E. Macronas paskelbė tikslą iki 2036 metų paleisti pirmąjį europietišką pilotuojamą erdvėlaivį iš Prancūzijos Gvianos
Europa turi savo raketas, palydovus, kosmoso tyrimų programas ir astronautus, tačiau iki šiol negali savarankiškai nuskraidinti žmogaus į orbitą. Europos astronautai naudojasi Jungtinių Valstijų arba kitų valstybių transporto priemonėmis, todėl jų galimybės dalyvauti kosminėse misijose priklauso nuo užsienio partnerių sprendimų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė per artimiausią dešimtmetį šią priklausomybę sumažinti sukuriant europietišką pilotuojamą erdvėlaivį.
Rugsėjo 9–10 dienomis Paryžiuje vykusiame Tarptautiniame kosmoso aukščiausiojo lygio susitikime E. Macronas pareiškė norintis, kad Europa iki 2036 metų turėtų nuosavą kapsulę, galinčią skraidinti astronautus. Prezidentas nurodė ir konkrečią būsimos misijos vietą – Kuru kosmodromą Prancūzijos Gvianoje, iš kurio šiandien paleidžiamos europietiškos „Ariane“ ir „Vega“ raketos. Rugsėjo 19 dieną paskelbtoje „Radio France Internationale“ (RFI) apžvalgoje nagrinėjama, kiek toks projektas galėtų kainuoti ir ar Europos valstybės pasirengusios bendrai finansuoti savarankišką pilotuojamų kosminių skrydžių programą.
Prancūzijos prezidentas pasiūlė trijų etapų planą: per dvejus metus prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) turėtų prisijungti europietiška krovininė kapsulė „Nyx“, per penkerius metus Mėnulyje nusileisti europietiškas aparatas „Argonaut“, o per dešimtmetį iš Kuru pakilti pirmasis Europoje sukurtas pilotuojamas erdvėlaivis. Kol kas tai politiniai ir technologiniai tikslai, o galutinis visos programos finansavimas bei įgyvendinimo grafikas dar nėra patvirtinti.
ESA siūlo 10 mlrd. eurų programą, tačiau Europa turi apsispręsti, ar astronautų skrydžiai verti tokių investicijų
Europos kosmoso agentūros (ESA) generalinis direktorius Josefas Aschbacheris Paryžiaus susitikime iškėlė galimybę skirti apie 10 mlrd. eurų per dešimtmetį, nuo 2029 metų, savarankiškam europiečių skraidinimui į kosmosą ir platesniems kosminės autonomijos pajėgumams sukurti. Tokia programa turėtų apimti pilotuojamos kapsulės kūrimą, techninių sistemų bandymus ir infrastruktūrą, reikalingą saugiai iškelti įgulą į orbitą bei sugrąžinti ją į Žemę.
RFI kalbintas Prancūzijos strateginių tyrimų fondo (FRS) direktorius Xavier Pasco atkreipė dėmesį į istorinį Prancūzijos požiūrį į kosmosą. Šalis ilgą laiką daugiausia investavo į raketų technologijas, palydovus ir kariniam atgrasymui svarbias sistemas. Pilotuoji kosminiai skrydžiai buvo laikomi mažiau būtina sritimi, nes jų mokslinius tikslus dažnai galima pasiekti naudojant robotizuotus aparatus. Vis dėlto astronautų misijos turi politinę ir simbolinę reikšmę, kurios negalima įvertinti vien pagal atliktų eksperimentų skaičių.
Dabar finansinių prioritetų klausimas tampa sudėtingesnis. Europos valstybės turi investuoti į gynybą, saugų ryšį, žvalgybos palydovus, Žemės stebėjimo sistemas ir naujos kartos raketas. Kartu jos siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Todėl diskusija dėl europietiško pilotuojamo erdvėlaivio apima platesnį pasirinkimą: ar Europa turėtų pirkti astronautų skraidinimo paslaugas iš užsienio bendrovių, ar investuoti į nuosavą technologiją, kurios kūrimas būtų brangus, bet ilgainiui suteiktų daugiau savarankiškumo.
Europos astronautai skraido „SpaceX“ kapsulėmis, nors ESA pati gamina raketas ir kosminių stočių įrangą
Europos kosmoso pramonė jau turi didelę technologinę bazę. „Ariane 6“ raketa skirta palydovams ir kitiems kroviniams iškelti į orbitą, o programa „Copernicus“ suteikia duomenų apie Žemės paviršių, atmosferą, vandenynus ir klimato pokyčius. Europos bendrovės taip pat gamina kosminių aparatų modulius, navigacijos sistemas bei įrangą tarptautinėms misijoms. Tačiau šie pajėgumai dar nesudaro savarankiškos astronautų skraidinimo sistemos.
