų ekonomika“, – sakė jis, tikėdamas, jog ji kalba apie tai, apie ką geriausiai supranta.
Atsiranda manančių, kad Sands iškėlimas į postą kelia pavojų
Bostono universiteto komunikacijos profesorė Arunima Krishna, tyrinėjanti klimato dezinformaciją, sakė, jog tokių pareigūnų, kaip C. Sands iškėlimas į įtakingus postus kelia realų pavojų, nes atveria kelią jų kraštutinėms idėjoms tapti pagrindinėmis.
Jei prisimintume, Sands į politiką, iš tiesų, pateko ne pagal įprastą scenarijų.
2015 m. po insulto mirė Sands vyras Fred Sands. Tuomet ji, kaip teigiama, susikrovė turtus iš nekilnojamojo turto tarpininkavimo ir investicijų įmonės, tais pačiais metais, mirus vyrui, pavadinus Trumpą „juokdariu“. Tačiau po jo mirties C. Sands viename dvare surengė didelį lėšų rinkimo renginį Trumpui. Galiausiai, 2016 m. ciklo metu, ji respublikonų kandidatams ir politinių veiksmų komitetams skyrė daugiau nei 200 000 JAV dolerių, kaip rodo kampanijų išlaidų stebėjimo programos „OpenSecrets“ duomenys.
Būtent šios Sands pastangos 2016 m. rinkimuose padėjo jai gauti postą užsienyje – D. Trumpo ambasadorės Danijoje, Grenlandijoje ir Farerų salose. Jos darbo istorijoje iki šio posto buvo chiropraktikės karjera, taipogi keli nedideli aktoriniai vaidmenys.
Būtent dirbdama ambasadore Sands ne kartą pažeidė Hatch Act – visiems Teisingumo departamento darbuotojams taikomą reglamentą, draudžiantį departamento darbuotojams dalyvauti šališkoje politinėje veikloje tarnybos metu. Tuomet moteris pasinaudojo savo vyriausybine „Twitter“ paskyra, jog užsipultų demokratus – įskaitant vieną žinutę, kurioje buvo keliamas klausimas, ar viceprezidentė Kamala Harris gali kandidatuoti, nes yra imigrantų vaikas. Nors C. Sands ambasadorės darbas baigėsi D. Trumpui pralaimėjus 2020 m. rinkimus, tačiau ji ir toliau aktyviai dalyvavo politikoje.
2022 m. ji kandidatavo kaip respublikonų kandidatė į JAV Senato vietą Pensilvanijoje ir pirminiuose rinkimuose užėmė ketvirtą vietą. Šios kampanijos metu ji save vadino „energetikos senatore“, nors patirties šioje srityje, kaip teigiama, beveik neturėjo. Be to, ši ir toliau atliko stambios rėmėjos vaidmenį – šio rinkimų ciklo duomenimis, ji surinko daugiau kaip 85 000 JAV dolerių, kad paremtų D. Trumpo pastangas.
Visgi, atsiranda jos ideologijomis garsiai besipiktinančių.
Eden Alem, su demokratais susijusios grupės „Climate Power“ atstovė spaudai, sakė, kad Sands komentarai atitinka respublikonų, kurie neigia Infliacijos mažinimo akto naudą, nors dėl jo visoje šalyje buvo sukurta švarios energijos darbo vietų, komentarus.
„America First Policy Institute„ ir „Project 2025“ yra iš to paties audinio“, – pridūrė ji, tikslindama, jog taip atrodo D. Trumpo remiami „Big Oil“ projektai, neva sužlugdysiantys klimato ir švarios energijos pažangą, kad jų finansuotojai „Big Oil“ galėtų toliau gauti rekordinį pelną ir teršti mūsų bendruomenes.
Pastarosiomis savaitėmis „America First Policy Institute“ vis glaudžiau įsitvirtinant D. Trumpo kampanijoje, Sands ragina respublikonų rinkėjus balsuoti iš anksto[3].
