G. Paluckas vietoj sklypų Lietuvoje pasirinko Brazilijos džiungles ir Turkiją
Po kilusio triukšmo dėl Gabrieliaus ir Austėjos Landsbergių įsigytos prabangios vilos Graikijoje ir žurnalistams ėmus dairytis į Gintauto Palucko turtus, parlamentaras nusprendė pats pasisakyti apie užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą. Vienas iš socialdemokratų lyderių G. Paluckas gali pasigirti nekilnojamuoju turtu, kurio vertė siekia trečdalį milijono. Jis investavo į sklypų pirkimą Brazilijoje bei Turkijoje, o pastarojoje yra pradėjęs verslą.
G. Paluckas Turkijoje nusipirko beveik 6 hektarų sklypą dar prieš ketverius metus, nors apie tai garsiai prakalbo tik dabar. Šioje šalyje politikas taip pat iš karto pradėjo verslą – jo įkurta įmonė augina riešutus, kuriais apsodino naująjį Gordės provincijoje įsigytą sklypą. Čia jau pasodinta 1 400 vnt. riešutmedžių.
Tiesa, pirmąjį derlių socialdemokratas planuoja imti tik po poros metų, tad dabar turkiškas verslas esą neša tik nuostolius. Jo įmonėje pagal paslaugų teikimo sutartis dirba trys sodininkai, kuriems mokamos algos. O pačiam verslo plėtojimui, kaip teigė pats G. Paluckas, jau spėjo investuoti 130 tūkst. eurų. Politikas aiškino[1]:
„Pirminė investicija – 75 tūkst. ir papildomai žemės įdirbimui, sodinimui ir laistymo sistemoms dar 50 tūkst. eurų.“
Nors iki šiol socialdemokratas žurnalistams nesigyrė turkišku riešutų verslu, įmonę teigia deklaravęs seniai. Tiesa, politikas tikina, kad per Europos parlamento rinkimus gegužę šis įrašas kažkodėl nepersikėlė. Pats vyras nusprendė dar sykį deklaruoti turkišką įmonę praėjus tik 4 mėnesiams po rinkimų, kai kilo didžiulis triukšmas dėl Landsbergių vilos Graikijoje.
Be to, tikrinant jo kasmetines turto deklaracijas galima pastebėti, jog jokių žemės sklypų užsienio valstybėse jis nedeklaravo nei 2022, nei 2021 metais, nors Turkijoje įsikūrė prieš ketverius metus. Tad kalbos apie esą jau seniai tinkamai deklaruotą turtą prasilenkia su realybe.
G. Palucko riešutų ūkis – derlingoje vietovėje, pasižyminčioje užmiesčio ramybe ir pigesnėmis sklypų kainomis
G. Palucko sklypas yra Gordėje (Gördes), Manisos provincijoje, apie 150 km į šiaurės rytus nuo Izmiro[2]. Ši vietovė yra žinoma dėl savo gilių kilimų gamybos tradicijų, kurios garsios ne tik Turkijoje, bet ir tarptautiniu mastu. Gordės kilimai pasižymi sudėtingais raštais ir ryškiais spalvų deriniais, kurie atspindi vietos kultūrą ir tradicijas. Kilimų gamybos technika yra laikoma viena iš prestižiškiausių ir labiausiai vertinamų Turkijoje.
Be kilimų, Gordė taip pat yra žemės ūkio regionas, kur dominuoja alyvuogių ir riešutų auginimas. Dėl šilto viduržemio jūros klimato šis regionas puikiai tinka žemės ūkio projektams.
Gordė yra ramus, kaimiškas regionas, toli nuo didžiųjų miestų šurmulio, todėl gyvenimas čia yra ramesnis, o gamtos grožis ir atokumas pritraukia tiek žemės ūkio entuziastus, tiek ekoturizmo mėgėjus. Tuo pačiu, kadangi Gordė yra toliau nuo pagrindinių urbanizuotų centrų, gyvenimo ir nekilnojamojo turto kainos čia yra žemesnės, palyginti su didesniais miestais, kaip Izmiras ar Stambulas.
Kalbant apie sklypų kainas, žemės sklypai Gordėje kainuoja apie 2 800–4 700 eurų už hektarą, priklausomai nuo žemės derlingumo ir prieinamų vandens šaltinių. Palyginimui, Izmire žemės ūkio paskirties sklypai kainuoja nuo 9 400 iki 18 700 eurų už hektarą, o arčiau miesto centro ar plėtros vietų kainos gali siekti net iki 47 000 eurų už hektarą[3].
