Europos šalių centriniai bankai fiksuoja milijardinius nuostolius

Vokietijos, Olandijos ir Lenkijos centriniai bankai susiduria su problemomis

Vokietijos, Nyderlandų ir Lenkijos centriniai bankai skelbia apie milijardinius, 2023 m. patirtus nuostolius ir prognozuoja, kad ateityje jų laukia dar didesnės problemos. Tai skatina dvejones dėl to, ar bankai artimiausiais metais galės mokėti dividendus į valstybės iždą^[1].

Vokietijos centrinis bankas dar metų pradžioje pranešė, kad praėjusiais metais patyrė 21,6 mlrd. eurų nuostolių.

„Tikėtina, kad finansinė našta išliks kelerius metus. Mes manome, kad šiais metais ji vėl bus nemaža“, – sakė Vokietijos centrinio banko prezidentas Joachimas Nagelis^[2].

Vokietijos centrinis bankas jau kelerius metus nevykdo jokių mokėjimų į federalinį biudžetą, manoma, kad mokėjimai nebus vykdomi ir ateityje.

Savo ruožtu Nyderlandų centrinis bankas paskelbė apie 3,5 mlrd. eurų.

Nyderlandų centrinis bankas nurodo, kad jo rezervai turėtų būti pakankamai dideli, kad padengtų būsimus nuostolius, o vyriausybės rekapitalizacija kol kas nesvarstoma, kol kas teigiama, kad dividendų skyrimas valstybei tęsis.

Kiek netikėtai, tačiau apie problemas praėjusią savaitę pranešė ir Lenkijos nacionalinis bankas, kuris 2023 m. patyrė 20,8 mlrd. zlotų arba 4675175000 eurų nuostolį^[3].

Su tokiais Lenkijos nacionalinio banko rezultatais gali būti susijusi ir vidaus politika. Praėjusių metų pabaigoje į valdžią atėjus naujai Lenkijos valdančiajai koalicijai, ši užsimojo banko vadovą Adamą Glapinskį patraukti į valstybės tribunolą.

Naujoji vyriausybė apkaltino A. Glapinskį, kad jis nėra pakankamai nepriklausomas nuo ankstesnės nacionalistinės vyriausybės.

Jis taip pat kaltinamas pažeidęs konstitucines taisykles, kurios neleido bankui finansuoti vyriausybės skolinimosi COVID-19 pandemijos metu, klaidinęs Finansų ministeriją dėl banko rezultatų ir Finansų ministerijai neteisingai nurodęs, kad 2023 m. bankas gali gauti 6 mlrd. zlotų pelno.

Su bankų nuostoliais siejamai ECB sprendimai

Centrinių bankų nuostolius nulėmė dešimtmetį trukusi Europos Centrinio Banko (ECB) ekonomikos skatinimo programa.

Siekdamas paskatinti ekonomikos augimą, ECB spausdino grynųjų pinigų už trilijonus eurų, ir didžioji dalis šio perteklinio likvidumo vis dar figūruoja finansų sistemoje.

Tačiau šie nuostoliai neriboja centrinio banko gebėjimo veikti, nes, skirtingai nei komercinis skolintojas, jis gali tęsti veiklą turėdamas neigiamą nuosavą kapitalą. Vis dėlto, problema tampa tai, kad skirtingų šalių bankų nuostoliai riboja galimybę mokėti dividendus į valstybių biudžetus, o tai yra svarbus pajamų šaltinis.

Be to, ECB nuostoliai taip pat gali įtempti rinkas. ECB neseniai pranešė apie 1,3 mlrd. eurų metinį nuostolį 2023 m. Bendrai, institucija pernai neteko net 1,3 mlrd. eurų. Praradimai būtų buvę kur kas didesni, jei ECB nebūtų panaudojęs praeityje atidėtų 6,6 mlrd. eurų, skirtų padengti tokius nuostolius.

Pastarąjį kartą ECB nuostolių buvo patyręs tik 2004 m. Tada bankas iš dalies dėl silpno dolerio ir jenos neteko 1,6 mlrd. eurų.

Dabar ECB teigia, kad per ateinančius kelerius metus tikisi tolesnių nuostolių, tačiau jie esą neturės įtakos jo gebėjimui vykdyti efektyvią pinigų politiką.

JAV investicinis bankas „Morgan Stanley“ apskaičiavo, kad ECB ir nacionalinių centrinių bankų nuostoliai šiais metais dar labiau padidės, o sumažės tik 2025 m.

„Mūsų vertinimu, 2023 m. euro sistemos nuostoliai sudarys 56,6 mlrd. eurų, 2024 m. – 62,2 mlrd. eurų, o 2025 m. – 12,3 mlrd. eurų“, – teigiama „Morgan Stanley“ pareiškime^[4].

ECB nuostoliai gali turėti įtakos ekonomikos ateičiai

„Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holger Schmieding teigia, kad ECB pastarieji nuostolingi rezultatai buvo visiškai tikėtini, tačiau nėra didelė problema.

„Tai neturės įtakos pinigų politikai. Ekonomikoje nėra institucijos, kuri geriau nei centrinis bankas galėtų susidoroti su laikinais nuostoliais“, – sakė jis.

Tačiau taip pat yra manoma, kad nuostoliai gali paskatinti šalių vyriausybes suabejoti, kaip veikia centrinis bankas, o tai gali kelti pavojų jo reputacijai.

Nors oficialios institucijos, nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iki Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), teigia, kad nuostoliai nėra politikos klaidos požymis, plačiajai visuomenei tai gali būti sunku suprasti^[5].

Vyriausybės visoje euro zonoje dešimtmečius naudojosi iš savo centrinių bankų gaunamais dividendais, todėl nuostoliai taip pat reiškia biudžeto pajamų sumažėjimą. Jei nuostoliai turi būti perkeliami į ateitį, kaip yra dabar, akcininkams tampa neprieinamas net būsimas pelnas, nes bankas pirmiausia turi padengti būtent nuostolius. Tai gali pakenkti ECB patikimumui.

Iš tiesų, jau dabar Australijos rezervų bankas ir Čekijos nacionalinis bankas turi neigiamą nuosavą kapitalą, kaip ir Vokietijos. O kai kurie bankai, įskaitant Nyderlandų centrinį, įspėja, kad neigiamas nuosavas kapitalas negali būti išlaikytas ilgą laiką ir gali prireikti vyriausybės rekapitalizacijos. Euro zonai nepriklausantis Švedijos bankas jau pareiškė, kad pagal naujus įstatus jis turi kreiptis į parlamentą dėl kapitalo rekapitalizavimo, nes jo kapitalas nukrito žemiau reikalaujamos ribos.

Tai tik parodo, kad ilgesnis nuostolių laikotarpis tikrai nėra priimtina situacija finansų rinkose ir bankų sektoriuje. Tai ne tik kelia abejonių dėl sistemos tvarumo, bet ir verčia kvestionuoti politinius finansų insitucijų planus bei ilgalaikes vizijas.