Hiustone vykstantis G20 susitikimas atskleidė skirtingą JAV ir Europos požiūrį į energetinį saugumą
Rugsėjo 14–16 dienomis Hiustone vykstančiame G20 energetikos ministrų susitikime Europos Sąjungai tenka ginti savo žaliosios pertvarkos politiką tuo metu, kai Donaldo Trumpo administracija ragina didinti naftos, gamtinių dujų, anglių ir elektros gamybą. JAV pirmininkavimo laikotarpiu energetikos darbo grupė buvo pervadinta į „Energetinės gausos darbo grupę“.
Europos Sąjungai susitikime atstovauja už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas. Jo dalyvavimą rugsėjo 15–16 dienomis oficialiai patvirtino Europos Komisija. D. Jørgenseno užduotis – pristatyti ES energetinio saugumo modelį, grindžiamą elektrifikacija, atsinaujinančiaisiais ištekliais, energijos vartojimo efektyvumu ir mažesne priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro.
Jungtinės Valstijos energetinį saugumą apibrėžia kitaip. D. Trumpo administracija teigia, kad prieinamą ir patikimą energiją pirmiausia užtikrina gausi vietinė gamyba, paprastesnės leidimų išdavimo procedūros, investicijoms palankesnė reguliavimo sistema ir didesnis iškastinio kuro naudojimas. Šis skirtumas nėra vien ginčas dėl klimato politikos – tai dvi konkuruojančios ekonominio saugumo strategijos.
D. Trumpo „energetinės gausos“ politika remiasi gamybos didinimu ir aplinkosaugos reikalavimų mažinimu
Oficialiame G20 darbo grupės aprašyme nurodoma, kad „energetinė gausa“ turėtų būti kuriama reformuojant leidimų išdavimo tvarką, mažinant reguliavimo kliūtis, plečiant infrastruktūrą ir užtikrinant patikimą energijos tiekimą. JAV siekia įtikinti kitas didžiąsias ekonomikas, kad spartesnė išteklių gavyba ir energijos gamyba padėtų sumažinti kainas bei sustiprintų atsparumą tarptautinėms krizėms.
Prieš ministrų susitikimą JAV aplinkos apsaugos agentūra Hiustone surengė G20 reguliavimo efektyvumo simpoziumą. Agentūra skelbė, kad greitesnės ir labiau prognozuojamos leidimų procedūros suteiktų įmonėms daugiau pasitikėjimo investuoti, leistų sparčiau statyti energetikos objektus ir padėtų įgyvendinti D. Trumpo energetinės gausos viziją.
Susitikimo paraštėse agentūra taip pat paskelbė naikinanti ankstesnės Joe Bideno administracijos nustatytus anglimis ir dujomis kūrenamų elektrinių anglies dioksido išmetimo apribojimus. D. Trumpo administracija tvirtina, kad šie reikalavimai stabdė elektros gamybą ir naujų pajėgumų statybą, o jų atsisakymas padės patenkinti sparčiai augantį pramonės ir duomenų centrų elektros poreikį.
JAV klimato politikos posūkis tiesiogiai kertasi su Europos Sąjungos žaliąja energetikos strategija
J. Bideno laikais priimtos taisyklės būtų įpareigojusios dalį anglimis ir gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių diegti anglies dioksido surinkimo technologijas. Ankstesnė JAV administracija skaičiavo, kad iki 2047 metų jos būtų padėjusios išvengti maždaug 1 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
D. Trumpo administracija teigia, kad taisyklių panaikinimas sumažins tiesiogines energetikos bendrovių išlaidas ir padės greičiau statyti naujus gamybos pajėgumus. Aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos organizacijos perspėja, kad neįvertinamos taršos, ligų ir klimato reiškinių sukeliamos netiesioginės išlaidos.
Europos Sąjunga juda priešinga kryptimi. Briuselis siekia mažinti iškastinio kuro vartojimą, plėsti vietinę švarią elektros gamybą, energijos kaupimą ir tarpvalstybinius tinklus. ES požiūriu, priklausomybė nuo pasaulinių naftos ir dujų rinkų yra pažeidžiamumas, nes energijos kainas gali staiga pakeisti karai, sankcijos, transporto kelių uždarymas ar eksportuojančių valstybių politiniai sprendimai.
Rusijos atstovo dalyvavimas sukūrė ES nepatogią padėtį dėl karo Ukrainoje
Politinę susitikimo įtampą padidino Rusijos atstovo dalyvavimas. Rusija tebėra visateisė G20 narė, todėl JAV, kaip susitikimą organizuojanti pirmininkaujanti valstybė, gali priimti jos pareigūnus nepaisydama Maskvos pradėto karo prieš Ukrainą ir Vakarų taikomų sankcijų.
