Europa stipriai atsilieka

<h2>Žvilgsnis į dirbtinio intelekto potencialą</h2>
<p>2022-aisiais dirbtinis intelektas jau nėra fantastinių filmų ar literatūros dalis, tačiau realybė. Kasdieniame gyvenime naudojami įrenginiai bei technologijos yra sukurti ir funkcionuoja būtent dirbtinio intelekto dėka. Tai ir išmanieji namų asistentai, ir automobilių navigacijos. Tuo metu kai visos šios technologijos sparčiai populiarėja tiek JAV, tiek Kinijoje, Europa ženkliai atsilieka, nors ir turi didžiulį dirbtinio intelekto potencialą.</p>
<p>Nepaisant sparčios pasaulinės dirbtinio intelekto raidos, visuomenėje ši tema vis dar nėra pasiekusi bendro konsensuso. Ekspertai ir naujausiomis technologijomis besižavintys piliečiai susidomėję stebi dirbtinio intelekto evoliuciją.</p>
<blockquote>
<p>Kiti – nerimauja, jog dirbtinio intelekto įtakos sferos plečiasi ir ilgainiui juo grįsti robotai-humanoidai daugelyje veiklos sričių galės pakeisti žmones.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, dalis pasaulio nepaiso perspėjimų ir sparčiai plėtoja moderniausias dirbtinio intelekto technologijas, kurios yra integruojamos į įvairios specifikos veiklas.</p>
<blockquote>
<p>Šiame kontekste bene atsargiausia yra Europa, tačiau tai jau gali greitai pasikeisti.</p>
</blockquote>
<p>Strasbūre vykusios sesijos metu didelio  europarlamentarų dėmesio sulaukė būtent dirbtinio intelekto ir jo plėtros Europoje tema.</p>
<p>Pristatytoje ataskaitoje „Dirbtinis intelektas skaitmeniniame amžiuje“, už kurią balsavo didžioji dauguma europarlamentarų, atkreiptas dėmesys į neišnaudotą dirbtinio intelekto potencialą ir galimybes valdant klimato kaitą, pandemiją, pritaikant jį darbo rinkoje, o taip pat ir karo bei kibernetinių grėsmių akivaizdoje.</p>
<h2>Europa atsilieka nuo likusio pasaulio</h2>
<p>Lietuvoje veikiančios dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service“ direktorius Jokūbas Drazdo teigia, kad tai, jog Europos politikų akys nukrypo į problemas, su kuriomis susiduriama taikant dirbtinio intelekto technologijas, yra svarbus žingsnis į priekį^[1]. </p>
<blockquote>
<p>„Europa smarkiai atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto kūrimo ir diegimo srityje. 2020 metais dirbtinio intelekto sistemas naudojo tik 7 proc. Europos įmonių. Šiuo metu JAV ir Kinija bando paspartinti dirbtinių technologijų naudojimą viešajame ir privačiame sektoriuose. JAV ir Kinija į dirbtinį intelektą investuoja 80 proc. savo pasaulinių investicijų".</p>
</blockquote>
<p>Nors specialistas abejoja, ar pavyks Europai pasivyti JAV ir Kiniją, tačiau teigia, kad nereikėtų joms nusileisti.</p>
<blockquote>
<p>„Dėl didelio dirbtinio intelekto atotrūkio ES tampa pažeidžiama karinio ir kibernetinio saugumo srityje. Įvairūs reguliavimai šiuo metu stabdo pažangą, kuri galėtų būti nukreipta į saugumo stiprinimą. Dirbtinio intelekto sistemos gali padėti aptikti kenkėjiškas programas, nustatyti kibernetinio saugumo grėsmes ir atlikti automatizuotus veiksmus, siekiant išvengti įsilaužimo, duomenų vagysčių“, – teigia J. Drazdo. </p>
</blockquote>
<p>Pasak specialisto, autoritariniai režimai dažnai taiko dirbtinio intelekto sistemas, kad galėtų kontroliuoti, vykdyti masinį stebėjimą ir reitinguoti savo piliečius arba apriboti jų judėjimo laisvę. Įvairios technologijų platformos iš jas naudojančių asmenų siekia gauti kuo daugiau informacijos apie juos.</p>
<p>Toks informacijos rinkimas gali kelti grėsmę žmogaus teisių apsaugai. Taigi, rekomendacijų pagrindu parengtas dirbtinio intelekto teisės aktas turės aiškiai reglamentuoti dirbtinio intelekto taikymo ribas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hitesh-choudhary-t1paibmtjim-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas vyksta Lietuvoje?</h2>
<p>Lietuvoje dirbtinio intelekto sprendimai jau ne vienerius metus naudojami ligų diagnostikoje ir net gydymo metodikų parinkime.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, UAB „Acrux cyber service“, bendradarbiaudama su mokslininkais yra sukūrusi unikalią platformą, kurioje medicinos personalas gali ne tik stebėti pacientų, prijungtų prie dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, būklę, bet ir pamatyti dar itin ankstyvoje stadijoje atpažįstamus būklės pasikeitimus.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu ši sistema ligonių gydymui jau yra taikoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.</p>
