Rusiškos energijos bus atsisakyta dviem etapais
Europos Sąjunga (ES) antradienį paskelbė ambicingą planą iki 2027 m. pabaigos visiškai atsisakyti rusiškos energijos importo, įskaitant naftą, dujas ir branduolines medžiagas[1].
Šis sprendimas, kurį pristatė Europos Komisija, numato laipsnišką atsisakymą. Pirmuoju etapu iki 2025 m. pabaigos bus uždrausti nauji ir trumpalaikiai kontraktai, įskaitant prekybą „spot“ biržose. Antruoju etapu iki 2027 m. pabaigos bus nutraukti ilgalaikiai kontraktai, sudarantys du trečdalius rusiškų dujų importo. Taip pat bus taikomi apribojimai „šešėlinei flotilei“, kuri slapta gabena rusišką naftą, bei sustabdytas rusiško urano importas[2].
Kiekviena ES šalis turės parengti nacionalinį planą, kaip atsisakyti rusiškos energijos.
„Šiandien Europos Sąjunga siunčia labai aiškią žinią Rusijai: daugiau nebeleisime Rusijai naudoti energijos kaip ginklo prieš mus“, – spaudos konferencijoje sakė ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas. Jis pabrėžė: „Daugiau nebeleisime šantažuoti mūsų valstybių. Daugiau netiesiogiai nepildysime Kremliaus karo iždo.“
D. Jørgensenas pridūrė, kad net jei karas Ukrainoje baigtųsi rytoj, grįžti prie priklausomybės nuo rusiškos energijos esą būtų neprotinga:
„Pirmiausia, Putinas parodė, kad jis gali naudoti dujas kaip ginklą. Mes neturėtume vėl tapti tokie pažeidžiami. Antra, nenorime pildyti jo karo iždo ir remti jo karo ekonomikos, nes kas žino, kurios šalys bus sekančio.“
Rusiškos energijos mastas ES: 2024 m. – 23 mlrd. eurų
Nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ES sumažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Anot ES vadovės Ursulos von der Leyen, per kelerius metus dujų importas iš Rusijos sumažėjo nuo 45 % iki 18 %, o naftos – nuo vieno iš penkių barelių iki vieno iš penkiasdešimties. Tačiau, jos teigimu, „dar reikia daug ką nuveikti“.
2024 m. ES importavo 31,62 mlrd. kubinių metrų rusiškų vamzdyninių dujų ir 20,05 kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD), tai sudarė 19 % viso dujų suvartojimo. Rusiška nafta toliau tekėjo per „Družba“ vamzdyną, kuriam dėl Vengrijos spaudimo netaikomos įprastos sankcijos.
2024 m. ES išleido apie 23 mlrd. eurų rusiškiems iškastiniams ištekliams – daugiau nei skyrė karinei paramai Ukrainai. Anot Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA), rusiškų SGD importas 2024 m. išaugo 9 % lyginant su 2023 m., o 90 % šių pirkimų teko Prancūzijai (7,7 bcm), Ispanijai (5,7 bcm) ir Belgijai (5,1 bcm). CREA duomenimis, Rusija 52 % savo SGD eksporto pajamų gauna iš ES rinkos. Prancūzija 2023–2024 m. rusiškų SGD importą padidino 81 %, sumokėdama Rusijai 2,68 mlrd. eurų (3 mlrd. dolerių), teigia Energetikos ekonomikos ir finansų analizės institutas (IEEFA).
ES šalys įsipareigojusios ilgais kontraktais su Rusija
Nors vamzdyninių dujų importas smarkiai sumažėjo, rusiškos SGD toliau laisvai patenka į ES uostus. Kai kurios sutartys su Rusijos tiekėjais galioja iki 2040 m., o jų nutraukimas gali sukelti teisinių ginčų. „Reuters“ duomenimis, teisminiai ginčai tarp ES įmonių ir Rusijos tiekėjų jau siekia 18,5 mlrd. eurų. Dauguma rusiškų kontraktų veikia pagal „imk arba mokėk“ principą – pirkėjai privalo arba priimti sutartą kiekį, arba mokėti baudą.
Komisija siūlo uždrausti pirkti rusiškas dujas, leidžiant ES įmonėms remtis force majeure (nenugalima jėga) ir atsisakyti kontraktų be teisinių pasekmių.
„Tai aiškus mūsų teisininkų vertinimas. Manome, kad tai labai guodžiantis signalas įmonėms, turinčioms šiuos kontraktus“, – sakė D. Jørgensenas.
Tačiau Europos reformų centro (CER) tyrėja Elisabetta Cornago perspėja, kad toks žingsnis gali sukelti brangius arbitražo procesus. Jos teigimu, patikimiausias būdas būtų sankcijos ES lygiu, bet tam trukdo Vengrijos ir Slovakijos pasipriešinimas.
O ką Europa naudos vietoje rusiškos energijos? Anot Europos Komisijos atstovės Paulos Pinho, pagrindinis principas yra diversifikacija. Planas atveria kelią didesniam SGD pirkimui iš JAV, kuri jau dabar sudaro 45,3 % ES SGD rinkos. Tai taip pat derinama tarp Komisijos ir Baltųjų rūmų – Donaldas Trumpas siūlo padidinti amerikietiško SGD eksportą, kad sumažintų ES prekybos perteklių su JAV. ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius sakė, kad ginčas su Vašingtonu esą gali būti išspręstas „labai greitai“, padidinus SGD ir sojų pirkimus.
ES šalių pozicijos išsiskiria: nuo palaikymo iki pasipriešinimo
Planas sulaukė skirtingų reakcijų. Dešimt ES šalių – Čekija, Danija, Estija, Suomija, Airija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Švedija – anksčiau šiais metais pasirašė laišką, reikalaudamos visiško rusiškų dujų, įskaitant SGD, importo draudimo. Lietuva rusiškos naftos, dujų ir elektros neimportuoja nuo 2022 m. gegužės.
Tačiau Vengrija ir Slovakija griežtai priešinasi, teigdamos, kad tai pakenktų jų ekonomikoms. Abi šalys įsiuto, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2024 m. pabaigoje nutraukė dujų tranzitą per Ukrainą, pareikšdamas:
„Neleisime jiems uždirbti papildomų milijardų iš mūsų kraujo.“
Po šio sprendimo Rusijai liko tik „TurkStream“ vamzdynas, per kurį dujas gauna Bulgarija, Serbija ir Vengrija. „Nord Stream“ ir „Yamal-Europa“ vamzdynai nustojo veikti dar 2022 m. Tačiau šiuo metu Vengrija bando stabdyti ES planus, o Prancūzija irgi gan jautriai reaguoja į branduolinės energetikos ribojimus.
