Jaunieji rinkėjai išsižada karą skatinančių ir LGBT ideologiją populiarinančių politinių jėgų
Pastaruoju metu ekspertai pastebi akivaizdų pokytį jauniausių europiečių gretose. Europos jaunimas vis labiau palaiko savo kultūrą bei tradicines šeimos vertybes išsaugoti bandančias politines partijas, tuo pačiu atsukdami nugarą radikaliems LGBT ideologijos skleidėjams bei didelės imigracijos skatintojams.
Akivaizdi kraštutinių dešiniųjų sėkmė neseniai įvykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose[1] galėjo šokiruoti seniau tvirtai pirmavusias politines jėgas. Juk kai kuriose valstybėse dešiniųjų rezultatai buvo tokie geri, kad netgi sumušė gautų balsų rekordą. Pavyzdžiui, taip nutiko su partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri pagaliau įveikė socialdemokratus.
Didele sėkme galėjo džiaugtis ir Prancūzijos Nacionalinis susivienijimas, sutriuškinęs prezidento Emmanuelio Macrono komandą. Pastarasis netgi paskelbė apie pirmalaikius rinkimus, reikalaudamas rinkėjus šį sykį „tinkamai“ pasirinkti juos atstovausiančius politikus.
O naujausias Europos Parlamentas bus toks, kokio dar niekas nematė, nes jame vienas iš keturių įstatymų leidėjų bus dešiniųjų pažiūrų. Tačiau tokie rezultatai neturėjo būti pernelyg didelė staigmena tiems, kurie seka vyraujančias nuotaikas ir mato, kaip vis labiau keičiasi eilinių gyventojų nuomonė.
Tai ypač aiškiai matoma žvelgiant į jaunimą. Jis vis labiau pasisako prieš imigraciją, genderizmą, karo eskalavimą ir kitus reiškinius, kurie stumia valstybes į visišką kultūrinį, vertybinį ir ekonominį dugną.
Ekspertai prognozuoja, kad tokio jaunimo vaidmuo taps vis svarbesnis. Pavyzdžiui, lyginant su 2019 metų EP rinkimais, Vokietijoje dešiniuosius palaikančių 24-30 metų amžiaus rinkėjų procentas paaugo net 11 proc. O Prancūzijoje Nacionalinį susivienijimą palaiko net 30 proc. jaunimo, t. y., net 10 proc. daugiau nei 2019 metais. Tad kas gi nutiko, kad jaunimas vis labiau linksta prie tradicinių vertybių, savo kultūros išsaugojimo ir savo šalies ekonomikos puoselėjimo?
Jaunimui atsibodo ekonomikas griaunanti imigrantų politika ir karo eskalavimas
Iš tiesų, jaunieji rinkėjai randa vis daugiau priežasčių, dėl kurių nusprendžia sukti į dešinę. Pavyzdžiui, daugėja jaunimo, kuriems nepatinka imigracijos skatinimo politika ir imigrantų krizei skiriamos milžiniškos sumos.
Prancūzijos apklausų bendrovės „Ipsos“ tyrimų direktorius Mathieu Gallardas teigia, kad kraštutinių kairiųjų partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) vis dar išlieka dominuojančia politine jėga tarp 18-24 metų amžiaus prancūzų. Tačiau jis pripažino, kad per pastaruosius penkerius metus toje pačioje amžiaus grupėje smarkiai išaugo parama kraštutinių dešiniųjų partijai – Nacionaliniam susivienijimui (RN). M. Gallardas aiškina[2]:
„Yra jaunų žmonių dalis, priešiškai nusiteikusi dėl imigracijos ir kuri balsuoja šiais klausimais.“
Nacionalinio susivienijimo populiarumui neabejotinai padeda ir jaunas, vos 28 metų dabartinis partijos vadovas Jordanas Bardella. Jis netgi kuria „TikTok“ vaizdo įrašus, kuriuose sklandžiai kalba apie savo politinės partijos siekius, ragindamas remti Nacionalinį susivienijimą.
