<h2>Didžioji dauguma lietuvių vienos lyties partnerystei nepritaria</h2>
<p>Naujausi apklausų duomenys rodo, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis yra už tradicines šeimos vertybes ir netrukus Seime planuojamam svarstyti Partnerystės įstatymui sako griežtą „ne“. Tokią aiškią visuomenės nuostatą atskleidė kovo 10–19 dienomis „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tyrimas, kurio metu ir paaiškėjo, kad homoseksualių porų partnerystei šalyje visiškai nepritaria net 73,8 proc. gyventojų. Pastebima ir nauja tendencija – pastaraisiais metais nepritariančių lyčiai neutraliai partnerystei gretos didėja.</p>
<p>Tyrimo metu respondentams buvo užduodami du klausimai: pirmuoju buvo teirautasi, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas, o antruoju – ar gyventojai pritartų tokio įstatymo projekto svarstymui nepaprastosios padėties sąlygomis Lietuvoje dėl karo Ukrainoje[1].</p>
<p>Atsakant į pirmąjį klausimą, paaiškėjo, kad visiška dauguma (net 48,6 proc. gyventojų) visiškai nepritaria, 25,2 proc. nepritaria, 11,4 proc. neturi nuomonės, 11,4 proc. pritaria ir tik vos 3,4 proc. visiškai pritaria tos pačios lyties partnerystės įteisinimui.</p>
<p>Atliktos apklausos rezultatai akivaizdžiai rodo, kad nuo 2021 m. sausio 15–19 d. iki 2022 m. kovo 10–19 d. visuomenės požiūris į tos pačios lyties asmenų partnerystę gerokai pakito – vis daugiau žmonių renkasi šios idėjos nepalaikyti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Partnerystės įstatymui visiškai pritarė 11 proc. respondentų, o šių metų apklausoje šis skaičius sumažėjo iki 3,4 proc., pritarusių buvo 20 proc. (šiais metais 11,4 proc.), nepritarusių – 24 proc. (dabar – 25,2 proc.), visiškai nepritarusių – 32 proc. (dabar – 48,6 proc.), neturėjusių nuomonės – 13 proc. (dabar – 11,4 proc.).</p>
<p>Visuomenė tvirtai ir akivaizdžiai savo požiūrį išreiškė ir dėl Partnerystės įstatymo svarstymo karo Ukrainoje akivaizdoje. Dauguma (44,9 proc.) gyventojų nurodė visiškai nepritariantys, 26,7 proc. nepritarė, 13,3 proc. neturėjo nuomonės, 11,9 proc. pritarė ir 3,2 proc. visiškai pritarė lyčiai neutralios partnerystės įstatymo svarstymui Seimo pavasario sesijoje, kai Lietuvoje dėl karo Ukrainoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis. </p>
<blockquote>
<p>Akivaizdu, kad visuomenė taria tvirtą „ne“ lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui Lietuvoje. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu sparčiai mažėja. Panašu, kad visa tai rodo, jog tradicinė šeima šalyje tampa vis stipresne vertybe.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/no.jpg" alt="" /></p>
<h2>Milžiniškos infliacijos ir karo akivaizdoje reikia spręsti prioritetinius klausimus</h2>
<p>Dar kovo pabaigoje Seimo valdančiųjų koalicijai atrėmus opozicijos mėginimus iš artimiausios darbotvarkės išbraukti tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo klausimą, jis bus svarstomas jau Seimo pavasario sesijoje.</p>
<p>Pasiūlymą šį klausimą nukelti teikė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, argumentuodama, kad tokio įstatymo svarstymas skaldo visuomenę ir šiuo metu tai tikrai ne pats svarbiausias klausimas valstybėje, kai tuo tarpu nėra parengta jokių infliaciją šalyje mažinančių projektų[3].</p>
<p>Nors A. Širinskienės inicijuotas pasiūlymas buvo atmestas, ji nenusiminė, nes yra įsitikinusi, kad toks projektas Seime vis tiek nesulauks taip reikiamų daugumos balsų ir valdančiųjų daugumos triumfą dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę ji sulygino su „Pyro pergale“[3].</p>
