Europos Parlamente gali atsirasti nematytai didelis euroskeptikų būrys
Panašu, jog artėjantys Europos Parlamento rinkimai gali atnešti naujų vėjų Europos Sąjungos ateičiai. Naujausios apklausos rodo, kad po rinkimų gali pasikeisti daugelis ES lygmeniu reguliuojamų klausimų, nes ne vienoje šalyje pastebimas dešiniųjų euroskeptikų populiarumo augimas. Tokią naujieną paskelbė Berlyne įsikūręs analitinis centras.
Remiantis naujausia Europos tarptautinių santykių tarybos (ECFR) apklausa, Europa gali susidurti su dideliais pokyčiais formuojant bendruomenės politiką[1]. Tautines jėgas atstovaujančios partijos fiksuoja akivaizdžias augančio populiarumo tendencijas prieš šių metų Europos Parlamento rinkimus. Tai reiškia, kad ES įstatymų leidžiamoji valdžia taps labiau susiskaldžiusi nei bet kada anksčiau, o „senoji“ centro kairės liberalioji koalicija patirs sunkumų, mėgindama išlaikyti daugumą.
Iki šiol būtent centro kairės liberaliajai koalicijai pavyko dominuoti EP darbotvarkėje, tačiau praūžus rinkimams, viskas gali pasikeisti. O apie tai sužinoję ekspertai jau pradėjo piktai plakti liežuviais, tvirtindami, kad dabartinė situacija esą kelia grėsmę įvairioms ES programoms, įskaitant ir tas, kurios susijusios su aplinkos apsauga.
Net 9 valstybėse dešinieji gali iškovoti daugiausiai balsų, o keliose kitose liks antroje ar trečioje vietoje
Visose 27 Europos Sąjungos šalyse atliktos apklausos rezultatai rodo, kad nemažai valstybių šių metų rinkimus gali laimėti dešiniosios partijos arba jos gaus gan daugiau balsų nei įprasta. Į tokių šalių sąrašą, kuriose tautinės jėgos turėtų gauti daugiausiai balsų, pakliuvo Austrija, Belgija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Lenkija, Nyderlandai, Slovakija ir Čekija.
O Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir dar keliose šalyse dešinieji gali užimti antrą arba trečią vietą. Tad taip gali susikurti dešiniųjų daugumos koalicija, kurią sudarys vadinamieji radikalai, krikščionys demokratai ir konservatoriai.
2024 m. prognozės rodo, kad du didžiausi laimėtojai bus radikali dešinioji Identiteto ir demokratijos (ID) frakcija, kuri turės beveik 100 EP narių (vadinasi gaus papildomų 40 vietų), ir Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) su 85 EP nariais (gaus papildomų 14 vietų).
Iš konkrečių šalių pavyzdžių galima paminėti, kad ID frakcija turėtų dominuoti Prancūzijoje. Ši frakcija, kuriai priklauso Jordano Bardellos Nacionalinis susivienijimas (Rassemblement National), gautų daugiausiai balsų ir surinktų 30 mandatų iš 81 galimo. Ši grupė taip pat būtų populiariausias pasirinkimas Nyderlanduose, kur ji gautų 10 mandatų iš 31 siūlomo ir toliau sėkmingai tęstų Geerto Wilderso Laisvės partijos (PVV), neseniai laimėjusios rinkimus Nyderlanduose, veiklą.
Prognozuojama, kad centro dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcija taip pat gaus 18 vietų dėl Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni partijos „Italijos broliai” (FdI) iškilimo. Nedeklaruotos nacionalinės partijos, įskaitant Vengrijos valdančiąją partiją „Fidesz”, taip pat gali gauti daugiau vietų, tad tai yra gan neįprasti pokyčiai.
Ekspertai tikina, kad po rinkimų ID ir ECR sudarytų beveik ketvirtadalį rūmų – pirmą kartą pralenkdamos Europos liaudies partiją (ELP) arba socialistus ir demokratus (S&D). ID taptų trečia pagal dydį politine jėga. ECFR pranešime pabrėžiama, kad tokios padėties nebuvo nuo pat 1979 metų, kai EP nariai buvo pirmą kartą išrinkti tiesioginių rinkimų metu.
Lietuviai nebalsuos už radikalios dešiniosios atstovus
Verta paminėti, kad pokyčiai prognozuojami ir Lietuvos atveju, tačiau jie nebus tokie žymūs ar smarkiai atspindintys bendras tendencijas. Lietuvos rinkėjai 4 vietas turėtų suteikti Žaliųjų/Europos laisvajam aljansui (G/EFA). Šiuo metu jis turi 2 vietas.
