Siekiama sulyginti vienalytės tėvystės teises visoje ES
Stambulo konvencijai bent jau laikinai pasitraukus iš pirmojo plano, bent jau kol Ukrainoje vyksta karas, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pateikė kiek kitokį pasiūlymą, kuris vienaip ar kitaip priverstų pritarti vienalytei tėvystei, o tuo pačiu ir tos pačios lyties asmenų galimybėms įsivaikinti. EK pranešė apie siūlomas naujas taisykles, kuriomis valstybės narės būtų įpareigotos pripažinti tos pačios lyties tėvų teises, net jei jos buvo suteiktos kitoje šalyje. Tuo tarpu Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis net neabejoja, kad tuoj toks siūlymas iš valdančiųjų lūpų atskris ir į Lietuvos Seimą.
Europos Komisija trečiadienį pateikė savo siūlymą visose bloko valstybėse vienodai pripažinti vienalytę tėvystę. Tam, kad būtų lygiai užtikrintos tokių tėvų teisės, siūloma sukurti Europos tėvystės pažymėjimą, kuris užtikrintų, kad vienoje šalyje suteiktos teisės būtų pripažįstamos visame 27 valstybių bloke[2].
Anot už teisingumą atsakingo Europos Komisijos nario Didier Reynderso, apskaičiuota, kad yra net du milijonai vaikų, kurie dėl skirtingo teisinio reguliavimo, kitose valstybėse gali būti atimti.
EK vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad tokiu būdu norima padėti šeimoms ir vaikams, atsidūrusiems tarpvalstybinėse situacijose.
„Jei esate tėvai vienoje šalyje, esate tėvai kiekvienoje šalyje“, – teigė politikė[2].
Iniciatyvos įsigaliojimui būtinas visų 27 valstybių pritarimas, tačiau vieningo sprendimo kol kas nėra, mat naujai tvarkai priešinasi bloko konservatyviosios valstybės.
Įžvelgia tautų kiršinimą
Į tokius EK vadovės pareiškimus sureagavęs R. Žemaitaitis kirto iš peties – nejaugi karo Ukrainoje kontekste norima dar labiau kiršinti tautas priimant tokius visuomenes skaldančius sprendimus? O štai pati U. von der Leyen esą nesugeba suderinti visų bloko šalių pagalbos Ukrainai, bet iškart imasi kitų valstybes „vienijančių“ darbų. Žinoma, kaip pastebi parlamentaras, įvairiausios reakcijos neaplenks ir Lietuvos, kurioje, tikėtina, pasipils įvairūs komentarai vienas kito atžvilgiu.
„Lieka stebėti, kaip lietuviškieji krikdemai-konservai rytoj aiškins apie tokius pasiūlymus“, – savo feisbuko paskyroje pareiškė R. Žemaitaitis.
Ne itin teigiamas reakcijas išreiškė ir internautai, kurie negalėjo suprasti tokio sprendimo ir EK užmojų staigiai pakeisti iki šiol Europoje nusistovėjusią tvarką bei vertybes.
Panašu, kad Lietuvos visuomenė vis dar nepritaria didiesiems pokyčiams vienalytės tėvystės tema, kiti svarstė, jog jau gal atėjo laikas Lietuvai trauktis iš ES, kaip tą padarė ir Didžioji Britanija, kad nereiktų įkandin sekti Vakarų brukamoms „vertybėms“.
Svarstoma, kad kliūtimi priimti tokiai iniciatyvai gali tapti kai kurios konservatyviosios Europos valstybės kaip antai Lenkija, Vengrija bei dešiniojo sparno vyriausybės.
Vis dėlto, tokiems pokyčiams nepritartų ne tik lietuviai, bet ir kitų valstybių gyventojai – štai po EK vadovės „Twitter“ paskyroje paskelbtu įrašu sugūžėję komentatoriai nebuvo itin teigiamos nuomonės apie tokią iniciatyvą – kai kurie diagnozavo politikei paranoją, kiti svarstė, kad, jeigu jau vienoje šalyje esi korumpuotas toksiškas narcizas, tai toks būsi ir kitose šalyse. Dar kiti svarstė, kad šeima gali būti tik tarp vyro ir moters.
Visuomenė nepritaria
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos visuomenė vis dar nepritaria vienalytei partnerystei. Kovo 10-19 dienomis atliktas „Vilmorus“ tyrimas parodė, kad homoseksualių porų partnerystei visiškai nepritaria net 73,8 proc. gyventojų, o pastaraisiais metais užfiksuotos didėjančios nepritariančiųjų gretos.
Nepaisant to, kad vis sugrįžtantis į Seimo darbotvarkę partnerystės klausimas parlamento daugumos palaikymo nesulaukdavo, norintieji bet kokia kaina jį „prastumti“ sumanė įstatymui suteikti kitą, civilinės sąjungos įstatymo projekto vardą.
Visgi, pagrindinis aspektas, dėl kurio nepritariama tokio plauko projektams išlieka vaikų įsivaikinimo klausimas, mat dėl to, jog šalies teisinėje sistemoje atsirastų dviejų rūšių šeimos, kurios yra vienodos, bet vienos būtų diskriminuojamos įvaikinimo atžvilgiu, anksčiau ar vėliau teisminiai ginčai vis tiek įvyktų ir, tikėtina, pasibaigtų valstybei nepalankia linkme[3].
Taigi, ar toks U. von der Leyen žingsnis užuot karo akivaizdoje vienijęs Europą, nesuteiks daugiau preteksto kurstyti nesantaikai? Juk kai kurios šalys aktyviai priešinasi LGBT+ stumiamoms ideologijoms ir, tikėtina, vis tiek įvairiais būdais bus spaudžiamos pritarti šiai iniciatyvai.
