<h2>Programavimo mokymai be jokių mokytojų</h2>
<p>Estai ėmėsi lyderystės ruošiant programuotojus ir siūlo tapti šios srities specialistais net nemokant už mokslus. Jie pirmieji ėmėsi įgyvendinti savarankiško mokymosi sistemą, kai programuoti galima išmokti pačiam, be jokių mokytojų. Pasirodo, kad tokia sistema yra išties veiksminga, o programavimo mokykloje nėra nei egzaminų, nei laiko limito. O štai studentai teigia, kad savarankiškai mokydamiesi pagal šią sistemą gavo daugiau programavimo žinių nei per metus, praleistus universitete. Už tokią iniciatyvą šios programos sumanytojai netruko sulaukti švietimo inovatorių vardo.</p>
<p>Estai suprato, kad iki šiol dar plačiai taikoma tradicinė švietimo sistema, kai visi yra prilyginami vienam standartui ir neatsižvelgiama į žmonių skirtingas galimybes, iš esmės yra ydinga. Dar blogiau yra tai, kad tokia sistema neugdo nei kūrybiškumo, nei komandinio darbo, nei gebėjimo planuotis laiką.</p>
<blockquote>
<p>Esama švietimo sistema ugdo žmogų, bijantį nestandartinių iššūkių ir išėjimo iš komforto zonos.</p>
</blockquote>
<p>Todėl Estijoje kaipmat buvo įsteigta programavimo subtilybių mokykla „kood/Jõhvi“, kuri, vos atėjusi į rinką, spėjo gauti „Estijos švietimo inovacijos“ etiketę bei susišluoti įvairius apdovanojimus tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu[2]. Ir ne veltui – savarankiško švietimo sistema šiuolaikiniam žmogui pasiteisina.</p>
<p>Ši inovatyvi mokykla yra be jokių mokytojų, joje nėra jokių pamokų ir visas dėmesys yra skiriamas tik programavimui. Mokomasi šioje mokykloje savarankiškai, o studentai patys atlieka praktines programavimo užduotis be jokių laiko ir vietos limitų. Toks mokymasis čia trunka 2 metus.</p>
<p>Tačiau vienas privalomas dalykas šioje programoje yra – visi jos studentai turi pereiti tą pačią bazinę programą su 21 užduotimi, tiesa, be jokių laiko limitų ir egzaminų, būdingų tradicinei švietimo sistemai. Mokykla „kood/Jõhvi“ atkreipia dėmesį, kad užduotys irgi nėra pasirinktos atsitiktinai, mat jose yra sąsajų su ankstesnėmis užduotimis, tad vienos neatlikus, nepavyks atlikti ir kitų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/programavimas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Į sekančius etapus pateks tik gebantys dirbti komandoje</h2>
<p>Tai kaipgi vyksta mokymosi procesas ir kuo jis yra čia naudingas?</p>
<p>Pati mokykla teigia, kad pagrindinis tokio mokymosi principas yra komandinis bendradarbiavimas, kai kilus neaiškumams prašoma pagalbos šalia esančio kolegos arba ieškoma „Google“.</p>
<blockquote>
<p>„Galiausiai nutinka taip, kad kiti studentai ir bendraamžiai tampa mokytojais. Kadangi apie 80% užduoties priklauso nuo komandinio darbo, visi aplink yra suinteresuoti padėti vieni kitiems ir bendrai judėti pirmyn. Toks metodas ir mokymosi būdas imituoja realią darbo aplinką, kai, dirbdami konkrečioje kompanijoje ir norėdami rasti sprendimą, galite tartis ir diskutuoti su kolegomis“, – teigia viena iš mokyklos „kood/Jõhvi“ vadovių, Karin Künnapas[2].</p>
</blockquote>
<p>Anot jos, norint patekti į šią programavimo mokyklą, reikės pereiti kelis etapus. Pirmajame etape yra pateikiamas testas internete, o jam atlikti skiriama pusantros valandos. Daugiausiai balų surinkę kandidatai keliauja į sekantį, kelių savaičių atrankos sprinto etapą, kuriame kasdien dirbdami komandose turi atlikti įvairias užduotis. Šis etapas yra intensyvus ne veltui – pasak K. Künnapas, tokiu būdu yra išfiltruojami mažiau motyvuoti kandidatai, kad vėlesniuose etapuose jų atkristų mažiau.</p>
<p>Mokykla „kood/Jõhvi“ yra pirmoji Estijoje, dirbanti pagal tokią sistemą. Atrinkti kandidatai nemokamai mokosi net 2 metus, o po jų jau yra paruošti realiai darbo aplinkai. Mokyklos duomenimis, net 95 proc. studentų, pasibaigus mokymo programai sėkmingai įsidarbina IT sektoriuje[3].</p>
<p>Visa ši sistema veikia debesų kompiuterija pagrįstoje mokymosi platformoje, kur kiekvienas mokinys atlieka sistemos pateikiamas užduotis savo tempu susiedamas teoriją su praktika. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/programuotoja.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nemokamus mokymus Lietuvoje gali pasiūlyti Užimtumo tarnyba</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje panašios koncepcijos programavimo mokymo programos, deja, bet dar nėra. Tačiau norintys keisti savo karjeros kryptį ir atitinkantys keliamus amžiaus reikalavimus, nemokamai tai gali padaryti per Užimtumo tarnybos (UŽT) organizuojamus kvalifikacijos keitimo mokymus. </p>
<p>Viena iš tokių mokyklų, kurioje galite semtis programavimo žinių, yra „CodeAcademy“. Šiuo metu galima žinių semtis iš pačių įvairiausių mokymo programų, galima rinktis mokytis ir nuotoliniu būdu, kas nebėra naujiena. Tiesa, mokymai Lietuvos rinkoje vyksta dar gana „tradiciškai“ – iš pradžių studentai supažindinami su teorine dalimi, o vėliau, su lektoriaus pagalba atlieka praktines užduotis.</p>
<p>Kiek kitokios koncepcijos ėmėsi „Vilnius Coding School“ programavimo mokykla ir papildomai įgyvendina 1:1 mokymus su lektoriumi. Tokių mokymų principas paprastas – viso kurso metu lektorius visą savo dėmesį skiria tik vienam studentui su tikslu jį kuo greičiau paruošti IT rinkai[4]. Tiesa, tai visiškai prieštarauja estų pateiktai koncepcijai – toks asmuo, tikėtina, jog nemokės taip gerai dirbti komandoje.</p>
<blockquote>
<p>Vidutinis programuotojo atlyginimas Lietuvoje yra 998–2 890 eurai, o moterų, dirbančių programuotojomis dalis siekia 13 proc.[5]. Tačiau atlyginimas kyla, jei asmuo dirba ne Lietuvos, bet užsienio rinkoms nuotoliniu būdu. Tokio asmens, dirbančio IT sektoriuje atlyginimas siekia 3 535 eurus[7].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu estai, dirbantys IT srityje, atlyginimais gali pasigirti labiau – dirbančių užsienio rinkoms estų vidutinis atlyginimas siekia 3 677 eurus, o latvių – 3 295 eurus[7]. Tad Lietuva šioje srityje yra vidutiniokė.</p>