Lietuvos rinkėjai tikriausiai po 3 vietas suteiks ELP ir S&D. Šiuo metu Europos liaudies partiją atstovauja 4 asmenys, o socialistus ir demokratus – du. Taip pat vieną vietą, kiek turi ir dabar, gaus liberalai iš „Atnaujinkime Europą“.
Įdomu tai, jog skirtingai nei kitos valstybės, Lietuvos gyventojai nenori išrinkti nė vieno radikalios dešiniosios Identiteto ir demokratijos (ID) frakcijos nario. Tiesa, šios frakcijos atstovų ir dabar nėra Europos Parlamente. Piliečiai taip pat nebenori matyti centro dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijos atstovų, nors dabar EP yra vienas narys.
Dabartinę kryptį palaikantys ekspertai bijo dėl galimų ES politikos pokyčių
Tyrime užsimenama apie liūdną dabartinės liberaliosios daugumos likimą. Didžiosios koalicijos, kurią sudaro EPP, S&D ir liberalai iš „Atnaujinkime Europą“, laukia sunkūs laikai, nes taps problematiška išlaikyti parlamento rūmų kontrolę. Prognozuojama, kad frakcijos gali turėti tik 54 proc. EP vietų, lyginant su dabartiniais 60 proc. Analitinis centras perspėja:
„Atsižvelgiant į vidutinį frakcijų balsavimo Europos Parlamente sanglaudos lygį, t. y. į tai, kad kiekviena frakcija ne visada gali užtikrinti, jog visi jos nariai laikysis frakcijos balsavimo nurodymų, 54% vietų šioms trims frakcijoms gali nepakakti, kad jos, balsuodamos kartu, užtikrintų laiminčią daugumą.“
Be to, tarp EPP, ECT ir ID frakcijų gali susiformuoti potenciali bendra frakcija, kuri galėtų gauti net 49 proc. vietų ir taip kontroliuoti darbotvarkę, remiama likusių nepriklausomų EP narių. Kadangi dauguma nepriklausomų EP narių yra iš kraštutinių dešiniųjų partijų, jie gali padėti sukurti dešiniąją koaliciją Europos Parlamente. O tokios situacijos dar nėra buvę per visą EP istoriją.
Taip pat tikimasi, jos padaugės į Strasbūrą vyksiančių prieš ES nusiteikusių įstatymų leidėjų skaičius. Vietoj dabartinių 30 proc. turėtų būti 37 proc. politikų. O tai irgi padėtų keisti dabartinę Europos Sąjungos judėjimo kryptį bei geriau atstovauti vis didėjantį ES nusivylusių rinkėjų būrį.
Žinoma, dabartinę valdžią mėgstantys ekspertai nėra patenkinti tokiomis prognozėmis. Politologai Simonas Hixas ir Kevinas Cunninghamas, kuriuos cituoja „The Guardian“, teigė, kad didėjant dešiniųjų frakcijoms Europos Parlamente, politikai gali blokuoti Europos žaliojo kurso teisės aktus. Be to, dešinieji veikiausiai griežčiau žvelgtų ir į kitus klausimus, įskaitant migraciją bei paramą Ukrainai[2].
„Tai gali turėti reikšmingų pasekmių ES Komisijos ir Tarybos gebėjimui vykdyti aplinkos ir užsienio politikos įsipareigojimus, įskaitant kitą Europos žaliojo kurso etapą“, – sakė tyrimo bendraautorius daktaras Kevinas Cunninghamas[3].
Pranešime taip pat pabrėžiama, jog veikiausiai naujai išrinkta ES parlamento narių dauguma vis dar sutiks remti Kijevą, tačiau daugės tų, kurie links į Rusijos pusę ar norą mažinti paramą Ukrainai.
Tiesa, nepaisant rinkėjų noro remti tautines jėgas, proeuropietiškos partijos vis dar turi nemenką tikimybę, jog išlaikys EP vadeles savo rankose. ELP frakcija veikiausiai turės 173 EP narius (šiuo metu turi 178), taigi ir daugiausiai galių spręsti įvairius klausimus, įskaitant naujo ES komisijos pirmininko rinkimus. Be to, ši prognozė gali neatitikti galutinio vaizdo, nes iki rinkimų gyventojai gali pakeisti nuomonę, taip pat gali pakisti politinių partijų sudėtis ir panašiai.
Tyrimo autoriai teigia, kad rezultatai taip pat turėtų būti vertinami nacionaliniame kontekste, nes jie gali ypač paveikti rinkėjus tokiose šalyse kaip Austrija, kurioje 2024 m. rudenį numatyti nacionaliniai rinkimai, arba Vokietija, kurioje rinkimai į parlamentą turėtų įvykti 2025 metais.
