EP debatuose – 13-os sąrašų vedliai ir įvairios temos diskusijoms
Jau šiandien, gegužės 28 d. vyks Europos Parlamento (EP) rinkimų debatai, kuriuose pasirodys 13-os sąrašų vedliai. Debatai vyks Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėje, 19 valandą[1]. Debatų transliaciją tiesiogiai bus galima stebėti ir 77.lt.
Kaip skelbia debatus organizuojantis nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“, EP rinkimų debatų metu bus paliestos įvairias temos, bus laukiama klausimų iš auditorijos bei tiesioginės transliacijos žiūrovų[2].
Kadangi debatai organizuojami kartu su Atviros Lietuvos fondu, siejamu su prieštaringuoju milijardieriu Džordžu Sorosu, debatų metu bus paliesti būtent šio fondo, kartu su partneriais parengti 4 galimi scenarijai, kaip 2024 m. Europos Parlamento rinkimai bei politinių galių pasiskirstymas gali paveikti ES ateitį. Kiekvienas scenarijus nagrinės skirtingas politines ir ekonomines situacijas, pasekmes ES ir jos įtakai.
Dalyvavimą antradienio EP rinkimų debatuose patvirtino: Laisvės partija su Dainiumi Žalimu, Vilija Blinkevičiūtė su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Valentinas Bukauskas su Darbo partija, Aurelijus Veryga su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVSŽ), Ieva Budraitė su Lietuvos žaliųjų partija, Petras Gražulis su Tautos ir teisingumo sąjunga, Eugenijus Gentvilas su Liberalų sąjūdžiu, Mindaugas Puidokas su Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija, Artūras Paulauskas su partija „Laisvė ir teisingumas“, Virginijus Sinkevičius su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Algimantas Rusteika su Krikščionių sąjunga, Andrius Kubilius su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) bei Vytautas Radžvilas su Nacionaliniu susivienijimu.
EP rinkimų dalyviai jau pasirodė pirmuosiuose debatuose: netrūko aštrių pasisakymų
Praėjusią savaitę įvyko pirmoji dalis oficialių, nacionalinio transliuotojo eteryje rodomų EP rinkimų debatų. Joje dalyvavo 5 politinės partijos: „Laisvės partijai“, partija „Laisvė ir teisingumas“, „Krikščionių sąjunga“, „Nacionalinis susivienijimas“ ir „Lietuvos regionų partija“.
Antroje debatų laidoje pasirodė kitų penkių politinių jėgų atstovai: Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga(LLRA-KŠS), Lietuvos žaliųjų partija, Tautos ir teisingumo sąjunga, Taikos koalicija.
Šių debatų metu partijų atstovai diskutavo skirtingomis temomis: apie ES plėtrą, žmogaus teises, diskusijų metu paliesta ir žaliojo kurso tema, ypatingai įaudrinusi debatų dalyvius.
Lietuvos žaliųjų partijos atstovėms diskutuojant apie būtinybę toliau aktyviai dirbti kovojant su klimato kaita, P. Gražulis prabilo apie tai, kad partijos atstovė I. Budraitė yra aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja, o būtent šio ministro priimami sprendimai skatina masinius Lietuvos miškų kirtimus.
Kandidatas į EP M. Puidokas taip pat pridūrė, kad jo koalicija nepalaiko prieštaringos ES žaliosios politikos darbotvarkės ir mano, kad su ja visa Bendrija tampa mažiau konkurencinga. Šių debatų metu netrūko ir daugiau aštrių pasisakymų bei diskusijų, kurias malšinti teko net laidos vedėjai.
Šių metų EP rinkimai bus išskirtinai svarbūs
Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai jau ne vieną mėnesį kalba apie tai, kad 2024 m. EP rinkimai bus itin svarbūs. Manoma, kad šiuose rinkimuose dalyje šalių įvyks didelis poslinkis į dešinę: dešiniosios partijos visoje ES gaus daugiau balsų ir vietų parlamente, o centro kairiosios ir žaliosios partijos praras savo įtaką[3].
Tikėtina, kad bent devyniose ES valstybėse-narėse (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Slovakijoje ir Italijoje), dešiniosios jėgos surinks daugiausiai balsų, o dar devyniose šalyse (Bulgarijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Ispanijoje ir Švedijoje) užims antrąją arba trečiąją vietą.
Tai reiškia, kad EP dešinioji krikščionių demokratų, konservatorių ir radikalių dešiniųjų europarlamentarų koalicija pirmą kartą gali įgyti daugumą. Šis pokytis greičiausiai turės reikšmingų pasekmių Europos politikai ir galimiems užsienio politikos sprendimams, ypač aplinkosaugos klausimais.
O „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad europiečių tarpe susidomėjimas rinkimais auga, balsuoti žada daugiau ES piliečių nei 2019 m. Šiuo metu į klausimą, ar juos domina EP rinkimai teigiamai atsakė 56 proc. Lietuvos gyventojų[4]. Susidomėjimas rinkimais didesnis ir visoje ES: 60 proc. respondentų atsakė „taip“ į klausimą, ar juos domina šie rinkimai. ES vidurkis yra 71 proc., net 10 proc. didesnis nei 2019 m.
Apklausos rezultatai atskleidžia, kaip ES piliečiai vertina ateinančių rinkimų svarbą dabartiniame geopolitiniame kontekste: 87 proc. Lietuvos gyventojų ir vidutiniškai 81 proc. apklaustųjų ES mano, kad balsavimas šiuose rinkimuose dar svarbesnis, atsižvelgiant į dabartinę tarptautinę situaciją.
Lietuvos piliečių prioritetai EP rinkimuose yra ES saugumas ir gynyba (53 proc.), kova su skurdu ir socialine atskirtimi (46 proc.) bei parama ekonomikai ir naujų darbo vietų kūrimui (42 proc.). Be to, dauguma ES piliečių, apie 56 proc., norėtų, kad EP atliktų didesnį vaidmenį.
EP rinkimai vyks jau netrukus – birželio 9 d.
EP rinkimai Lietuvoje vyks 2024 m. birželio 9 d. Balsuoti juose gali visi 18 metų sulaukę Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiai, įgiję teisę gyventi Lietuvoje mažiausiai 60 dienų iki rinkimų.
2024 metais Lietuvoje bus renkama 11 EP narių – tiek pat, kiek ir 2019-ųjų rinkimuose[5].
Pagal ES teisę, visos šalys turi naudoti proporcinės rinkimų sistemos variantą. Lietuvoje naudojama atvirųjų sąrašų sistema: rinkėjas pasirenka vieną sąrašą, o tada turi galimybę skirti penkis pirmumo balsus jame įrašytiems kandidatams.
Vietos tarp sąrašų EP paskirstomos pagal didžiausios liekanos metodą: į EP patenka rinkimų slenkstį peržengusių sąrašų kandidatai, surinkę daugiausia pirmumo balsų.
Politinė partija arba politinis komitetas turi surinkti bent 5 proc. rinkėjų balsų, kad galėtų pretenduoti į vietą EP. Jeigu už visus kandidatų sąrašus, surinkusius daugiau kaip 5 proc. balsų, balsavo mažiau kaip 60 proc. rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus paeiliui įgyja ir mažiau nei 5 proc. balsų surinkę sąrašai, kol susidaro 60 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Kadangi EP rinkimuose visa Lietuva yra viena apygarda, rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti bet kurioje apylinkėje. Rinkėjai taip pat gali balsuoti iš anksto bet kurioje Lietuvos savivaldybėje.
