Įtakingiausių valstybių grupė grasina visiškai nutraukti eksportą į Rusiją
Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė šiuo metu aktyviai svarsto galimybę beveik visiškai uždrausti eksportą į Rusiją. Pasaulio žiniasklaidą apskriejusiame pranešime teigiama, kad G-7 šalių atstovai tokią galimybę jau aptarė, o galutinis sprendimas bus priimtas kitą mėnesį Japonijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Diskusijas, jog įtakingiausių pasaulio valstybių grupės pareigūnai siekia galutinai uždrausti didžiąją dalį eksporto į Rusiją, patvirtino Japonijos vyriausybės kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno. Jis teigia, kad vyriausybė su šiuo siūlymu jau yra susipažinusi, tačiau nuo platesnių komentarų šia tema susilaiko.
„Siekiant kuo greičiau nutraukti Rusijos agresiją svarbu, kad G-7 ir toliau vieningai pasisakytų už griežtas sankcijas Rusijai ir tvirtą paramą Ukrainai“, – į kalbas papildomų sankcijų Rusijai tema nesivėlė H. Matsuno[1].
G-7 šalys jau anksčiau sustabdė įvairių prekių eksportą į Rusiją, tačiau naujausiame eksporto ribojimo plane numatytas prekybos embargas būtų ženkliai išplėstas, įtraukiant į jį net naudotus automobilius, padangas, daugiau prabangos prekių, kosmetikos gaminius ir drabužius[2].
Galutinis sprendimas dėl eksporto į Rusiją draudimo turėtų būti paskelbtas po gegužės 19-21 d. Japonijoje numatyto aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame be JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, ES ir Japonijos lyderių dalyvauti turėtų ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Į gandus dėl eksporto draudimo sureagavo D. Medvedevas
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad G-7 valstybių grupė svarsto stabdyti visą eksportą į Rusiją, į tai sureagavo Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Pasitelkęs sau įprastą grasinimų retoriką, D. Medvedevas pareiškė, kad draudimas eksportuoti į Rusiją, kartu reikštų ir draudimą importuoti iš pačios Rusijos.
Negana to, Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas perspėjo, kad Didžiojo septyneto šalims sustabdžius eksportą į Rusiją, jo šalis iš karto nutrauktų Juodosios jūros regiono grūdų pervežimo iniciatyvą.
„Ši G-7 idiotų idėja apie visišką eksporto į mūsų šalį draudimą pagal nutylėjimą yra graži, nes ji reiškia ir abipusį importo iš mūsų šalies draudimą, įskaitant G-7 jautriausių prekių kategorijas. Tokiu atveju susitarimas dėl grūdų ir daugelis kitų jiems reikalingų dalykų taip pat baigsis“, – sakė D. Medvedevas, pažymėjęs, kad šis žingsnis dar labiau pagilintų pasaulinę ekonomikos krizę[3].
Ukrainos ir Rusijos grūdų pervežimo sandoris vėl pakibo ant plauko
D. Medvedevo pareiškimai apie Rusijos pasitraukimą iš grūdų pervežimo iniciatyvos negali stebinti. Dar praėjusią savaitę Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši neva specialiai apsunkina grūdų sandorio įgyvendinimą, reikalaudama kyšių iš laivų savininkų už naujų laivų registravimą ir patikrinimus[4].
Iš tiesų, tiek Rusija, tiek ir Ukraina atvirai teigia, kad grūdų pervežimo susitarimui, kuriam pernai liepą tarpininkavo Jungtinės Tautos (JT) ir Turkija, gresia žlugimas.
Rusija ne kartą įspėjo, kad jei Vakarai nesutiks panaikinti logistikos ir draudimo apribojimų, šalis neatnaujins susitarimo jau po šių metų gegužės 18 d.
„Tai leistų išvengti komercinių nuostolių ir užkirstų kelią galimai saugai kylančiai rizikai“, – teigia Rusijos pusė.
Rusijai iš tiesų atsisakius patvirtinti naujus laivus saugiam Ukrainos grūdų eksportui per Juodąją jūrą, grūdų pervežimas gali visiškai sustoti, o esamas susitarimas gali būti nutrauktas net šią savaitę.
Apie tai, kad Rusija rimtai svarsto pasitraukti iš sandorio signalizuoja ir aukščiausių šalies pareigūnų retorika. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova neseniai pakartotinai pareiškė, kad Jungtinis koordinavimo centras Stambule, kuris prižiūri susitarimą, susidūrė su sunkumais registruojant naujus laivus ir atliekant patikrinimus.
Dėl to, M. Zacharova apkaltino Ukrainą: neva šalis siekia kuo labiau išnaudoti Juodosios jūros iniciatyvą ir taip piktnaudžiauja susiklosčiusia padėtimi, tikėdamasi gauti lengvo pelno.
Tačiau G-7 lyderiai ragina Rusiją nesišvaistyti kaltinimais, kurių įrodyti negali, taip pat skatina tęsti dialogą ir nepriimti skubotų sprendimų dėl pasitraukimo iš susitarimo. Tokią žinią paskelbė Juodosios jūros grūdų pervežimo iniciatyvos svarbą susitikime Japonijoje jau aptarę G-7 valstybių žemės ūkio ministrai[5].
„Tvirtai remiame Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimą, visišką įgyvendinimą ir plėtrą. Smerkiame Rusijos bandymus naudoti maistą kaip destabilizacijos priemonę ir geopolitinės prievartos įrankį ir pakartojame savo įsipareigojimą elgtis solidariai ir remti tuos, kurie labiausiai nukentėjo nuo Rusijos ginklavimosi maistu“, – sakoma G7 ministrų komunikate.
Šis pranešimas šiuo metu paskelbtas neatsitiktinai. Rusija toliau grasinant trauktis iš susitarimo, šios šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas artimiausiomis dienomis Niujorke turėtų susitikti su JT Generaliniu Sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarti susitarimo pratęsimą.
Pagal JT Juodosios jūros grūdų iniciatyvą iš viso buvo išvežta jau beveik 28 mln. tonų ukrainietiškų maisto produktų, o kovo mėnesį Europos Vadovų Taryba teigė, kad daugiau kaip 65 proc. pagal šią iniciatyvą eksportuotų Ukrainos kviečių pateko į besivystančias šalis.
„Šis itin svarbus darbas atliekamas tebesitęsiančio karo ir aktyvių karo veiksmų fone“, – teigė JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane’as Dujarricas[6].
Tačiau iš tiesų, dalis ukrainietiškų grūdų ir maisto produktų taip ir liko įstrigę pačios Europos Sąjungos (ES) uostuose ir sunkiai besiverčiančių trečiųjų šalių nepasiekė.
Dėl to, Rytų Europoje įsivyravo rinkų sumaištis, kilo didžiulis vietinių ūkininkų pasipiktinimas. Po masinių protestų Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos vyriausybės net buvo priverstos paskelbti laikiną ukrainietiškų produktų importo draudimą.
