Seimas išbraukė 20 proc. skatinamojo finansavimo aukštosioms mokykloms ir 25 proc. tuščių vietų garantiją

Seimas ketvirtadienį priėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas aukštojo mokslo pataisas. Jomis iš įstatymo išbrauktas konkretaus dydžio valstybės įsipareigojimas skatinti aukštąsias mokyklas už studijų veiklos pasiekimus. Panaikinta ir garantija, leidusi universitetams bei kolegijoms be finansinių nuostolių turėti iki 25 proc. neužimtų valstybės finansuojamų vietų. Už pataisas balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 17, susilaikė 14. Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas.

Kas buvo įrašyta ir kas liko

Pagal buvusią tvarką nuo 2026 metų valstybė turėjo skirti skatinamąjį finansavimą, siekiantį 20 proc. praėjusiais metais patvirtintų asignavimų studijų baziniam finansavimui. Tai buvo konkreti suma, siejama su studijų kokybe, o ne vien su studentų skaičiumi.

Dabar šio skaičiaus įstatyme nebeliks. Pataisos paliko abstrakčią nuostatą: skatinamąjį finansavimą kasmet skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kiek tiksliai pinigų bus skirta, įstatymas nebenurodo. Sprendimas priklausys nuo kasmetinių biudžeto pasirinkimų.

Per balsavimą buvo siūlomas ir kompromisas – sumažinti skatinamojo finansavimo dalį iki 10 proc. Šis siūlymas atmestas.

Kodėl 25 proc. tuščių vietų garantija buvo svarbi

Valstybės finansuojamos vietos aukštosiose mokyklose paprastai siejamos su pinigais: kuo daugiau vietų užimta, tuo daugiau lėšų. Anksčiau įstatymas leido universitetui ar kolegijai iki 25 proc. tokių vietų laikyti neužimtų ir dėl to nenukentėti finansiškai.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė (cituojama 15min) aiškino, kad ši garantija saugojo aukštąsias mokyklas, kurios reikalauja daugiau iš studentų. Jos teigimu, „aukštoji mokykla neturėtų būti finansiškai baudžiama už tai, kad laikosi aukštų akademinių reikalavimų“.

Praktiškai tai reiškia štai ką: jei universitetas išbrauktų nepasiekusius reikalavimų studentus, atsilaisvinusi vieta anksčiau nebūtų jam finansinė našta. Dabar tokios garantijos nėra. Opozicijos atstovai baiminasi, kad aukštosios mokyklos gali būti suinteresuotos išlaikyti studentus.

Liberalas Simonas Kairys (15min) sakė, kad „aukštosios mokyklos bus įsikabinusios į studentą, nepaisant jo studijų rezultatų“. Jis pridūrė: „Jeigu jis tik kvėpuoja ir sėdi paskaitoje, tai tegu keliauja sėkmingai visas studijų procesas į priekį. Taip neturėtų būti. Kokybe čia vėlgi nekvepia, ji tik mažinama“.

Tai – opozicijos vertinimas, o ne patvirtintas rezultatas. Kaip aukštosios mokyklos elgsis, paaiškės tik taikant naują tvarką.

Ministerija: lėšos bus naudojamos racionaliau

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakeitimus aiškino valstybės finansinėmis galimybėmis ir siekiu racionaliau naudoti lėšas. Pasak ministerijos (cituojama 15min): „Taip valstybės lėšos bus naudojamos racionaliau, nebloginant studentų finansavimo sąlygų ir išlaikant paskatas aukštosioms mokykloms gerinti studijų kokybę bei rengti valstybei reikalingus specialistus“.

Pateiktoje informacijoje nėra nurodyta, kiek valstybė dėl pakeitimų sutaupys, ir kurioms aukštosioms mokykloms poveikis bus didžiausias. Taip pat nėra duomenų, ar ministerija ar Vyriausybė jau rengia kitus aukštojo mokslo finansavimo pakeitimus.

Konservatorių kaltinimas dėl 2021 metų susitarimo

Pataisoms prieštaravo konservatorių atstovė, buvusi švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji priminė 2021 metų švietimo susitarimą, kurį pasirašė visos parlamentinės partijos, įskaitant socialdemokratus. Pasak jos, jame buvo įtvirtinta, kad aukštojo mokslo finansavimas turi būti siejamas ne tik su kiekybiniais, bet ir su kokybiniais kriterijais.

„Apmaudu, kad tas (partijų susitarimas dėl švietimo – BNS) yra laužomas“, – cituoja 15min. Ji taip pat teigė: „Šiandien mažindamas finansavimą aukštosioms mokykloms, balsuodamas už šį įstatymą, Seimas atsitrauks nuo šitų nuostatų, kada siekis Lietuvoje turėtų būti kuo kokybiškesnis aukštasis mokslas“.

Kiti pakeitimai: vietos trejiems metams ir antroji eilė

Į pataisas įtraukta ir kitų pokyčių, kurie gali būti aktualūs stojantiesiems ir esamiems studentams:

• valstybės finansuojamos studijų vietos bus planuojamos trejiems metams į priekį;
• bus paprasčiau grįžti į tą pačią ar tos pačios krypties studijų programą valstybės nefinansuojamoje vietoje;
• patikslinta, kas gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas per antrąją konkursinę eilę;
• nuo 2028 metų praktinės veiklos patirties turintys asmenys ir trumpųjų studijų absolventai nebegalės pretenduoti į antrąją konkursinę eilę;
• viešosios įstaigos statusą turintys mokslinių tyrimų institutai galės steigti įmones, įstaigas ar organizacijas, į jas investuoti ir skolintis.

Jei planuojate stoti po 2028 metų ir turite darbo patirties ar baigėte trumpąsias studijas, verta iš anksto pasitikslinti stojimo sąlygas pasirinktoje aukštojoje mokykloje ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbiamoje informacijoje.

Ar tai keis studijų kainas

Pateiktoje informacijoje nėra duomenų, kad pataisos tiesiogiai keistų studijų kainą ar stojimo balus. Ministerija tvirtina, kad studentų finansavimo sąlygos nebus blogesnės. Ar aukštosios mokyklos dėl mažesnio ar neapibrėžto finansavimo ilgainiui keis savo politiką, kol kas nežinoma.

Artimiausias žingsnis – prezidento sprendimas dėl įstatymo pasirašymo. Tik po to pataisos įsigalios. Kitų metų skatinamojo finansavimo dydis paaiškės tik tada, kai Vyriausybė jį nustatys.