<p>Ši ir kitos Lietuvos įmonės taiko ir daugiau įvairių sprendimų, kurie pasitelkiami medicinos, aplinkosaugos, energetikos, statybų ir kituose sektoriuose.</p>
<h2>Sprendžiami reglamentavimo klausimai</h2>
<p>Nors Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dirbtinio intelekto technologija yra naudojama, nereiškia, kad ja pasitikima. Įdomu, kad įvairios apklausos rodo, jog europiečiai dirbtiniu intelektu nepasitiki bene labiausiai pasaulyje.</p>
<blockquote>
<p>Tai rodo, kad turtingųjų ir besivystančių šalių požiūris į šią technologiją skiriasi. Ekonomiškai besivystančių šalių, tokių kaip Indija, piliečiai gerokai dažniau nei turtingesnio pasaulio gyventojai teigiamai vertina būsimą dirbtinio intelekto poveikį pasauliui, pasitiki dirbtinio intelekto bendrovėmis ir mano, kad supranta šią technologiją^[2].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, Kanadoje (34 %), Prancūzijoje (34 %), JAV (35 %), Jungtinėje Karalystėje (35 %) ir Australijoje (36 %) tik mažuma respondentų teigė, kad pasitiki dirbtinio intelekto bendrovėmis.</p>
<p>Galima pažymėti, kad atsargumas dirbtinio intelekto klausimu nėra pastebimas be reikalo. Garsūs ir įtakingi asmenys ne kartą yra kalbėję apie dirbtinio intelekto pavojus. Pavyzdžiui, apie Elono Musko nuomonę šiuo klausimu rašėme <a href="/dirbtinis-intelektas-zmonijai-kelia-pavoju">čia</a>.</p>
<p>Tačiau kartu, vis daugiau ekspertų teigia, jog tam, kad dirbtinio intelekto ekosistema suklestėtų ir Europoje, reikia skubiai reglamentuoti šią technologiją.</p>
<p>Europos skaitmeninė rinka yra susiskaldžiusi, itin sunkiai pritraukiamas žmogiškasis kapitalas ir išorės investicijas. Taip pat, nepakanka komercinio konkurencingumo.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu Europai svarbu „Europoje pagaminto", į etinius ir žmogiškuosius aspektus orientuoto ir pagrindines žmogaus teises, vertybes bei demokratinius principus atitinkančio dirbtinio intelekto reglamentas.</p>
</blockquote>
<p>„Patikimo dirbtinio intelekto" sąvoka yra skirta sumažinti galimą žalą, taip pat užtikrinti atskaitomybę ir priežiūrą. Dalis ekspertų prabyla, kad būtent tai galėtų išskirti Europą iš globalių konkurentų. </p>
<p>Europos vyriausybės ir Europos Sąjungos (ES) institucijos imasi veiksmų. 2020 m. vasario mėnesį paskelbtoje ataskaitoje dėl dirbtinio intelekto, pabrėžiamas ES siekis plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat dirbtinio intelekto technologinius ir pramoninius pajėgumus^[3].</p>
<blockquote>
<p>Svarbiausias ES siekis yra savarankiškumas. Bendrijos ekspertai kalba, jog ypač svarbu siekti technologinio savarankiškumo, o kartu ir etiškumo principų, atitinkančių ES ir Europos vertybes. </p>
</blockquote>
<p>ES gali būti kritikuojama, jog per daug dėmesio skiria teisinėms ir etinėms gairėms. Tačiau, pačioje bendrijoje vyrauja nuomonė, jog būdama reguliavimo lyderė, ES turi pirmenybę etiško dirbtinio intelekto srityje, nes sukuria prielaidas pasauliniams dizaino ir tinkamumo naudoti standartams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/possessed-photography-u3sowvixhky-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ko laukti ateityje?</h2>
<p>Kol Europa bando susitarti dėl teisinių ir etinių dirbtinio intelekto reglamentavimo gairių, ši technologija nestovi vietoje. Pasaulinės tendencijos diktuoja, kad dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į daugelį žmogaus veiklos sričių.</p>
<p>Pavyzdžiui, pramonėje dirbtinio intelekto pagalba valdomi robotai jau dirba kartu su žmonėmis. Tačiau, artimiausiu metu bus siekiama, kad robotai taptų įgalinti daugiau užduočių atlikti savarankiškai.</p>
<blockquote>
<p>Sveikatos priežiūros srityje dirbtinis intelektas dar tik pradedamas sėkmingai pritaikyti, tačiau jau pastebima, kad ligos diagnozuojamos greičiau ir tiksliau, pagreitinamas ir supaprastinamas vaistų atradimas, pacientus nuolat stebi virtualūs slaugytojų padėjėjai, o didžiųjų duomenų analizė padeda sukurti labiau individualizuotą pacientų patirtį.</p>
</blockquote>
<p>Švietimo srityje siekiama išplėtoti robotų-korepetitorių veiklą.</p>
<p>Įdomu ir tai, kad šiuo metu jau taikoma veido analizė padeda nustatyti mokinių emocijas, kad būtų galima įvardinti, kam nuobodu, o kas susiduria su sunkumais. Manoma, kad toks individualus mokinio įvertinimas ženkliai pakeistų mokymosi patirtį.</p>