Pavyzdžiui, likus savaitei iki Europos Parlamento rinkimų, politikas „TikTok“ socialinėje platformoje pirmiausia kreipėsi į jaunus rinkėjus, ragindamas juos, kad ne tik patys ateitų į prieš rinkimus rengiamą mitingą, bet ir paskatintų jame sudalyvauti savo tėvus, draugus ir artimuosius. Kitame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas prieš J. Bardellai lipant į sceną minėtame renginyje, jis prisipažįsta, kad nusprendė mūvėti džinsus, nes tiesiog tingėjo išsilyginti savo kostiumą. Kai kuriems atrodo, kad būtent savo jaunatviškumu ir paprastumu J. Bardella sugeba pavergti vis didesnį jaunų rinkėjų skaičių.
Tačiau nereikia įsivaizduoti, jog socialinių tinklų triukai ir J. Bardellos jaunatviškumas yra pagrindinis Nacionalinio susivienijimo populiarumo veiksnys. Ši politinė jėga patinka vis didesniam procentui jaunimo, nes ji geba atkreipti dėmesį į pagrindines problemas. Štai M. Gallardas teigia:
„Pagrindiniai veiksniai yra vykdomosios valdžios (kuriai vadovauja E. Macronas) nepopuliarumas ir imigracijos svarba [partijos rinkiminėje] kampanijoje.“
Iš tiesų, panašios tendencijos matosi ir kitose Europos šalyse, tokiose kaip Nyderlandai, Vokietija, Italija ar Austrija. Panašu, kad vis daugiau jaunimo keliauja į dešinę, nes jiems atsibodo ekonomiką griaunantis elitas, imigrantai, genderizmo propaganda ir ES viršenybė prieš šalies įstatymus bei norus.
Prognozuojama, kad ateityje dešinieji sulauks dar didesnio palaikymo
Vis dažniau jaunimas pradeda suvokti, jog daugybę metų valdę politikai yra pritvinkę korupcinių apraiškų, noro ardyti tradicinių šeimų sampratą ir pasiryžimu bet kokia kaina vykdyti nepamatuotus ES paliepimus. Jaunimas akivaizdžiai trokšta, kad Europos kelias radikaliai pasikeistų ir grįžtų prie esminių vertybių bei taikos siekio.
Dabartinio jaunimo norą eiti į dešinę nulėmė daug veiksnių. Galima įvardinti uždelstą reakciją po 2015 metų migracijos krizės, kai į bloką pateko beveik 2 mln. migrantų, pragyvenimo išlaidų krizę, izoliaciją ir priverstinį skiepijimą, kuriuos visi patyrė COVID-19 pandemijos metu. Kol kairieji ir toliau išskėstomis rankomis priima imigrantus, jaunimas bijo dėl savo ateities, nes dažnai imigrantai turi didesnes teises į būsto gavimą nei vietiniai studentai. Jaunimas taip pat mato augantį imigrantų nusikalstamumą.
Yra ir daug kitų, ne taip stipriai apčiuopiamų veiksnių. Pavyzdžiui, senesnė karta labiau tiki tuo, ką mato per televiziją ar perskaito populiariausiose žiniasklaidos priemonėse. O jaunimas linkęs analizuoti informaciją, ieškoti papildomų šaltinių, domėtis tuo, ką galima rasti socialiniuose tinkluose ir alternatyviuose naujienų puslapiuose. Taip jaunesnė karta geba susidaryti savo nuomonę apie vykstančius įvykius ir kritiškai vertinti valdžią.
Dešinieji neabejotinai ir toliau galės džiaugtis augančia jaunimo parama. O tokių politikų pergalė rinkimuose neabejotinai keis visos Europos kryptį bent keleriems metams, o gal net dešimtmečiams.
