G. Landsbergis nėrė į krūmus: partiją krečiant pedofilijos skandalui – atostogauja

K. Bartoševičiaus skandalo akivaizdoje konservatorių lyderis išėjo atostogų

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų(TS-LKD) partijos lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išėjo kasmetinių atostogų. Politikas pailsėti nusprendė nuo šio trečiadienio iki vasario 15 d.

Sutapimas ar ne, bet poreikį atostogauti konservatorių vadovas pajuto būtent dabar, kai partiją ir visą Seimą krečia skandalas dėl dabar jau buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pateiktų kaltinimų dėl nepilnamečių prievartavimo, o dėl informacijos nutekinimo ketvirtadienį šaukiama neeilinė Seimo sesija.

Nors užsienio reikalų ministerija skelbia, kad ketvirtadienį G. Landsbergis neeilinėje sesijoje dalyvauti ketina, tiek kolegos parlamentarai, tiek ir visuomenė gali pastebėti, kad tai jau ne pirmas kartais, kai krizės akivaizdoje G. Landsbergis skuba atostogauti, taip sudėtingu laikotarpiu pasitraukdamas į užnugarį. Dar vasarą, Kaliningrado krizės metu, užsienio reikalų ministras irgi atostogavo.

Pedofilijos skandalas, Kaliningrado krizė – sunkmečiu G. Landsbergis pradingsta

Buvusiam konservatoriui K. Bartoševičiui pareikšti kaltinimai nepilnamečių prievartavimo byloje sukrėtė ne tik Seimą, tačiau ir visą Lietuvą.

Ši istorija aktuali ne tik dėl ypač jautraus mažamečių tvirkinimo bei prievartavimo veiksnio, tačiau ir dėl politikų įsitraukimo bei potencialaus K. Bartoševičiaus perspėjimo dėl jam gresiančių kaltinimų.

Dėl galimo informacijos nutekinimo Seime šaukiama net neeilinė sesija, o įtemptu laikotarpiu TS-LKD lyderis bei užsienio reikalų ministras G. Landsbergis nusprendė, kad atėjo metas kasmetinėms atostogoms.

„Leidžiu užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kasmetinių atostogų 2023 m. vasario 8–15 d.“, – rašoma premjerės Ingridos Šimonytės vasario 7 d. pasirašytame potvarkyje^[1].

Kaip teigia G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė, ministras yra seniai planuotose kasmetinėse atostogose. Vis dėlto, ta pati atstovė spaudai iš karto prideda, kad leidimą išleisti G. Landsbergį atostogų premjerė pasirašė ne taip jau ir seniai: tik šios savaitės pradžioje.

„Ministras LRV posėdyje nedalyvaus. Iš tiesų, ministras yra kasmetinėse seniai planuotose atostogose, jas pasirašė premjerė dar savaitės pradžioje“, – aiškina ministro atstovė P. Levickytė.

Pasak P. Levickytės, G. Landsbergis neeilinėje Seimo sesijoje dalyvauti vis dėlto ketina.

„Kadangi bus sušaukta neeilinė sesija, o ministras taip pat yra ir Seimo narys (kurie neturi atostogų), tai ministras pakeitė kelionės planus ir Seimo posėdyje dalyvaus ketvirtadienį“, – nurodė G. Landsbergio atstovė.

Tačiau konservatorių lyderio atostogos įtemptu politiniu laikotarpiu jau nėra naujiena. Atostogavęs krizės metu G. Landsbergis yra ir anksčiau, pavyzdžiui, vasarą, kai Lietuvą supurtė krizė dėl Kaliningrado tranzito.

2022 m. birželio 30 d. prasidėjusios ministro atostogos truko net iki liepos 11 d^[2]. Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kuriomis Lietuva apribojo plieno bei metalo tranzitą į Kaliningradą buvo įsigaliojusios vos prieš kelias savaites. Rusija tuomet teigė, kad tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu, grasino atsaku Lietuvai.

Tęsiantis šiai krizei dėl Kaliningrado bei tvyrant įtampai dėl Rusijos tęsiamo karo Ukrainoje, G. Landsbergio atostogos įvertintos ypač kritiškai. Opozicija šį sprendimą vadino neadekvačiu, o politikos analitikai tikino, kad tai tikras skandalas. Vis dėlto, iš ankstesnės istorijos G. Landsbergis nepasimokė.

Opozicija baiminasi, kad valdantieji siekia sužlugdyti neeilinę sesiją

Konservatorių pirmininkas išėjo atostogų neeilinės Seimo sesijos išvakarėse: antradienį opozicijai vis dėlto pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui.