Baltieji rūmai iš anksto viešai neįvardijo Rusijos delegacijos vadovo. „Euronews“ skelbė, kad Maskvai greičiausiai atstovauja energetikos ministras Sergejus Civilovas, tačiau Europos Komisija neatsakė, ar apie jo dalyvavimą buvo informuota anksčiau.
Vienas Europos Komisijos pareigūnas situaciją pavadino labai nepatogia, tačiau pabrėžė, kad D. Jørgensenas vis tiek išdėstys ES poziciją. Komisijos nariui tenka kalbėti apie visišką rusiškos energijos atsisakymą prie bendro stalo sėdint su valstybe, kurios nafta ir dujos iki 2022 metų buvo viena svarbiausių Europos energetikos sistemos atramų.
Venesuelos pakvietimas rodo, kad Vašingtonas siekia kuo greičiau didinti pasaulinę naftos pasiūlą
Į susitikimą pakviesti ir Venesuelos pareigūnai, nors ši Pietų Amerikos valstybė nėra G20 narė. Pranešama, kad delegacijoje dalyvauja Venesuelos angliavandenilių ministrė Paula Henao ir valstybinės naftos bendrovės PDVSA atstovas Jovanny Martínezas.
Venesuela turi didžiausias pasaulyje patvirtintas naftos atsargas, tačiau jos gavybą ilgą laiką ribojo investicijų trūkumas, apleista infrastruktūra, politinė krizė ir sankcijos. Didesnė Venesuelos naftos gavyba galėtų suteikti pasaulinei rinkai papildomą tiekimo šaltinį, ypač dabar, kai karas Artimuosiuose Rytuose ir sutrikę transporto keliai kelia grėsmę pasiūlai.
Venesuelos dalyvavimas parodo, kad Vašingtonas energetinius santykius vis dažniau vertina pagal praktinį gebėjimą didinti pasiūlą. Tai kelia klausimą, kiek ilgai geopolitiniai nesutarimai ir sankcijos gali būti išlaikomi, kai naftos kainos kyla, o rinkai reikia papildomų barelių.
Naftos tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose pakeitė G20 susitikimo politinį foną
G20 susitikimas vyksta pasaulio energijos rinkoms susiduriant su dideliais tiekimo sutrikimais. Tarptautinė energetikos agentūra perspėjo, kad 2026 metais pasaulinė naftos pasiūla gali sumažėti 5,7 mln. barelių per dieną, daugiausia dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusio tiekimo iš Persijos įlankos regiono.
Didelę reikšmę turi pažeistas Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekis, kuriuo anksčiau buvo transportuojama apie 4–5 mln. barelių per dieną. Šis vamzdynas leidžia apeiti Hormūzo sąsiaurį, todėl jo veikla ypač svarbi, kai laivybą sąsiauryje trikdo kariniai veiksmai.
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas G20 susitikime pareiškė tikintis, kad naftotiekio veikla bus atnaujinta per kelias dienas. Vis dėlto kiti vertinimai rodo, kad visiškas remontas gali užtrukti kelias savaites. Kol tiekimas išlieka ribotas, naftos ir degalų kainoms daromas papildomas spaudimas.
Dujų ir naftos kainų šuolis sustiprino JAV argumentą, kad pirmiausia reikia didinti pasiūlą
Europos gamtinių dujų kaina rugsėjo 9 dieną siekė maždaug 75 eurus už megavatvalandę, o rugsėjo 14 dieną pakilo virš 83 eurų. Iki karo tarp JAV, Izraelio ir Irano dujos kainavo apie 31 eurą už megavatvalandę. Europos Centrinis Bankas perspėjo, kad toks šuolis gali tapti reikšmingu infliaciją skatinančiu veiksniu.
„Brent“ rūšies naftos kaina dėl tiekimo sutrikimų ir eskalacijos Artimuosiuose Rytuose perkopė 100 JAV dolerių už barelį. Brangesnė nafta ilgainiui persikelia į degalų, transporto, maisto ir kitų prekių kainas, todėl energetikos politika tiesiogiai veikia gyventojų perkamąją galią.
Šios aplinkybės suteikia politinio svorio D. Trumpo „energetinės gausos“ strategijai. Vašingtonas gali argumentuoti, kad greičiausias atsakas į kainų krizę yra didesnė naftos, dujų ir elektros gamyba, o ne investicijos, kurių rezultatai taps matomi tik po kelerių metų.
ES energetinę nepriklausomybę sieja su elektrifikacija, tačiau tai nėra greitas atsakas į kainų krizę
Europos Komisijos strategija remiasi elektros naudojimo didinimu pramonėje, transporte ir pastatų šildyme. Kartu numatoma plėsti atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, energijos kaupimą, modernizuoti elektros tinklus ir mažinti bendrą energijos suvartojimą.
D. Jørgensenui taip pat pavesta parengti Rusijos energijos importo nutraukimo planą, stiprinti Europos energetikos infrastruktūrą ir pritaikyti tiekimo saugumo politiką prie pasikeitusios geopolitinės padėties. Europos Komisija energetinę nepriklausomybę vertina kaip ekonominio, klimato ir nacionalinio saugumo klausimą.
