Ukrainos kare vis aktyvesnį vaidmenį vaidina F-16 mokymo centrą atidariusi Rumunija
Rumunijoje pirmadienį buvo atidarytas Europos F-16 mokymo centras (EFTC), įkurtas bendradarbiaujant su Nyderlandais, Danija ir Jungtinėmis Valstijomis. Jame, be Rumunijos ir kitų NATO sąjungininkių, pilotuoti naikintuvus F-16 bus mokomi ir ukrainiečių kariai, pranešė naujienų agentūra „Agerpres“.[1]
Mokymo centrą Borcea oro bazėje, esančioje netoli Dunojaus tilto Festeste, transporto koridoriuje, jungiančiame Bukareštą su Juodąja jūra, iškilmingai atidarė Rumunijos gynybos ministras Angelas Tilvaras (Angel Tilvar) ir Nyderlandų gynybos ministras Kajsa Ollongrenas (Kajsa Ollongren). Pasak Rumunijos ministro, bendras projektas stiprina tarptautinę partnerystę, kuria siekiama kovoti su regionui gresiančiomis grėsmėmis.
Jis nurodė, kad mokymai naujoms kvalifikacijoms įgyti Europos F-16 centre, atsižvelgiant į bendrą pasaulinę situaciją, vyksta sparčiau. Tikimasi, kad Ukrainos pilotų mokymas užtruks apie šešis mėnesius. Tai lemia, kad bus siekiama paspartinti pilotų mokymą, kuris, jau vyksta Danijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nyderlandų ministras Europos F-16 mokymo centro įsteigimą pavadino svarbiu žingsniu į priekį.
Rumunijos karinės oro pajėgos 2019 m. pradėjo perėjimą nuo sovietų gamybos MiG-21 prie amerikietiškų F-16. Rumunijai iki šiol pavyko iš Portugalijos įsigyti 17 naudotų „F-16 Fighting Falcons“ (aprūpintų naujais varikliais, elektronika ir modernia ginkluote). Pernai lapkritį Bukareštas pasirašė sutartį su Norvegija dėl dar 32 naudotų naikintuvų F-16. Tikimasi, kad pirmieji atnaujinti norvegiški F-16 į Rumuniją atkeliaus iki metų pabaigos.
NATO tankai panacėja Ukrainos konflikte netapo
NATO tankų sulaukęs Kijevas juos pateikė kaip pergalės simbolį, tačiau plačiai išreklamuotas kontrpuolimas užstrigo. Tai lemia, kad dėl tolesnių „Abrams“, „Leopard“ ir „Challenger“ tiekimų kyla tam tikrų klausimų. Ir tai gali apsunkinti ukrainiečių padėtį, kadangi sunkioji karinė technika buvo viena iš pagrindinių kariuomenės manevro, kuriuo siekta pralaužti frontą, sąlygų.
Mūšio lauke degantys vakarietiški tankai tapo šios sąlygos neišpildymo įrodymu. Tai, kad pralaužti fronto nepavyko, pripažino ir Ukrainos kariuomenės vadas, pastaruoju metu vis dažniau ir saviškių kritikuojamas, Valerijus Zalužnas.[2]
Beje, tuo pat metu šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau teigia, kad Generalinis štabas turi planą, kaip tęsti pradėtą operaciją. Tiesa, jai reikia ir finansinės paramos, tačiau neseniai Baltųjų rūmų administracija pareiškė, kad jau išnaudojo 96 proc. iš Ukrainai numatytų lėšų.[3]
Baltųjų rūmų strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kirbis (John Kirby) patikslino, kad 90 proc. visų pinigų buvo skirta būtent karinei pagalbai. Dabar, pasak jo, Pentagonui beliko 1,1 mlrd. JAV dolerių, kurie bus panaudoti išeikvotų atsargų papildymui.
Kiek anksčiau pasirodė informacija apie tai, kad parama iš Europos irgi mažėja. „Ukraine Support Tracker“ – Kylio pasaulinės ekonomikos universiteto projektas informavo, kad rugpjūtį nė viena iš didžiųjų ES šalių neprisiėmė įsipareigojimų tiekti pagalbą – nei karinę, nei ekonominę, nei humanitarinę. Universiteto teigimu, paramos srautai išseko dar liepą.[4]
Tiesa, specialistų vertinimų, net ir žadėta parama situacijos nebūtų pakeitusi. „Tiek karinė, tiek finansinė pagalba vis labiau atsilieka nuo tų apimčių, kurios reikalingos Ukrainai“, – nurodė projekto vadovas Kristofas Trebešas (Christoph Trebesch).
Bus priimtas paprastesnis ginkluotės tiekimo Ukrainai problemos sprendimas?
Amerikiečių leidinio „Forbes“ teigimu, Vakarai nebenori dalintis su Ukraina moderniais tankais ir siūlo paprastesnę alternatyvą. Teigiam, kad vakariečiai pasirengę mokėti čekų įmonei „CSG Defense“ už tai, kad ji modernizuotų senus tarybinius tankus T-72M, pakeistų jų variklius, dalį elektronikos, sumontuotų dinaminius šarvus ir perduotų juos ukrainiečiams.[5]
Teigiama, kad Danija pasirengusi atiduoti 15 tokių kovos mašinų, kas bendrą jų skaičių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose padidintų iki 105.
Eksportui skirtą T-72 versiją gamino tuometinės Čekoslovakijos ir Lenkijos gamyklos. Modernizavus šiuos modelius jie gautų 840 AG galios variklius (dabar stovi 780 AG), dinaminę apsaugą, naują prietaisų skydelį, sudėtingesnę optinę įrangą, įskaitant termovizorius ir naktinio matymo prietaisus, įmonės MESIT gaminamas ryšio priemones. Pagrindinė ginkluotė liktų ta pati.
Tokių perdarytų tankų gavimas Ukrainai yra labai svarbus, kadangi šiuo metu, įskaitant ir senus „Leopard A1“ modelius, iš viso Kijevas turi apie 350 tankų. Žurnalistų teigimu, maždaug tiek kovojanti šalis praranda per metus.
Čekams apsiėmus modernizuoti T-72 modelius, jie galėtų tapti pagrindinėmis kovos mašinomis, kadangi jų buvusiose Varšuvos pakto šalyse dar likę apie tūkstantį.
„Gal Jungtinės Valstijos ir bus linkusios perduoti daugiau „Abrams M1“, tačiau nėra jokių garantijų, kad Vokietija ar kuri nors kita, „Leopard 2“ tankus turinti šalis, norės jais dalintis“, – apibendrina „Forbes“.