Taigi, norint įsigyti 6 hektarų žemės sklypą, Gordės teritorijoje tai kainuotų maždaug nuo 16 800 iki 28 200 eurų, o Izmire toks pat sklypas kainuotų nuo 56 400 iki 112 200 eurų, priklausomai nuo konkrečios vietos.
Tiesa, kadangi G. Paluckas žemę įsigijo prieš ketverius metus, tuo metu žemės sklypų kainos buvo kiek žemesnės. Vidutiniškai kainos svyravo apie 2 000–3 500 eurų už hektarą, priklausomai nuo vietos, derlingumo ir infrastruktūros prieinamumo. Tad 6 hektarai turėjo atsieiti ne mažiau nei 12 000-21 000 eurų.
G. Paluckas turi 7 hektarų sklypą Brazilijoje, kurio kaina per 10 metų turėtų išaugti 100 proc.
G. Paluckas pernai dar labiau padidino savo investicijas užsienyje, kai sugalvojo nusipirkti 7 hektarų sklypą Brazilijoje, iš kurio atsiveria užburiantis gamtos vaizdas. Seimo narys prasitarė, kad čia jau investavo 180 tūkst. eurų ir panašu, kad turės dar investuoti neaišku kokio dydžio sumą.
Tiesa, šios žemės, skirtingai nei Turkijoje, yra gyvenamosios paskirties, todėl jose galima statyti namus. Pasak G. Palucko, jo planas paprastas – turėti šį sklypą ir jį išlaikyti 10 metų ar ilgiau, tikintis, kad per tą laiką jo vertė padidės bent 100 procentų.
Feisbuke dalindamasis vaizdais iš savo žemės sklypų, G. Paluckas rašė[4]:
„Sklypas Brazilijoje įsigytas investiciniais tikslais praėjusiais metais. Šalies ekonomika auga, perkamoji žmonių galia taip pat. Nekilnojamo turto (tam tikrose valstijose) kaina stabiliai kyla. Valiuta, realas, sąlyginai stabili. Politinė valdžia – socialistų – man tinka. Nuvažiavom „paturistauti”, baigėm kiek rimtesniais įsipareigojimais.
Ar čia gera investicija, ar prasta – parodys laikas. Blogiausiu atveju turėsim kur pensijoj augint bananus, mangus ar kakavmedžius. Visada svajojau turėti egzotinių vaisių sodą!“
Sunku apskaičiuoti, kiek konkrečiai kainavo šis sklypas, nes politikas nedetalizavo, kurioje Brazilijos vietovėje pirko žemę ir ar investuoti 180 tūkst. eurų – tai žemės sklypo kaina, o ne kitos išlaidos. Tačiau gyvenamosios paskirties sklypai Brazilijos didmiesčiuose gali svyruoti nuo 200 000 BRL iki 5 000 000 BRL (apytiksliai 35 000–900 000 eurų) už hektarą, priklausomai nuo vietovės prestižo, artumo prie pagrindinių miestų ir infrastruktūros. 7 hektarų gyvenamosios paskirties sklypas mažesniame mieste ar kaimiškoje vietovėje gali kainuoti nuo 245 000 BRL iki 2 800 000 BRL (apie 43 000–500 000 eurų). Be to, G. Palucko metinėje turto deklaracijoje nurodoma, kad visų sklypų vertė siekia 180 000 eurų.
G. Palucko rankose – milijoninius pelnus skaičiuojanti UAB „EMUS“
Besigirdamas žemėmis parlamentaras nepamiršo patikinti, kad viską pirko ne iš Seimo nario atlyginimo ar kitų turimų privilegijų dėka. Jam priklauso Lietuvos įmonės, kuri vysto technologijų, energetikos verslus, akcijos.
UAB „EMUS“ gamina ličio jonų baterijų valdymo sistemas ir per pastaruosius kelerius metus patyrė didelį augimą, ypač 2021–2022 metais, kai įmonės pardavimo pajamos smarkiai išaugo iki kelių milijonų eurų.