Jos metu bus siekiama išsiaiškinti ar iš Seimo savo iniciatyva pasitraukusiam ir kaltinimų nepilnamečių prievartavimu sulaukusiam K. Bartoševičiui informacija apie jam gresiančius teisinius nemalonumus buvo nutekinta.

Šia tema Seimo nariai aktyviai diskutuoja jau keletą savaičių ir tik konservatorių „grietinėlei“ prabilus, pradėta aiškintis, kas galimai nutekino informaciją. Neeilinės seimo sesijos posėdyje numatyta, jog parlamentarai išklausys Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, taip pat, generalinę prokurorę Nidą Grunskienę^[3].

Tuomet parlamentarai spręs, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri sieks išsiaiškinti, ar buvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu.

Vis dėlto, Seimo opozicija baiminasi, kad valdantieji užkirs kelią jų iniciatyvai sudaryti laikinąją Seimo tyrimo komisiją^[4]. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį turi vertinti, ar nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos sudarymo neprieštarauja Konstitucijai. TTK pripažinus, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, jis galės būti teikiamas tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.

„Visi suprantame, kad opozicija 71 balso neturi ir dėl to valdantieji, grubiai manipuliuodami procedūromis, pažeisdami Seimo statutą bando Seimą įvelti į papildomą balsavimą, reikalaujantį didesnės balsų daugumos“, – sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas. 

Jau dabar aišku, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje sakoma, kad iš projekto formuluočių „kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija, įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.

Parlamentarė Agnė Širinskienė teigia, kad TTK pirmininkas, be kita ko – konservatorius – Stasys Šedbaras jau nusprendė, kad laikinoji komisija, tirti informacijos K. Bartoševičiui nutekėjimą, prieštarauja Konstitucijai. Seimo narės manymu, „konservatorių dokumentai rytdienai, kuriais užčiaupinės opoziciją, jau parengti“^[5].

„Įdomiausia, kad Teisės departamento išvadoje net nėra žodžio „prieštarauti“ kokios nors formos, ne tai, kad įžvelgto prieštaravimo. Vidiniame Seimo teisės aktų registre pažymėta, kad gautos tik Teisės departamento pastabos (prieštaravimas, kas visada žymima, nepažymėtas). O štai konservatoriai šaukia Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį, kuris svarstys ir įžvelgs prieštaravimą. Toks komiteto sprendimas jau parengtas – jis šio posto apačioje. Ką reiškia toks sprendimas? Ogi tai, kad reikės ne paprastos daugumos nuo dalyvaujančiųjų posėdyje, o 71 balso, kad nutarimas galėtų būti pateiktas. Žinoma, tiek mažuma (kitaip mažuma nebūtų mažuma) balsų neturi. Tad konservatoriai, nenorėdami net viešų diskusijų ir atsakymų į klausimus daro viską, kad nutarimas dėl komisijos sudarymo net nepasiektų pateikimo stadijos ir viskas kiek įmanoma tyloje numirtų“, – teigia A. Širinskienė.

Dėl žinučių K. Bartoševičiui – migloti R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiaiškinimai

Konservatoriai painiai ir miglotai aiškina K. Bartoševičiaus informacijos nutekinimo istoriją. Nors iš pradžių teigta, kad buvusio parlamentaro dėl jo atžvilgiu pradėto tyrimo ir reiškiamų siaubingų kaltinimų niekas neinformavo, dabar jau užsimenama, kad TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tą lemtingą sausio 20 d. penktadienį bendravo su K. Bartoševičiumi.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, pats K. Bartoševičius rodė iniciatyvą pokalbiui, tačiau būtent čia istorija tampa paini. TS-LKD frakcijos seniūnė iš pradžių žiniasklaidai nenoriai nurodžiusi, kad buvęs Seimo narys apie sprendimą atsisakyti mandato informavo „mesengeriu“, vėliau jau teigė, kad jis tai padarė šifruojamų pokalbių programėle „Signal“^[6].

Žinučių turinio R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neatskleidžia. Anot jos, „Signal“ programėlėje žinutės neišlieka, o bendravimas šifruoto susirašinėjimo įrankiu yra visiškai normali praktika.

Vis dėlto, geriau susipažinę su šios programos specifika žino, kad programėlėje žinutės gali būti ir ištrinamos specialiai: tereikia atidaryti pokalbį ir rasti norimą pašalinti žinutę, tada, ekrane pasirodžius daugiau parinkčių, paspausti šiukšliadėžės piktogramą ir pasirinkti parinktį „ištrinti visiems“. Tada žinutė pašalinama iš visų pokalbyje dalyvavusių asmenų įrenginių.