ES viršūnių susitikimo išvados: biudžeto nėra, Ukrainai trūksta 70 mlrd. eurų, ruošiamasi kovai su Kinija

Briuselyje pasibaigęs ES viršūnių susitikimas nedavė susitarimo dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto, tačiau atvėrė naują 70 mlrd. eurų spragą Ukrainos finansavimui, parodė gilius nesutarimus dėl energetikos ir migracijos ir sustiprino ES ryžtą kurti naujas prekybos gynybos priemones prieš Kiniją. „Euronews“ išskiria penkias pagrindines dviejų dienų susitikimo išvadas – nuo vieningos paramos Volodymyrui Zelenskiui iki Italijos ir Ispanijos pasienio ginčo atšilimo.

ES lyderiai susivienijo apie Zelenskį ir pasmerkė Trumpo dyzelino sandorį

Antrąją susitikimo dieną užgožė aštrus V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginčas. ES lyderiai susivienijo apie Ukrainos prezidentą ir pažadėjo išlaikyti sankcijas tol, kol Rusija tęs plataus masto invaziją. Jie taip pat pasmerkė D. Trumpo ir Vladimiro Putino dyzelino sandorį, nors Bulgarijos premjeras, „Euronews“ duomenimis, jį parėmė.

„Dabar ne laikas atsisakyti paramos Ukrainai. Dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai. Dabar laikas didinti paramą ir didinti spaudimą“, – DW cituoja Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą. U. von der Leyen pabrėžė, kad ES nepanaikins jokių sankcijų, kol Rusija nesustabdys karo.

Šiltas priėmimas V. Zelenskiui suteikė diplomatinio atokvėpio, kai D. Trumpas tvirtino, kad su juo susitarti „sunkiau“ nei su V. Putinu, reikalavo naujų rinkimų Ukrainoje ir Kyjivo smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms vadino „gėda“. „Ginu išimtinai Ukrainos ir ukrainiečių interesus“, – sakė V. Zelenskis. – „Ir toliau gyvensime, kovosime ir, svarbiausia, gyvensime oriai.“

Ukraina prašo dar 70 mlrd. eurų – ES turės ieškoti, iš kur juos paimti

V. Zelenskis paprašė ES kitais metais skirti dar 70 mlrd. eurų finansinės ir karinės paramos. Šis prašymas sujaukia ES planus, nes buvo tikimasi, kad pernai sutarta 90 mlrd. eurų paskola padengs ir 2026, ir 2027 metų poreikius. Lyderiai pavedė Europos Komisijai parengti pasiūlymą, kaip patenkinti Kyjivo finansinius poreikius.

Užpildyti spragą bus nelengva. „Euronews“ pažymi, kad dėl išaugusių skolinimosi kainų bendra skola tampa nepatraukli, įšaldytas Rusijos turtas, kurį vėl priminė V. Zelenskis, išlieka politiškai prieštaringas klausimas, o dvišaliai įnašai rizikuoja užkrauti naštą kelioms turtingoms valstybėms.

Dėl ES biudžeto nesutarta, derybas perima António Costa

Ketvirtadienį lyderiai ilgai diskutavo dėl kitos daugiametės finansinės programos, tačiau, kaip ir tikėtasi, pažangos buvo mažai: „taupiosios“ grynosios mokėtojos ir pietų bei rytų „Sanglaudos draugės“ laikėsi savo pozicijų. Aišku viena – Airijos pirmininkavimo prieš kelias dienas pasiūlytas derybų dokumentas, kuriuo siūlyta bendrą biudžetą sumažinti 141 mlrd. eurų, kad būtų patenkintos taupiosios šalys, oficialiai palaidotas.

Derybas perims Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa. Artimiausiomis savaitėmis jis turėtų pateikti naują kompromisą, kurio daugelis tikisi iki jo sušaukto neeilinio viršūnių susitikimo lapkričio 26 d. Pasak „Euronews“, A. Costa sieks kuo mažesnių nacionalinių įnašų, perdirbs ES masto mokesčių paketą ir atkurs Airijos pirmininkavimo panaikintas lankstumo priemones. Nerimą kelia tai, kad abiejų pusių lyderiai atvirai sako nejaučiantys spaudimo susitarti iki metų pabaigos.

