Priežiūros tarnyba sunerimusi, kad faktų tikrinimo stoka paskatins dezinformaciją
„Meta“ sprendimas atsisakyti faktų tikrinimo „Facebook“ platformoje sukėlė audrą – nepriklausomi stebėtojai antradienį pareiškė, kad tai esą kelia grėsmę žmogaus teisėms ir gali atverti kelią dezinformacijos potvyniui[1].
Sausį „Meta“ netikėtai paskelbė nutraukianti faktų tikrinimo programą JAV, kurią anksčiau vykdė bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip AFP ar „Reuters“. Šis žingsnis sulaukė aršios dezinformacijos tyrėjų kritikos. Jie perspėja, kad platforma esą gali tapti melagingų naratyvų sklaidos židiniu.
„Meta“ turinio moderavimo sprendimus prižiūrinti taryba antradienį išplatintame pareiškime teigė[2], kad bendrovės sprendimai dėl neapykantą kurstančio ir potencialiai žalingo turinio buvo priimti „skubotai“, nesilaikant įprastų procedūrų ir neatlikus išankstinio žmogaus teisių poveikio vertinimo[3].
„Žmonės turi teisę reikšti kontroversiškas nuomones, tačiau žmonės taip pat turi teisę būti apsaugoti nuo žalos“, – pabrėžė tarybos pirmininkė Helle Thorning-Schmidt. Ji pridūrė, kad „Meta“ privalo užtikrinti, jog faktų tikrinimo atsisakymas ar sumažinimas nesukeltų pavojaus žmogaus teisėms, ypač kai šie pokyčiai diegiami visame pasaulyje.
Strateginis M. Zuckerbergo žingsnis, prasidėjęs į valdžią grįžus D. Trumpui
„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas šį politikos pokytį pristatė kaip strateginį žingsnį, teigdamas, kad ankstesnės pastangos kovoti su dezinformacija lėmė „per daug klaidų ir per daug cenzūros“. Tačiau bendrovė nepateikė konkrečių perteklinės moderacijos pavyzdžių ar klaidų statistikos.
Dėl pokyčių nepatenkinti kritikai bando įžvelgti kitą motyvą – bandymą įtikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris perteklinį faktų tikrinimą vadina cenzūra.
Pokyčiai įgyvendinti prieš pat antrąją D. Trumpo kadenciją, o „Meta“ taip pat sušvelnino taisykles dėl prieštaringų temų, tokių kaip imigracija ar LGBTQ, leidžiant, pavyzdžiui, vadinti gėjus psichiškai nesveikais ar moteris – „namų daiktais ar nuosavybe“.
Bus pasikliaujama „Community Notes“, tačiau faktų tikrintojai reikalauja įvertinti riziką
Vietoj profesionalaus faktų tikrinimo „Meta“ JAV rinkoje „Facebook“ ir „Instagram“ platformose pradės naudoti „Community Notes“ – vartotojų kuriamą moderavimo įrankį, panašų į „X“ naudojamą sistemą. Šis mechanizmas leidžia vartotojams pridėti kontekstą prie įrašų, siekiant kovoti su klaidinančia informacija.
Tačiau skeptikai abejoja jo veiksmingumu. Viskonsino-Medisono universiteto Žurnalistikos ir masinės komunikacijos mokyklos profesorius Michaelis Wagneris ironizuoja:
„Jūs juk nepatikėtumėte bet kam taisyti savo bėgančio klozeto, o „Meta“ įsivaizduoja, kad dezinformacijos plitimą jos platformose gali sustabdyti kas tik nori.“ Jis priduria: „Prašyti žmonių savanoriškai prižiūrėti melagingus teiginius, kurie skelbiami „Meta“ daugiamilijardinėse socialinės žiniasklaidos platformose, yra socialinės atsakomybės kratymasis.“
Taryba pateikė 17 rekomendacijų, ragindama „Meta“ įvertinti „Community Notes“ efektyvumą, palyginti su nepriklausomu faktų tikrinimu, ypač situacijose, kai melaginga informacija plinta greitai ir kelia grėsmę visuomenės saugumui. Taip pat siūloma gerinti kovos su patyčiomis politiką, aiškiau apibrėžti draudžiamas ideologijas ir kas pusmetį skelbti „Community Notes“ efektyvumo rezultatus. „Meta“ įsipareigojo atsakyti į rekomendacijas per 60 dienų, tačiau neprivalo jų laikytis.