Tačiau elektrifikacija ir atsinaujinančioji energetika negali per kelis mėnesius pakeisti trūkstamos naftos ar gamtinių dujų. Naujoms elektrinėms, kaupikliams, tinklams ir tarpvalstybinėms jungtims reikia didelių investicijų bei ilgų leidimų išdavimo procedūrų. Dėl to ilgalaikė ES strategija sunkiai atsako į artimiausią gyventojų ir pramonės poreikį gauti patikimą energiją už priimtiną kainą.
ES sumažino rusiškų dujų importą, tačiau auditoriai perspėja apie stringantį „REPowerEU“ planą
Europos Komisijos duomenimis, rusiškų gamtinių dujų importas sumažėjo nuo 152 mlrd. kubinių metrų 2021 metais iki 36 mlrd. kubinių metrų 2025 metais. Rusijos dalis bendrame ES dujų importe per šį laikotarpį susitraukė nuo 45 iki 12 proc.
Europos Audito Rūmai perspėjo, kad šio rezultato negalima sieti vien su programa „REPowerEU“. Mažesnį vartojimą lėmė švelnios žiemos, aukštos kainos, namų ūkių ir pramonės taupymas bei „Nord Stream“ dujotiekių veiklos nutrūkimas. Tai reiškia, kad dalis sumažėjimo atsirado ne sukūrus tvaresnę energetikos sistemą, o vartotojams ir verslui tiesiog sunaudojus mažiau energijos.
Auditoriai taip pat nustatė didelį investicijų atotrūkį. Iš maždaug 300 mlrd. eurų, kurių, kaip skaičiuota, reikės „REPowerEU“ tikslams įgyvendinti, valstybės buvo įsipareigojusios panaudoti tik 54,3 mlrd. eurų. Ypač trūksta elektros tinklų, tarpvalstybinių jungčių ir infrastruktūros, leidžiančios į energetikos sistemą integruoti daugiau saulės bei vėjo elektrinių.
Europa rizikuoja vieną energetinę priklausomybę pakeisti kita
Atsisakydama rusiškos naftos ir dujų, Europa daugiau energijos išteklių perka iš kitų valstybių. Tai sumažina tiesioginę priklausomybę nuo Maskvos, tačiau nebūtinai panaikina platesnę priklausomybę nuo pasaulinių iškastinio kuro rinkų.
Panaši rizika kyla ir pereinant prie švarios energetikos. Saulės moduliai, baterijos, retosios žaliavos ir dalis elektros tinklams reikalingos įrangos daugiausia gaminami už Europos Sąjungos ribų. Jeigu vietinė gamyba ir tiekimo šaltinių įvairovė nebus didinamos, priklausomybę nuo rusiškų dujų gali pakeisti priklausomybė nuo importuojamų technologijų bei žaliavų.
Tikroji energetinė nepriklausomybė todėl negali būti matuojama vien suvartojamos naftos ar dujų kiekiu. Reikia vertinti, kas kontroliuoja išteklius, technologijas, transporto maršrutus, elektrinių įrangą ir elektros tinklų infrastruktūrą.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Russia, Venezuela and Trump’s oil push: the EU’s awkward G20 energy summit. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/15/russia-venezuela-and-trumps-oil-push-the-eus-awkward-g20-energy-summit
„JAV aplinkos apsaugos agentūra“. (2026). EPA Hosts Global G20 Forum on Regulatory Efficiency in Houston. https://www.epa.gov/newsreleases/epa-hosts-global-g20-forum-regulatory-efficiency-houston
„Reuters“. (2026). US EPA repeals carbon emission limits for power plants at G20 meeting. https://www.reuters.com/legal/litigation/epa-undo-carbon-emission-limits-power-plants-g20-meeting-2026-09-14/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai apžvelgia G20 energetikos susitikimo temas ir jų poveikį Europos Sąjungai, todėl jis yra vertingas ir aktualus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie G20 energetikos susitikimą ir jo kontekstą, atskleidžia svarbias temas, tokias kaip naftos politika ir energetikos saugumas, be to, jis yra tikslus ir nešališkas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbius energetikos klausimus, kurie tiesiogiai veikia Europos Sąjungą ir jos politiką. G20 susitikimo kontekstas ir D. Trumpo politika yra reikšmingi aspektai, kurie domina Lietuvos auditoriją, ypač energetikos sektoriuje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie G20 energetikos susitikimą ir jo įtaką Europos energetikos politikai, kas yra aktualu visuomenei. Jame analizuojami esminiai klausimai, susiję su energetikos saugumu ir klimato kaita, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie G20 energetikos susitikimą, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame nagrinėjami svarbūs klausimai, susiję su energetika, ir pateikiama analitinė perspektyva.
