Valys abejoja „Orlen Lietuva“ viršpelnio mokesčiu: nauda biudžetui – iki 46 mln. eurų

Finansų ministras Taurimas Valys ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė abejojantis, ar verta apmokestinti „Orlen Lietuva“ viršpelnį. Jo teigimu, tokį sprendimą lydėtų rizikos santykiams su Lenkija, o valstybės biudžetas gautų nedaug – nuo nulio iki 46 mln. eurų. Viršpelnis – tai pelnas, kuris gerokai viršija įprastą, kai, pavyzdžiui, staiga pabrangsta žaliava ar produktai. Kol kas nėra aišku, ar toks mokestis apskritai bus siūlomas.

Ką tiksliai pasakė finansų ministras

Pasak T. Valio, šį klausimą Finansų ministerija jau išnagrinėjo detaliai. Jis minėjo ir neformalią Užsienio reikalų ministerijos išvadą. Ministro žodžiais, pagal 15min cituojamą pasisakymą:

„Yra aibė rizikų, susijusių su tarptautiniais santykiais. Ir mes gavome neformaliai ir išvadą iš Užsienio reikalų ministerijos, jog jie nebūtų linkę pritarti dėl tam tikrų rizikų, atsirandančių dėl dvišalių santykių, tai tikrai šitą klausimą esame detaliai išanalizavę. Rizikos didelės, poveikis išskaidrintas mažas – nuo nulio iki 46 mln. eurų, o mūsų situacija kardinaliai skiriasi nuo Lenkijos situacijos“

Svarbu: tai ministro vertinimas, o ne oficialus Vyriausybės sprendimas ar pasiūlymas Seimui. Kas tiksliai sudaro minėtą Užsienio reikalų ministerijos „išvadą“, nėra aišku – ji įvardyta kaip neformali. Taip pat nepaaiškinta, kaip apskaičiuotas 0–46 mln. eurų intervalas.

Kodėl minima Lenkija

„Orlen Lietuva“ – Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, kurią valdo Lenkijos koncernas. Todėl bet koks specialus mokestis jai būtų vertinamas ne tik kaip finansinė, bet ir kaip dvišalių santykių priemonė. Būtent to ministras ir bijo.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas ministro paklausė: „Koks planas, ką planuojate daryti šiuo klausimu?“ Jis taip pat priminė, kad Lenkijoje toks mokestis jau įvestas. Apie tai rašėme ir anksčiau: Lenkija energetikos bendrovėms įveda 60 proc. viršpelnio mokestį. Tačiau pateiktuose šaltiniuose nepatikslinta, ar Lenkijos mokestis tikrai toks pats, kokį galėtų svarstyti Lietuva. Savo ruožtu T. Valys tvirtina, kad Lietuvos padėtis „kardinaliai skiriasi“.

Ar tai pakeistų kainas degalinėse

Šiuo metu duomenų, kad viršpelnio mokestis nupigintų degalus, nėra. Ministras kalbėjo tik apie galimą poveikį biudžetui, o ne kainoms. Pasaulio rinkose nafta ir jos produktai smarkiai pabrango, tad kainų šuolis susijęs su išorės veiksniais.

Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, kaip jį cituoja Lrytas, yra sakęs, kad kainas Lietuvoje daug lemia įvykiai užsienyje, o akcizo mažinimas jų visų nepašalintų. Daugiau – straipsnyje apie degalų kainų priežastis.

Kitos svarstomos priemonės

Viršpelnio mokestis nėra vienintelė idėja. Anksčiau buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas žadėjo inicijuoti laikiną mokestį degalų didmenininkams. Šiuo metu aptariamos ir kitos priemonės:

• Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ siūlymas laikinai sumažinti dyzelino akcizą 10 centų už litrą;
• derybos su Europos Komisija dėl galimybės 2027 m. mažiau didinti benzino ir dyzelino akcizo CO2 dedamąją;
• prezidento siūlomos degalų kainų „lubos“ krizės atveju, kurias jau palaikė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas.

Premjeras yra sakęs, kad dyzelino akcizo mažinimas valstybei būtų pernelyg brangus. Plačiau apie tai: koalicija svarsto, kaip reaguoti į degalų kainas.

Ką dar reikėtų sužinoti

Kol kas nėra paskelbta nei konkretaus mokesčio projekto, nei sprendimo terminų. Neaišku, kuri institucija galėtų jį pateikti. Artimiausias aiškus terminas susijęs su kitu klausimu: 2027 m. valstybės biudžeto projektą Seimui reikia pateikti iki spalio 17 dienos. Tikėtina, kad tada paaiškės, kokių priemonių brangstančių degalų poveikiui sušvelninti Vyriausybė apskritai imsis.