<p>Parlamentarės nuomonei pritarė ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas, pridūręs, kad tokio lygio klausimai kaip Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija ar narkotikų dekriminalizavimas skaldo visuomenę, todėl ragina valdančiuosius bent jau pavasario sesijoje nuo tokių klausimų susilaikyti[4].</p>
<p>Dar kovo pradžioje Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reikia spręsti ne Partnerystės klausimus, bet skubos reikalaujančius projektus.</p>
<blockquote>
<p>„Kartą Seimas dėl Partnerystės įstatymo jau pasisakė ir jį atmetė, tad kam vėl kelti tą klausimą, ypač tokiu įtemptu metu? Dabar, kai reikia susitelkti, kelti klausimus dėl Lietuvos piliečių saugumo ir ieškoti būdų, kaip suvaldyti kylančias kainas, bandoma užsiimti antraeiliais dalykais. Klausimais, kurie ypatingai skaldo visuomenę. Reikia ultimatumus kelti ne dėl Partnerystės įstatymo, o dėl to kaip žmonės galėtų pasijusti saugūs ir finansiškai stabilūs“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Fiodorovas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fiodorovas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dar praėjusį pavasarį Seimas vienalytei partnerystei pasakė „ne“</h2>
<p>Tos pačios lyties partnerystės klausimas Seime buvo svarstytas jau praėjusių metų pavasarį, tačiau galiausiai buvo atmestas. Už tos pačios lyties asmenų partnerystę tada balsavo 63 parlamentarai, o prieš pasisakė 58, susilaikė – 7. Pataisos praėjusią gegužę buvo grąžintos tobulinti jų iniciatoriams[6].</p>
<p>Sprendžiant šį klausimą Seimo frakcijose vieningumo nebuvo. Skirtingai balsavo net ir vieningieji konservatoriai. Partnerystės įstatymą sutartinai palaikė tik Laisvės frakcijos nariai. Vieningai „prieš“ tada balsavo Lietuvos regionų frakcija bei „darbiečiai“, kurie arba nesutiko su tokiomis pataisomis, arba susilaikė.</p>
<p>Visgi, tada „valstiečių“ gretose atsirado pora liberalias vertybes propaguojančių narių, kurie netrukus šią frakciją ir paliko prisijungdami prie naujosios Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“. Tarp tokių buvo Lukas Savickas, Rūta Miliūtė ir Tomas Tomilinas, po balsavimo atsistojęs ir rėžęs kalbą, kad homoseksualus privalu gerbti, todėl reikia ieškoti kompromiso dėl Partnerystės įstatymo[6].</p>
<h2>Partnerystės įstatymas reikš ir galimybes įsivaikinti?</h2>
<p>Visuomenė nerimauja, kad jei būtų priimtas lyčiai neutralus partnerystės įstatymas, tada atsirastų du teisiniai institutai – santuoka ir partnerystė, reiškiantys tuos pačius teisinius ryšius, bet skirtingą atsakomybių ir pareigų apimtį. Todėl nerimaujama, kada dėl skirtingos pareigų ir atsakomybių apimties Konstituciniam Teismui nagrinėti bus teikiamas skundas, o per teismų sprendimus partnerystė bus prilyginama santuokai, kas reikš ir galimybes abiem tėvams nepriklausomai nuo jų lyties įsivaikinti vaikus.</p>
<blockquote>
<p>Priimtas Partnerystės įstatymas iš esmės prieštarautų ir šalies Konstitucijai, pagal kurios 9 str. yra nurodoma, kad[7]: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Tad priėmus tokį įstatymą būtų ne tik tiesiogiai ignoruojama visuomenės valia, bet ir suaugusiųjų norai būtų iškelti aukščiau vaiko interesų.</p>
</blockquote>
<p>Manytina, kad iš esmės krikščioniškose valstybėse kaip antai Lietuvoje, Partnerystės įstatymas reikštų gilios vertybinės tapatybės ardymą, tradicinės šeimos instituto silpninimą. Sunku suabejoti ir tuo, kad pataikaujant vienai Vakarų „vertybei“, netrukus kelią prasiskintų ir kitos, kitose valstybėse praktikuojamos tokios „vertybės“ kaip antai ir narkotikų dekriminalizacija, kas, manytina, tikrai nesustiprintų valstybės ir dar besiformuojančio jauno žmogaus vertybinio pagrindo.</p>
