Žalia ir juoda arbata: kurią geriau verta rinktis?
Arbatos atsiradimo istorija yra kiek painoka. Arbata yra kildinama iš pietryčių Azijos. Dauguma istorikų teigia, kad arbatos gimtinė yra Kinija, nes ten ji pradėta vartoti dar prieš kelis tūkstančius metų. Ji buvo vartojama kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas. Tuo tarpu Tangų dinastijoje arbata buvo vartojama kaip užpilas, geriamas malonumui. Tangų dinastijos rašytojas Lu Ju parašė pirmąjį arbatai skirtą traktatą „Cha Jing“. Japonijoje arbatos kultūra buvo perimta iš kinų, o su laiku japonai arbatos kultūrą ištobulino. Galiausia dėl šalių kolonizacijų arbata atkeliavo ir iki Europos.[1]
Besirenkant arbatą dažnam kyla klausimas, kokią reikėtų rinktis – žalią ar juodą. Abi šios arbatos yra gaminamos iš to paties augalo lapelių – Camellia sinensis, bet jie apdirbami skirtingai būdais. Fermentuojant juodąją arbatą joje vyraujantys vandenyje tirpūs polifenolio junginiai. Arbatoje esantys katechinai virsta flavinais ir rubigenais.
Žaliosios arbatos apdirbimo metu katechinai išlieka nepakitę. Tai yra pagrindinis šių arbatų sudėties skirtumas. Minėtų polifenolio jungčių gausa suteikia arbatai didžiąją dalį jos gerųjų savybių. Atlikus tyrimus buvo galima pastebėti, kad abi šios arbatos pasižymi panašiomis savybėmis, todėl nesvarbu, kurią pasirinksite – jų poveikis bus panašus.[2]
Norintiems rytinę kavą pakeisti arbata, verta atkreipti dėmesį į kofeino kiekį arbatoje
Kofeino kiekis tiek arbatoje, tiek kavoje priklauso nuo rūšies, apdirbimo ar paruošimo būdo bei daugelio kitų priežasčių. Vis dėlto manoma, kad kava turi didesnį kiekį kofeino nei arbata. Vidutiniame arbatos puodelyje gali būti 15-60 mg kofeino, o kavos puodelyje – 60-150 mg. Norintiems atsisakyti kavos nereikia atsisakyti kofeino, nes juo aprūpins arbata.
O ar esate girdėję keistų kalbų apie anglišką arbatą? Teiginys, kad įpylus pieno į arbatą yra panaikinamos jos gerosios savybės yra neteisingas. Dauguma gerųjų savybių arbata įgauna dėl joje esančių polifenolio junginių. Šie junginiai patenka per virškinamąjį traktą į kraują. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad polifenolius organizmas pasisavina nepriklausomai nuo to, ar arbata buvo su pienu, ar be jo.
Arbatos gėrimas gali pagerinti atmintį. Norint išsiaiškinti, ar arbatoje esančios medžiagos gerina žmogaus atmintį, buvo atlikti tyrimai. Šie tyrimai parodė, kad kofeinas ir teaninas, esantys arbatoje, gali padėti gerinti atmintį. Taip pat buvo įrodyta, kad arbatos sudėtyje esančios medžiagos gali teigiamai veikti žmones, sergančius Alzheimerio liga.
Kitos gerosios arbatos savybės
Arbata pasižymi savo gerosiomis savybėmis, kurios praturtina organizmą. Jei laikotės dietos, tai arbata gali būti puiki jos dalis, nes organizmui suteikia drėgmės. Taip pat antioksidacinis poveikis jaučiamas dėl arbatoje esančių polifenolių. Ši savybė yra pripažinta kaip svarbiausia arbatos savybė. Norint gauti aprašytą naudą, arbatą reikia gerti reguliariai. Keturi puodeliai per dieną yra tinkamas kiekis arbatos, norintiems praturtinti organizmą.
Subjurus ir atšalus orams dažnai mėgaujamės karštu arbatos puodeliu. Pasibaigus arbatos atsargoms skubame į parduotuvę jų papildyti. Pasirinkimas platus, todėl kiekvienas geba atrasti sau labiausiai patinkančią arbatą, tačiau turbūt niekada nesusimąstome apie jos poveikį mūsų sveikatai. Tai yra keli svarbūs dalykai, kuriuos kiekvienas turi žinoti apie arbatą. Tikimės, kad sužinojote naujų ir naudingų dalykų. Skanaus arbatos gėrimo!