Pagal viešai rekvizitai.lt duomenis, įmonė augo tiek pelningumo, tiek pardavimo pajamų prasme. Pavyzdžiui, jei 2019 metais pardavimo pajamos nesiekė milijono eurų, tai 2022 metais jos jau buvo šoktelėjusios iki 4 273 953 eurų. Grynasis pelnas 2019 metais buvo 24 365 eurai, o 2021 metais – jau 1 294 609 eurai. Tiesa, 2023 metų pelnas buvo mažesnis, tačiau įmonė vis tiek atrodė tvirtai, nes pardavimo pajamos siekė 3 529 917 eurų sumą, o grynasis pelnas – 260 670 eurų[5].
G. Palucko turto deklaracijoje – žaibiškai kylanti akcijų vertė
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet pateikia politikų metinės turto deklaracijos duomenų išrašus, kurie laisvai prieinami visiems tuo besidomintiems asmenims[6]. Tarp viešinamų turto deklaracijos duomenų išrašų, žinoma, taip pat galima rasti ir G. Palucko duomenis. Šio politiko turtinė padėtis smarkiai pasikeitė vos per kelius metus.
Prieš tapdamas Seimo nariu, 2015–2019 metais Gintautas Paluckas ėjo Vilniaus vicemero pareigas, ir tuo metu jo turtai buvo žymiai mažesni nei dabar. 2019 metais jis turėjo butų už 194 000 eurų, žemės sklypų už 2 000 eurų bei akcijų už 80 000 eurų, o jo piniginės lėšos siekė 8 000 eurų. Skola tuo metu buvo 81 000 eurų.
2020 metais, po atėjimo į seimą, jo finansinė padėtis pasikeitė: skola išaugo iki 89 000 eurų, tačiau pinigai padidėjo iki 11 000 eurų, o žemės sklypų vertė pakilo iki 4 500 eurų. Akcijų vertė per tą laiką išaugo iki 100 000 eurų.
2021 metais Palucko turtai toliau sparčiai augo – jo akcijų vertė siekė 500 000 eurų, o piniginės lėšos padidėjo iki 22 000 eurų. Tuo pačiu metu jis sumažino skolą iki 77 000 eurų. 2022 metais jo akcijų vertė išaugo iki 1,3 mln. eurų, o 2023 metais ji dar labiau išaugo, pasiekdama 1,7 mln. eurų. Tais metais Paluckas taip pat pagaliau deklaravo turintis žemės užsienyje, kurios vertė siekė 180 000 eurų. Čia reikėtų dar sykį prisiminti, jog pats G. Paluckas teigia Turkijoje įsikūręs prieš ketverius metus, tačiau iki tol Lietuvoje to nedeklaravo.
Jo žmona, Ilma Paluckė, taip pat praturtėjo. 2019 metais jos turtai sudarė butus už 60 000 eurų ir namus už 10 000 eurų, o 2023 metais jos automobilio vertė pasiekė 25 000 eurų, o akcijų vertė – 10 000 eurų. Per ketverius metus bendras šeimos turtas išaugo nuo 388 500 eurų 2020 metais iki 2,2 mln. eurų 2023 metais, atskleidžiant reikšmingą finansinį augimą.
Socialdemokratų sąrašuose – politikai, kurių turai smarkiai viršija eilinių gyventojų pajamas
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) viešai deklaruoja, jog siekia socialinio teisingumo, lygybės ir solidarumo. Jie dažnai kartoja, jog supranta eilinius, sunkiai gyvenančius Lietuvos žmones ir siekia mažinti socialinę nelygybę, stiprinti darbuotojų teises bei kurti gerovės valstybę. Tačiau panašu, kad bandydami belstis į vargingai gyvenančių ar tik žemiau vidutinių pajamų gaunančių asmenų širdis, patys socialdemokratai džiaugiasi pavydėtinais turtais ir vargu ar supranta eilinių gyventojų vargus.
Primename, jog seniau atlikome 77 tyrimą apie socdemų milijonus, kurio metu išaiškėjo, kad kai kurie Lietuvos socialdemokratai gali džiaugtis nemenku turtu, o dalies iš jų turtas per pastaruosius metus žymiai išaugo. Kai kurių politikų turtas padidėjo keliais šimtais tūkstančių ar net milijonais, lyginant su senesnėmis turto deklaracijomis.
Tyrimas atskleidė, kad kai kurie socialdemokratai turi reikšmingus nekilnojamojo turto, finansinių investicijų ar kitų turto formų portfelius, įskaitant didelius žemės sklypus, vertingus butus ir investicijas. O pats G. Paluckas yra tikras rekordininkas, per kelerius paskutinius metus užsiauginęs milijoninį turtą ir taip daug kartų padidindamas savo finansinį portfelį.