Tema	Rezultatas
Ukraina	parama V. Zelenskiui, sankcijos išlieka, Komisija rengs pasiūlymą dėl 70 mlrd. eurų
ES biudžetas	susitarimo nėra, Airijos 141 mlrd. eurų mažinimo planas atmestas, derybas perima A. Costa
Migracija	Italija ir Ispanija žengė pirmą žingsnį pasienio ginčui baigti
Kinija	Komisijos paprašyta parengti naujų prekybos gynybos priemonių rinkinį
Energetika	V4 ir Italija nepasiekė ETS peržiūros, raginama bendro atsako

Šaltinis: „Euronews“.

Italija ištiesė ranką Ispanijai, Danija toliau kritikuoja Madridą

Migracija vėl tapo vienu labiausiai ginčytinų klausimų. Birželį diskusija baigėsi Ispanijos premjero Pedro Sánchezo ir Italijos bei Danijos premjerių Giorgios Meloni ir Mette Frederiksen ginču. Šįkart Roma netikėtai ištiesė ranką Madridui: Italija ir Ispanija žengė pirmą žingsnį pasienio ginčui baigti po abipusių patikrinimų, įvestų po Seutos krizės. Ketvirtadienio vakarą turėjusi baigtis Italijos laikinoji pasienio kontrolė pratęsta savaitei, kad sutaptų su Ispanijos, kuri baigiasi spalio 22 d. Iki tol abiejų šalių vidaus reikalų ministrai turi sutarti dėl pakaitinių priemonių.

M. Frederiksen tuo tarpu kritikavo P. Sánchezo planą įteisinti 600 tūkst. migrantų. G. Meloni, M. Frederiksen ir Nyderlandų premjeras Robas Jettenas su dar 17 ES lyderių surengė neformalius pusryčius „inovatyviems migracijos sprendimams“ aptarti. Didėja parama ekstremaliosioms priemonėms, leidžiančioms krizių metu sustabdyti prieglobsčio prašymų priėmimą. Galutinėse išvadose Komisija tik raginama derinti veiksmus su valstybėmis narėmis „dėl visų instrumentalizavimo formų“.

Lyderiai ragina Komisiją kurti naujus įrankius prieš Kinijos konkurenciją

ES prekybos deficitas su Kinija siekia apie 360 mlrd. eurų. Ketvirtadienį per pietus lyderiai paragino Komisiją parengti naujų prekybos gynybos priemonių rinkinį, įskaitant apsaugos priemones su kvotomis ir muitais, kad būtų apsaugotos chemijos ir mašinų pramonės šakos. „Konkurencija turi būti sąžininga. Sukursime priemones prieš perteklinius pajėgumus, prieš dideles subsidijas, prieš dirbtinai nuvertintas valiutas“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo pradėti kurti tokį įrankį, tačiau neaišku, ar jis bus parengtas iki metų pabaigos.

Kinijos muitinės duomenimis, Kinijos eksportas į ES per metus išaugo 25 proc. Rengiamos ir kitos priemonės: diversifikavimo įrankis, skatinsiantis ES bendroves ieškoti kitų strateginių produktų, pavyzdžiui, kritinių žaliavų, tiekėjų, ir solidarumo mechanizmas valstybėms, kurias galėtų paveikti Kinijos atsakomosios priemonės.

Ginčas dėl energijos kainų ir taršos leidimų sistemos baigėsi be naujų priemonių

Ketvirtadienį lyderiai įklimpo į, „Euronews“ žodžiais, begalinę diskusiją apie energetiką. Visegrado grupė ir Italija siekė išvadose paraginti Komisiją pasiūlyti priemonių trumpalaikiams elektros kainų svyravimams riboti ir iš naujo įvertinti ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ETS). Suomija, Danija ir Švedija tam priešinosi, o Čekijos premjeras Andrejus Babišas kaltino anglies mokestį griaunant Europos konkurencingumą. „Visą dieną lyderių lygmeniu redagavome kažką techninio. Tai neduoda jokių naujų priemonių ar politikos, kuri iš tiesų padėtų valstybėms narėms“, – piktinosi ES pareigūnas. Galiausiai šalys paragino koordinuoto europinio atsako į energetikos krizę.

Kipro prezidentas Nikos Christodoulides „Euronews“ sakė, kad kai kurios iš pradžių nenorėjusios valstybės pripažino būtinybę priimti Viduržemio jūros, Vidurio Europos šalių ir Balkanų B4 grupės pasiūlymus dėl energijos kainų. Jis palankiai įvertino išvadų formuluotę dėl antrosios apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS2), kurios įgyvendinimą, jo teigimu, Komisija pripažįsta reikiant dar atidėti.