G7 susitikimas: DI proveržiai, atsargus sutarimas dėl kvantinių technologijų ir neišspręstas Ukrainos klausimas

Dėl technologijų lyderiai sutaria: bendros ambicijos ir nacionaliniai sprendimai

Kananaskyje, Kanadoje, pasibaigęs Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimas paliko aiškų pėdsaką technologijų politikos žemėlapyje. G7 valstybės, Kanada, JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija, paskelbė apie bendrą viziją kvantinių technologijų srityje bei naujus įsipareigojimus dėl dirbtinio intelekto (DI) plėtros ir naudojimo.

Kvantinių technologijų srityje šalys sutarė dėl bendradarbiavimo tiriant, plėtojant ir komercializuojant šias dar ankstyvoje stadijoje esančias technologijas. Buvo nuspręsta kurti G7 jungtinę darbo grupę, į kurią bus įtraukti pramonės, mokslo ir politikos atstovai [1].

Vis dėlto, globalios kvantinių technologijų reguliacijos šiuo metu atsisakyta. Susitikimo deklaracijoje pažymėta, kad dabartinis vystymosi etapas to dar nepateisina. Kanada čia įsipareigojo skirti 22,5 mln. Kanados dolerių bendriems projektams.

DI srityje pažanga labiau apčiuopiama: G7 šalys įsipareigojo diegti DI sprendimus viešajame sektoriuje, stiprinti mažų ir vidutinių įmonių gebėjimą naudoti šias technologijas, steigti naują G7 DI tinklą (GAIN) ir kurti atvirų sprendimų katalogus. Kanada šiuo tikslu paskelbė tris iniciatyvas, kurioms skirs iš viso 185,6 mln. dolerių, įskaitant projektą „AI for Growth“, skirtą mokslinių tyrimų perkėlimui į praktiką.

Vis dėlto, šalia entuziazmo dėl skaitmeninės pažangos, buvo pripažinta ir būtinybė spręsti energetinius iššūkius. Kadangi DI sistemoms ir duomenų centrams reikia vis daugiau elektros, šalys įpareigojo ministrus iki metų pabaigos pateikti planą, kaip šią energijos paklausą suvaldyti.

Gynyba, Ukraina ir anksčiau iš Kanados išvykusio D. Trumpo šešėlis

Nors technologijų srityje pasiektas santykinis konsensusas, kitos sritys liko labiau nuošalyje nes šalys toliau susiskaldžiusios. Pirmiausia dėl JAV prezidento D. Trumpo pozicijos. G7 šalys nesugebėjo pasirašyti bendro pareiškimo dėl karo Ukrainoje, nes D. Trumpas atsisakė pritarti griežtesnei retorikai prieš Rusiją.

Nors Kanada pažadėjo papildomą 4,3 mlrd. dolerių paramą Ukrainai, o kitos šalys taip pat patvirtino tolesnę pagalbą, bendras susitarimas liko nepasiektas. Dalis ekspertų pastebi, kad D. Trumpo laikysena destabilizuoja G7 vieningumą ir sugrąžina „realpolitik“ logiką į tarptautinius santykius.

Dabar vis labiau sprendimų mažėja, susitarimai tampa labiau simboliniai. Dėl šios priežasties ypač sustiprėjo diskusijos apie Europos savarankiškumą gynybos srityje, nes neaišku, kokios paramos iš JAV tikėtis ateityje [2].

Dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip greitai šalys įgyvendins du pagrindinius įsipareigojimus: darbo planą dėl DI energetinio efektyvumo (terminas – šių metų pabaiga) ir konkrečių kvantinių technologijų projektų inicijavimą per G7 darbo grupę. Artimiausiuose susitikimuose paaiškės, ar šie tikslai virs realiomis programomis, ar liks deklaratyvių principų lygyje.

Užkulisiuose toliau laukiama, ar D. Trumpas nesinaudos G7 kaip platforma spaudimui dėl prekybos tarifų ir transatlantinių santykių perbraižymo. Tai ypač svarbu ruošiantis kitų metų G7 susitikimui, kurio formatas gali keistis priklausomai nuo JAV rinkimų dinamikos.