Paslaugų sektorius skatina augimą, gamyba rodo stabilizacijos ženklus
Liepos mėnesį euro zonos ekonominė veikla augo sparčiau nei tikėtasi. Išankstinis sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pakilo nuo 50,6 iki 51,0 – tai aukščiausias rodiklis nuo 2024 m. rugpjūčio. Šis rodiklis viršijo ir analitikų prognozes, kurios siekė 50,8.
Didžiausią teigiamą įtaką padarė paslaugų sektorius. Jo indeksas pakilo iki 51,2 nuo 50,5 – tai greičiausias augimas nuo sausio. Tuo metu gamybos sektorius vis dar išlieka žemiau augimą žyminčios 50 ribos, tačiau rodiklis taip pat pagerėjo – nuo 49,5 iki 49,8, kas yra geriausias rezultatas per trejus metus.[1]
Nors naujų gamyklinių užsakymų kiekis vis dar mažėjo, mažėjimo tempas sulėtėjo, o bendra gamyba artėjo prie pusiausvyros. Tai rodo, kad recesija šioje srityje galimai baigiasi.
Verslai reagavo į gerėjančią padėtį – pradėjo samdyti daugiau darbuotojų. Tuo pat metu išlaidų spaudimas mažėjo, o infliacija pasiekė žemiausią devynių mėnesių lygį ir išliko žemiau istorinės vidutinės vertės.
Vokietija išlaiko tempą, Prancūzija vis dar atsilieka
Regioniniai duomenys rodo nevienodą situaciją tarp pagrindinių valstybių. Vokietija jau antrą mėnesį iš eilės fiksuoja gamybos augimą, o tai leidžia tikėtis platesnio atsigavimo.
Hamburgo komercinio banko vyriausiasis ekonomistas Cyrusas de la Rubia komentavo:[2]
„Euro zonos ekonomika pamažu vėl įgauna pagreitį. Gamybos sektoriaus recesija baigiasi, o paslaugų sektoriaus augimas liepos mėnesį šiek tiek paspartėjo.“
Jo teigimu, Hamburgo banko prognozė, paremta PMI duomenimis, rodo, kad trečiąjį metų ketvirtį galima tikėtis „tvirto ekonominio augimo“.
Priešingai, Prancūzijoje verslo aktyvumas ir toliau mažėjo, nors kritimo tempas buvo lėčiausias per pastaruosius vienuolika mėnesių. Nors nuo metų pradžios fiksuojamas palaipsnis gerėjimas, šalies indeksas vis dar nesiekia 50 taškų ribos, žyminčios augimą.
„Gamybos apimtys jau penktą mėnesį iš eilės pamažu auga. Vokietija čia vaidina lemiamą vaidmenį ir padeda kompensuoti Prancūzijos silpnumą“, – pridūrė C. de la Rubia.
Visgi, kad visos euro zonos gamyba įsitvirtintų tvariai, anot jo, būtina, jog ir Prancūzijos pramonė atgautų stabilumą.
Investuotojų lūkesčiai auga, akcijų rinkos reaguoja pozityviai
Liepos pabaigoje investuotojų nuotaikas pakėlė viltys dėl JAV ir ES prekybos susitarimo. Tai galėtų užtikrinti 15 proc. muito tarifą europinėms eksporto prekėms į JAV ir taip suteikti daugiau prognozuojamumo rinkoms.
Akcijų rinkos reagavo augimu: „STOXX 50“ indeksas kilo beveik 1 proc., o platesnis „STOXX 600“ – 0,7 proc. Tokie pokyčiai rodo sustiprėjusį pasitikėjimą regiono ekonomikos perspektyvomis.
Tarp labiausiai išsiskyrusių įmonių – „Deutsche Bank“, kurios akcijos šoktelėjo daugiau nei 6 proc., po to kai bankas paskelbė apie geresnį nei tikėtasi antrąjį ketvirtį.[3] „BNP Paribas“ akcijos pakilo 3 proc., pranokusios tiek pajamų, tiek pelno prognozes.
Tuo metu „LVMH Moet Hennessy Louis Vuitton“ akcijos sumažėjo beveik 2 proc., nes investuotojai nuogąstauja dėl galimo pardavimų mažėjimo prabangių prekių sektoriuje.[4]
Valiutų rinkose euras išliko stabilus – apie 1,1765 JAV dolerio (apie 1,08 euro už dolerį) – investuotojai laukia Europos centrinio banko sprendimų.
Tikimasi, kad Europos centrinis bankas išlaikys pagrindinę indėlių palūkanų normą ties 2,00 proc. Infliacijos lėtėjimas paslaugų sektoriuje suteikia erdvės atsargiam požiūriui.
„ECB sulaukia gerų naujienų – paslaugų sektoriuje stebimas nuoseklus infliacijos mažėjimas“, – pastebėjo C. de la Rubia.
Jo vertinimu, sustiprėjęs euras ir JAV muitai gali dar labiau spausti kainas žemyn artimiausiais mėnesiais.
Euro zonos ekonomikos liepos mėnesio duomenys suteikia pagrįsto atsargaus optimizmo. Nors kai kurios šalys, kaip Prancūzija, vis dar stovi ant ribos, bendra tendencija rodo augimą, ypač paslaugų sektoriuje. Tai rodo, kad blogiausias etapas gali būti jau praeityje.
