EP rinkimams besirengiantys kandidatai susigrūmė debatuose
Europos Parlamento (EP) rinkimai vyks jau netrukus – birželio 9 d. Partijoms atliekant paskutinius pasiruošimo darbus, vyksta ir debatai, kurie turėtų neapsisprendusiai visuomenės daliai padėti pasirinkti, už kurį rinkiminį sąrašą atiduoti savo balsą.
Pirmadienį vyko pirmoji dalis oficialių, nacionalinio transliuotojo eteryje rodomų EP rinkimų debatų laida. Joje dalyvavo 5 politinės partijos: „Laisvės partijai“ atstovavo Remigijus Šimašius, partijai „Laisvė ir teisingumas“ – Artūras Paulauskas, partija „Krikščionių sąjunga“ pasirodė su Algimantu Rusteika priešakyje, partija „Nacionalinis susivienijimas“ delegavo Vytautą Radžvilą, o „Lietuvos regionų partijai“ atstovavo Stasys Jakeliūnas[1].
Antradienio vakarą vyko kandidatų į EP antrieji debatai. Juose pasirodė kitų penkių politinių jėgų atstovai[2]. Darbo partija pasirodė su Valentinu Bukausku priešakyje, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) su Waldemaru Tomaszewskiu, Lietuvos žaliųjų partijos idėjas pristatė Ieva Budraitė. Tautos ir teisingumo sąjunga į debatus delegavo buvusį parlamentarą Petrą Gražulį, o Taikos koaliciją atstovavo Mindaugas Puidokas.
Šių partijų atstovai diskutavo skirtingomis temomis: apie Europos Sąjungos (ES) plėtrą, žmogaus teises, taip pat diskusijų metu paliesta ir žaliojo kurso tema, ypatingai įaudrinusi debatų dalyvius, kuriuos raminti teko ir debatus moderavusiai žurnalistei Nemirai Pumprickaitei.
Debatuose – aštrios kandidatų replikos ir kritika dabartinei ES politikai
Kandidatai į EP kalbėjo įvairiomis temomis, nuo ES plėtros ir Ukrainos prisijungimo į Bendriją, iki žmogaus teisių, šeimos politikos, tradicinių vertybių bei žaliojo kurso, ekologijos.
Greitu tempu vykusių debatų metu kandidatai švaistėsi skambiomis frazėmis, negailėjo kritikos tiek vieni kitiems, tiek ir ES politikai.
„Stengčiausi sistemiškai bendrauti su Lietuvos rinkėjais. Aš pasakyčiau, kad šiandien Europa yra nuodas, kuris neša genderizmą, narkotikus žlugdo pradininkų idėją, kurie kurie šią Europą. Jie griauna krikščioniškąsias vertybes, nešdami leftizmą, vienalytes santuokas ir iškrypimus“, – kalbėjo buvęs seimo narys P. Gražulis[3].
Apie dabar pastebimas europines vertybes ir jų problematiką kalbėjo ir parlamentaras M. Puidokas.
„EP nariai, kurie išrinkti iš Lietuvos, pirmiausia turi atstovauti Lietuvos ir jos žmonių interesams. Vienybė yra būtina, bet ją pasiekti yra labai sudėtinga. <…> Tik dalis politinių jėgų pasisako už tradicines vertybes“, – sakė M. Puidokas.
Savo ruožtu Lietuvos žaliųjų partijos atstovė debatuose I. Budraitė kalbėjo apie šiuo klausimu politikų skleidžiamą dezinformaciją.
„Žmogaus teisės yra universalios, negalime to susiaurinti iki Stambulo konvencijos ar partnerystės. Kviesčiau visus politikus neskleisti dezinformacijos“, – teigė ji.
Į tai sureagavo ir buvęs parlamentaras P. Gražulis, kuris suskubo priminti apie jo nuomone, pažeistas jo, kaip politiko ir šalies piliečio teises.
Debatų dalyviams ėmus pertraukinėti vienas kitą, įsikišo ir debatų moderatorė N. Pumprickaitė.
„Petrai, dar kartą prašau nutilkite. Kodėl jūs visą laiką rėkiate? Aš jūsų prašau“, – kreipėsi žurnalistė.
Kandidatus į EP labiausiai supriešino žaliojo kurso politika
Galbūt kiek netikėta, tačiau kandidatai į EP daugiausia energijos, regis, išeikvojo diskusijoms dėl ekologijos, kovos su klimato kaita ir prieštaringai vertinamos ES žaliojo kurso politikos.
Į klausimą, ar siekiai sumažinti CO2 emisijas ir kova su klimato kaita turi likti pagrindiniu prioritetu ES, ir kaip tai subalansuoti, nes tai gali sumažinti Bendrijos konkurencingumą, Lietuvos žaliųjų partijos atstovė I. Budraitė atsakė patikindama, kad Europa turi likti prie žaliosios strategijos, nes tik tai yra vienintelė galima išeitis iš klimato kaitos krizės.