Artimiausios Europos astronautų misijos ir toliau priklausys nuo JAV transporto priemonių. Rugsėjo 9 dieną ESA paskelbė susitarimą su amerikiečių bendrove „Vast“ dėl 2027 metais planuojamos misijos į Tarptautinę kosminę stotį. Jai turėtų vadovauti prancūzų astronautas Thomas Pesquet, o įguloje numatyti Čekijos astronautas Alešas Svoboda ir Graikijos atstovas Adrianosas Golemis. Skrydžiui planuojama naudoti „SpaceX“ raketą „Falcon 9“ ir kapsulę „Crew Dragon“. Misija dar turi gauti atitinkamų TKS partnerių patvirtinimus.
JAV kosmoso agentūra NASA taip pat plečia bendradarbiavimą su „SpaceX“. Rugsėjo 18 dieną paskelbta, kad NASA papildomai skyrė 946 mln. dolerių trims astronautų misijoms į TKS. Bendra šių paslaugų sutarties vertė pasiekė 5,92 mlrd. dolerių, o numatytų misijų skaičius padidėjo iki 17. Šie skaičiai rodo, kad net JAV, turinčios nuosavą valstybinę kosmoso agentūrą ir didelę kosmoso pramonę, astronautų transportavimo paslaugoms skiria milijardus dolerių.
„Nyx“ kapsulės kūrimui skirta 760 mln. eurų: europietiškas erdvėlaivis pirmiausia gabens krovinius
Pirmasis konkretus žingsnis europietiško pilotuojamo erdvėlaivio link – bendrovės „The Exploration Company“ kuriama kapsulė „Nyx“. Rugsėjo 10 dieną ESA paskelbė pasirašiusi 760 mln. eurų vertės sutartį dėl autonominės krovinių gabenimo sistemos ALADDIN kūrimo. Iš šios sumos 310 mln. eurų numatyta pirmajai demonstracinei misijai, o likę 450 mln. eurų – dviem papildomoms misijoms, kurios dar turės būti patvirtintos.
„Nyx“ kuriama kaip daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, galintis gabenti krovinius į žemąją Žemės orbitą ir sugrąžinti juos atgal. Planuojama, kad kapsulė galės autonomiškai prisijungti prie kosminės stoties, pristatyti atsargas bei mokslinę įrangą ir grįžti į Žemę. ESA padengs apie 60 proc. demonstracinės misijos finansavimo, o likusius 40 proc. turi užtikrinti privatus kapitalas.
Erdvėlaivio kūrimas svarbus ir dėl būsimų pilotuojamų misijų. Kroviniams skirtas aparatas leidžia išbandyti navigaciją, variklius, susijungimą su stotimi, skrydžio valdymą ir grįžimą į atmosferą. Tačiau gabenti astronautus gerokai sudėtingiau: reikalingos gyvybės palaikymo sistemos, avarinio gelbėjimo priemonės, didesnis patikimumas ir atskiras sertifikavimo procesas. Todėl net sėkminga „Nyx“ demonstracinė misija savaime nereikš, kad Europa jau turės astronautams tinkamą kapsulę.
Vokietijos ir Italijos investicijos gali padėti Europai kurti bendrą kosmoso programą, tačiau valstybių interesai skiriasi
X. Pasco teigimu, Europos kosmoso pramonės aplinka keičiasi dėl didėjančio Vokietijos ir Italijos susidomėjimo šiuo sektoriumi. Prancūzija ilgą laiką buvo viena svarbiausių Europos kosmoso programų iniciatorių, tačiau pastaraisiais metais Vokietija pradėjo aktyviau investuoti į pramoninius ir karinius kosmoso pajėgumus. RFI kalbintas ekspertas šį pokytį sieja ir su Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, po kurios Berlynas pradėjo daugiau dėmesio skirti strateginėms technologijoms.
Didesnis valstybių susidomėjimas atveria bendro finansavimo galimybes, tačiau kartu sukuria konkurenciją dėl investicijų, darbo vietų ir pramoninių užsakymų. Nacionalinės vyriausybės, Europos Komisija, ESA ir privačios bendrovės turi skirtingus interesus. Vienoms svarbesnė savarankiška prieiga prie kosmoso, kitoms – kariniai palydovai, saugus ryšys, moksliniai tyrimai arba komercinės paslaugos. Todėl vien politinio pritarimo astronautų programai nepakaks: reikės susitarti, kas finansuos konkrečius darbus ir kurios Europos įmonės juos vykdys.
