Kaimynai susirūpino karinėmis jūrinėmis pajėgomis
Estijos kariniam jūrų laivynui reikia didesnių laivų, kurie būtų pranašesni už šiandien turimus minų tralerius.[1]
Pasak gynybos ministro Hano Pevkuro (Hann Pevkur), Estijai iš viso reikia trijų didelių maždaug 90 metrų ilgio laivų, tačiau jei kils problemų dėl finansavimo, teks galvoti apie kompromisinius variantus.
Minų traleris (angl. minesweeper; rus. тральщик) – mažas karo laivas, skirtas jūrų minoms naikinti. Pagrindinė minų tralerių funkcija – prieš laivyno operacijas, konvojų praėjimą farvateriais aptikti minas ir jas sunaikinti, vesti laivus minų laukais. Minų traleriai pritaikyti išminuoti atvirus vandenis, kuriuose yra daug jūrų minų. Kitas priešmininių laivų tipas – minų medžiotojai (angl. minehunter), kurie ieško pavienių minų ir jas naikina.[2]
Be to, reikalingi devyni mažesni laivai, kurių ilgis siektų 60–70 metrų, tačiau gali būti pratęstas ir turimų laivų tarnavimo laikas, pranešė „Aktualioji kamera“.
H. Pevkuro nuomone, nauji laivai turėtų būti statomi Estijoje.
„Kalbant apie tokio dydžio laivus, pirmiausia kalbame apie du statytojus – „Baltic Workboats“ ir BLRT. Tačiau neatmetu galimybės, kad mažieji laivų statytojai taip pat padidins savo pajėgumus iki tokio lygio, kad galės statyti mažesnius laivus“, – teigė H. Pevkuras.
Lietuviai irgi jau ėmėsi veikti – planuose karo laivas „Perkūnas“
Lietuva jau nusprendė statyti naujus karo laivus. BLRT jau nurodė Lietuvoje veikiančiai savo bendrovei „Western Baltic Engineering“, bendradarbiaujant su Danijos įmone „OSK Design“, suprojektuoti 88 metrų karo laivą „Perkūnas“.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadai dar 2017 metais aptarė, kaip turėtų atrodyti naujasis laivynas. Pasak Estijos gynybos pajėgų vado generolo majoro Andruso Merilo (Andrus Meril), Estijos karinis jūrų laivynas irgi žino, kokių laivų jam reikia.
„Mums daug svarbiau rasti ilgalaikį finansavimą, kuris taptų pagrindu tolesnei Karinių jūrų pajėgų laivų plėtrai. Turime rasti išteklių ir šis darbas jau vyksta. Tikėtina, kad rasime šiuos išteklius. Ir mes parengsime planą, kada ir kokie laivai bus statomi“, – patikslino A. Merilo.
Estija pavedė Švedijos nacionaliniam tyrimų institutui RISE atlikti analizę, kuris laivas yra tinkamas karinėms, pasienio ir gelbėjimo funkcijoms, taip pat taršos kontrolei.
„Rekomendacija turėtų būti gauta artimiausiais mėnesiais. Pagrindinis noras yra gauti informaciją apie tai, kuris laivas būtų tinkamiausias Baltijos regionui ar Baltijos jūrai, kuris suteiktų kariniam jūrų laivynui daugiafunkciškumą“, – paaiškino H. Pevkuras.
Apie Estijos ginkluotąsias pajėgas
Komplektuojamos iš šauktinių nuo 18 m. amžiaus. Vyriausiasis vadas – prezidentas.[3]
Sausumos pajėgas (4000 žm., rezerve – 37 000 žm.) sudaro judrioji grupė (1 mechanizuotoji ir 1 lengvųjų pėstininkų brigada). Jos turi 44 pėstininkų kovos mašinas, 136 šarvuočius, 6 inžinerines ir techninės priežiūros transporto priemones, 165 artilerijos vienetus (42 raketų žemė–oras leidimo įrenginius ir 123 velkamuosius zenitinius pabūklus; 2023).
Karinės jūrų pajėgos (300 žm.) turi 4 minų gaudytojus ir 4 patrulinius laivus (2023).
Karines oro pajėgas (1570 žm.) sudaro 2 eskadrilės. Jos turi 3 transporto lėktuvus ir 4 transportavimo sraigtasparnius (2023).
Specialiųjų operacijų pajėgose (1 batalionas), Paramos komandoje (2 kuopos ir 1 batalionas) bei Kibernetinėje komandoje tarnauja 2100 žmonių. Gynybos lyga apima 15 teritorinių vienetų, joje tarnauja 15 800 žmonių. Estijos kariuomenės rezerve – 12 000 žm. (2023).
Estijos sukarintos pajėgos – Sienos apsauga (2023).
Estija karinių bazių turi Irake ir Malyje (2023).
Karinės išlaidos – Estija – NATO narė (nuo 2004). Šalies lėšos 2023 sudarė apie 0,09 proc. NATO biudžeto.
Estijos karinės išlaidos – apie 1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2,85 proc. BVP (2023).
