Kuro ir energijos kainos ES viršūnių susitikime: nafta virš 100 dolerių, dujos brangiausios nuo 2022 m.

Europos Sąjungos vadovai Briuselyje prasidėjusį dviejų dienų viršūnių susitikimą pradėjo nuo labiausiai gyventojus ir verslą kamuojančios temos – kuro ir energijos kainų. Naftos kaina laikosi virš 100 dolerių už barelį, dujos brangiausios nuo 2022 m. žiemos, o požeminės dujų saugyklos užpildytos mažiau nei įprasta. Vadovai ieško greitų sprendimų prieš šildymo sezoną, tačiau, kaip rašo „Euronews“, vieno visoms šalims tinkančio recepto nebus.

Naftos kaina laikosi virš 100 dolerių už barelį, dujos – brangiausios nuo 2022 m. žiemos

Pasak „Euronews“, nafta išlieka brangesnė nei 100 dolerių už barelį, nepaisant neseniai G7 šalių koordinuotai paleistų atsargų. Dujos prekiaujamos brangiausiai nuo 2022 m. žiemos, o tęsiantys karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose neleidžia tikėtis greito išsivadavimo iš kainų gniaužtų.

Europos dujų kainos etalonas – Nyderlandų TTF – prekiaujamas maždaug už 85,69–87,32 euro už megavatvalandę. Tai beveik triskart daugiau nei prieš JAV vadovaujamą karą su Iranu. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) spalio 14 d. įspėjo, kad dyzelino rinkos išliks įtemptos iki pat 2027 m., o didmeninė dyzelino kaina Europoje artimiausiomis savaitėmis gali vėl kilti.

Dyzelino kainos atsitraukė nuo rugsėjo rekordų, kai barelis kainavo daugiau nei 200 dolerių, tačiau, TEA teigimu, jos vis dar beveik dvigubai viršija žaliavinės naftos kainą ir lygį iki krizės. Kartu su kainomis kyla ir infliacija: „Euronews“ duomenimis, ji pasiekė 3,3 %, o kelios ES sostinės paprašė Europos Komisijos didesnės paramos.

Rodiklis	Padėtis viršūnių susitikimo metu
Nafta	virš 100 JAV dolerių už barelį
Dujos (TTF)	apie 85,69–87,32 euro už MWh, beveik triskart daugiau nei prieš karą su Iranu
Dyzelinas	rugsėjį rekordas virš 200 dolerių už barelį; vis dar beveik dvigubai brangesnis už naftą
Dujų saugyklos	užpildytos mažiau nei vidutiniškai
Infliacija	3,3 %

Italija ir Graikija prašo leisti daugiau išlaidų energijos kainoms švelninti

Namuose vadovai patiria vis didesnį spaudimą padėti gyventojams ir pramonei. Italija ir Graikija, remiamos kitų šalių, neseniai paragino Briuselį dėl išskirtinių aplinkybių leisti papildomų išlaidų be pažeidimų procedūrų. „Euronews“ pažymi, kad tai sunkus prašymas Europos Komisijai, kuri gali susidurti su kelių šalių sparčiai augančiomis skolomis.

Kitos šalys baiminasi, kad per didelis lankstumas skatins iškastinio kuro vartojimą ir atgrasys nuo investicijų į žaliąją pertvarką. Suomijos premjeras Petteri Orpo sakė, kad reikia trumpalaikių priemonių, nes žmonėms ir įmonėms būtina užtikrinti pigias kainas, tačiau kartu gynė ES klimato tikslus ir apyvartinių taršos leidimų sistemą. Jo teigimu, Suomija pagamina beveik 100 % švarios energijos, ir tai padėjo apsaugoti šalį nuo kainų šuolio.

Šešios ES šalys siūlo viršpelnio mokestį energetikos bendrovėms

Viena iš svarstomų idėjų – viršpelnio mokestis. Šešios valstybės narės – Austrija, Vokietija, Italija, Lenkija, Portugalija ir Ispanija – pasiūlė visoje ES apmokestinti energetikos bendrovių viršpelnį, uždirbtą dėl aukštų kainų. Vis dėlto, „Euronews“ duomenimis, idėja kelia nesutarimų ir kol kas nesulaukė pakankamo palaikymo.

ES jau turi tokios patirties. 2022 m. spalio 6 d. ES Taryba susitarė įvesti visos ES solidarumo įnašą iškastinio kuro bendrovėms – ne mažesnį kaip 33 % viršpelnio. Vis dėlto, kaip pažymi „Tax Foundation“, remdamasi Europos Komisijos ataskaita, šio įnašo pajamos padengė tik 7 % visų valstybių narių energijos paramos priemonių, kurios kainavo 340 mlrd. eurų.

Komisija siūlo pratęsti valstybės pagalbą sunkiajai pramonei

Nuo vasario, kai prasidėjo JAV vadovaujamas karas prieš Iraną, Europos Komisija pasiūlė daug priemonių, kurių dauguma skatina mažinti energijos paklausą ir leidžia skubiai sumažinti energijos mokesčius. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viršūnių susitikime ketino pristatyti galimybes pratęsti laikiną valstybės pagalbą sunkiosios pramonės sektoriams, kenčiantiems nuo išaugusių kainų.

Kadangi didėja nerimas dėl tiekimo, ypač dyzelino ir reaktyvinio kuro, valstybės narės kartu su Komisija svarsto galimybę savanoriškai sutelkti energijos paklausą. Tai turėtų padėti išvengti panikos pirkimų ir dar didesnių kainų. Europos Vadovų Taryba, kaip skelbiama jos darbotvarkėje, turi pateikti Komisijai gaires dėl tikslinių ir laikinų trumpalaikių priemonių, kurios apsaugotų gyventojus ir įmones.

Bulgarijos premjeras parėmė JAV ir Rusijos dyzelino sandorį

Dar prieš prasidedant diskusijai, Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas nustebino kolegas, palaikydamas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sutartą dyzelino tiekimo sandorį. „Žinote, kokia mūsų problema dabar Europoje? Aukštos kuro kainos. Vertiname bet kokį žingsnį, kuris mažina kuro kainas ir užtikrina mūsų konkurencingumą“, – sakė jis.

Dauguma ES vadovų šį sandorį kritikuoja. Danijos premjerė Mette Frederiksen jį pavadino priešišku signalu Ukrainai ir pabrėžė, kad Europai kas kartą perkant ką nors iš rusų finansuojamas europiečių žudymas. Apie R. Radevo poziciją plačiau rašome atskirame straipsnyje.

Energija – ne vienintelis ginčas: ES biudžeto pozicijas skiria 316 mlrd. eurų

Po energetikos diskusijos vadovų laukė dar vienas sunkus klausimas – ilgalaikis 2028–2034 m. ES biudžetas. Europos Parlamentas siūlo 1938 mlrd. eurų septyneriems metams, o naujausias Airijos pirmininkavimo Tarybai pasiūlymas – 1622 mlrd. eurų, t. y. 16 % mažiau. Parlamento pirmininkė Roberta Metsola įspėjo, kad europarlamentarai niekada „neužantspauduos“ Tarybos sprendimo be diskusijų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa siekia vienbalsio susitarimo iki metų pabaigos. Vieno diplomato vertinimu, tikimybė tai pasiekti – 50 %. Danijos premjerė M. Frederiksen prognozavo, kad susitarti bus taip pat sunku kaip praėjusį kartą, o gal ir sunkiau. Apie viršūnių susitikimo darbotvarkę prieš jo pradžią rašėme ankstesniame straipsnyje.