I. Budraitė teigė, kad nereikėtų supriešinti geopolitinio, ekologinio saugumo ir konkurencingumo su žaliąja strategija, nes ši strategija kalba apie tai, kad taptume labiau konkurencingi ir pagaliau atsisakytume iškastinio kuro, kuris šiuo metu tarnauja autoritarinių režimų naudai.
Kalbėdama apie žemės ūkį, I. Budraitė teigė, kad sveika gamta ir aplinka eina koja kojon su ūkininkavimu, tačiau politikai nemoka sudaryti tinkamų schemų, kad ūkininkams apsimokėtų elgtis draugiškai aplinkai.
„ES turi rinkos mechanizmų, daryti įtakos kitiems ir vienas iš tų mechanizmų jau yra priimtas Europos Komisijos vadinamasis anglies muito mokestis, kuris jeigu veiks kaip sudizainuotas, jei neišsirinksime Gražulio, Puidoko ir kitų politikų į valdžią, turėtų pakeisti tiek Kinijos , tiek indijos ir net JAV būdus, kaip jei gamina ir kokį pėdsaką palieka, nes jei jie norės vežti savo prekes į ES rinką, turės sumokėti muitą, kurio dydis priklausys nuo to kaip taršiai ar netaršiai buvo pagaminta jų prekė“, – pasisakė Lietuvos žaliųjų partijos atstovė.
Į tai sureagavo P. Gražulis, teigdamas, kad ES tarša, palyginus su kitais pasaulio kraštais, siekia tik 9 proc. CO2, o priemonės, kurių imasi Bendrija, nesuvaldys klimato krizės, jeigu panašiu keliu neis ir kitos šalys.
Kalbėdamas apie ankstesnius I. Budraitės pasisakymus, P. Gražulis atskleidė, kad ji yra dabartinio aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja, o būtent šio politiko valdoma ministerija garsėja prieštaringais sprendimais masiškai kirsti Lietuvos miškus.
P. Gražulis teigė, kad Lietuvos žaliųjų partija vieną kalba, o kitą daro. I. Budraitė atsakė, kad ji yra visuomeninė S. Gentvilo patarėja, kuri negauna algos ir nedirba ministerijoje, nepriima sprendimų apie kuriuos kalba kolega. Tačiau P. Gražulis replikavo, kad Lietuvos žaliųjų partiją įsteigė Remigijus Lapinskas, kuris buvo vienas Rubikono steigėjų, akcininkų, o spauda anksčiau esą rašė, kad jis papirkinėdavo politikus, seimo narius.
Kandidatas į EP M. Puidokas taip pat pridūrė, kad jo koalicija nepalaiko ES žaliosios politikos darbotvarkės ir mano, kad ja tiesiog yra rūpinamasi kaip paversti Bendriją nekonkurencinga.
„ES šalys negyvena kažkokioje planetoje, kuri būtų atskirta nuo kitų žemynų. Mes matome, kokius sprendimus priima JAV, kokius sprendimus priima Kinija. Beje, Kinijos BVP labai stipriai auga ir ekonomika stiprėja, o ES šalių BVP augimas, didžiųjų ypatingai valstybių, yra beveik nulinis, visos ES vos 0,8 proc. Mūsų pagrindinis ekonomikos garvežys Vokietija susiduria su didžiulėmis ekonominėmis problemomis, teko pabendrauti su Bundestago nariais ir jie akivaizdžiai įvardija, kad didžioji, stambioji Vokietijos pramonė keliasi į JAV arba į Kiniją. Tai reiškia Europai labai niūrius ir sunkius laikus. O kalbant apie žaliąją darbotvarkę ir jos poveikį žemės ūkiui, akivaizdu, kad tai iš principo perduoda žemės ūkį į didžiųjų korporacijų, tokių kaip „BlackRock“ rankas ir tada jos bus priklausomos nuo didžiųjų korporacijų valios ir galės diktuoti norus, tarkim, auginti tuos pačius genetiškai modifikuotus organizmus, nors šiai dienai ES tai yra draudžiama, bet pakeisti tas taisykles labai lengva“, – kalbėjo kandidatas į EP.
M. Puidokas taip pat akcentavo, kad per pastaruosius 15 m. visoje ES išnyko per 5,3 mln. smulkiųjų ūkių, o kaip dar vieną opią problemą išskyrė ir tai, kad mūsų šalies ūkininkai, net Lietuvai Bendrijoje jau esant du dešimtmečius, ir toliau gauna ženkliai mažesnes europines išmokas nei vokiečių ar kitų ES šalių ūkininkai.