Rugsėjo 10 dieną Paryžiuje ESA valstybių narių ministrai pritarė deklaracijai dėl Europos kosmoso tyrimų stiprinimo. Joje numatyti trys prioritetai: užtikrinti Europos prieigą prie žemosios Žemės orbitos pasibaigus TKS eksploatacijai, stiprinti Europos dalyvavimą Mėnulio tyrimuose ir pasirengti būsimoms Marso misijoms. Deklaracijai pritarė ir Lietuva. Konkrečius pasiūlymus ESA rengia gruodžio 15 dieną Romoje numatytam ministrų susitikimui, kuriame bus svarstomi tolesni programų įgyvendinimo sprendimai.
Europa taip pat siekia griežtesnių kosmoso taisyklių, nes palydovų ir privačių bendrovių skaičius sparčiai auga
Pilotuoji skrydžiai tėra viena platesnių Europos kosmoso politikos permainų dalis. RFI apžvalgoje pabrėžiama, kad kosmosas vis sparčiau tampa pramoninės veiklos, tarptautinės konkurencijos ir karinio saugumo sritimi. Privačios bendrovės kuria raketas, palydovų tinklus ir komercines kosmines stotis, o valstybių ekonomika vis labiau priklauso nuo kosmose veikiančios ryšių, navigacijos ir stebėjimo infrastruktūros.
2025 metais Europos Komisija pateikė ES kosmoso teisės akto („EU Space Act“) pasiūlymą, kuriuo siekiama suderinti skirtingas valstybių taisykles, stiprinti kosmoso infrastruktūros kibernetinį saugumą ir mažinti kosminių šiukšlių keliamą pavojų. Paryžiaus susitikime taip pat pritarta tarptautinėms deklaracijoms dėl tvaraus kosmoso naudojimo ir bendradarbiavimo Žemės stebėjimo srityje.
X. Pasco priminė, kad kosmoso teisinės sistemos pagrindas išlieka 1967 metų Kosminės erdvės sutartis. Ji draudžia valstybėms pasisavinti Mėnulį ir kitus dangaus kūnus bei dislokuoti masinio naikinimo ginklus orbitoje. Tačiau daugelis šiuolaikinių komercinių veiklų anuomet dar neegzistavo, todėl valstybėms tenka ieškoti naujų susitarimų.
Esminis Europos pasirinkimas – kokią vietą ji nori užimti sparčiai augančioje kosmoso ekonomikoje. Palydovai, raketos ir moksliniai aparatai jau suteikia Europai reikšmingų technologinių pajėgumų. Savarankiškas astronautų skraidinimas išplėstų šias galimybes, tačiau pareikalautų ilgalaikio finansavimo ir glaudesnio valstybių bendradarbiavimo. E. Macrono siūlomas 2036 metų terminas dabar tampa konkrečiu politiniu tikslu, pagal kurį bus galima vertinti, ar Europa pasirengusi kurti nuosavą pilotuojamų kosminių skrydžių sistemą.
Šaltiniai:
„Radio France Internationale“. (2026). Europe weighs the cost of sending its own astronauts into space. https://www.rfi.fr/en/international/20260919-europe-weighs-the-cost-of-sending-its-own-astronauts-into-space
„Reuters“. (2026). Europe’s space chief raises need for the region to coordinate its satellite plans. https://www.reuters.com/business/media-telecom/europes-space-chief-raises-need-region-coordinate-its-satellite-plans-2026-09-10/
„Europos kosmoso agentūra“. (2026). ESA signs service contract with The Exploration Company for its Nyx vehicle under ‘ALADDIN’, the European autonomous cargo capsule project. https://www.esa.int/Newsroom/Press_Releases/ESA_signs_service_contract_with_The_Exploration_Company_for_its_Nyx_vehicle_under_ALADDIN_the_European_autonomous_cargo_capsule_project
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato Europos planus dėl savarankiškų astronautų skrydžių, pateikia konkrečius tikslus ir finansavimo aspektus, todėl yra vertingas ir įdomus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie E. Macrono pasiūlymus ir Europos kosmoso agentūros planus, atitinka tikslumo ir nešališkumo kriterijus. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja Europos kosmoso politiką ir ambicijas, kurios gali turėti didelės įtakos regiono technologiniam vystymuisi bei geopolitiniams santykiams. Be to, diskusijos apie kosmoso tyrimus ir nepriklausomumą nuo JAV yra svarbios Lietuvos auditorijai, ypač turint omenyje šalies interesus kosmoso srityje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos kosmoso programą ir E. Macrono pasiūlymus, kurie gali turėti didelę įtaką Europos autonomijai kosmose. Tai skatina diskusijas apie investicijas į kosmoso technologijas ir jų reikšmę, todėl jis yra visuomeniškai naudingas.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Europos kosmoso planus, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame analizuojami faktai ir galimybės, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
