António Costa: svarbiausia Ukrainos taikos derybose — ugnies nutraukimas
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pareiškė, kad Europos Sąjungos aukščiausias prioritetas derybose dėl taikos Ukrainoje yra Rusijos sprendimas nutraukti ugnį. Jei to nebus, Briuselis toliau stiprins sankcijų spaudimą.
Spaudos konferencijoje Lisabonoje po Europos Vadovų Tarybos narių vaizdo konferencijos A. Costa sakė: „Pirmasis žingsnis turi būti smurto pabaiga. Mūsų svarbiausias tikslas — sustabdyti žudymą. Nesvarbu, ar tai vadinsime paliaubomis, ar ugnies nutraukimu, esmė ta, kad turime palaikyti spaudimą per sankcijas, jei Rusija nevykdys reikalavimų.“
Pasak jo, būtina spartinti darbą, siekiant sukurti garantijas, panašias į NATO sutarties 5 straipsnį, užtikrinant ir tolesnį JAV dalyvavimą. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pirmoji gynybos linija, todėl turime stiprinti ir atlaisvinti karinę paramą Ukrainai. ES jau yra didžiausia karinės ir ekonominės pagalbos teikėja, tačiau privalome ieškoti galimybių daryti dar daugiau“, pabrėžė jis.
ES ir sąjungininkai rengia saugumo garantijų planą, JAV pažadėjo dalyvauti
Rugpjūčio 15 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas Aliaskoje pirmą kartą susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, o po to Vašingtone įvyko susitikimai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Ten buvo diskutuojama apie galimybes diplomatiškai užbaigti Rusijos agresiją.
Po šių diskusijų antradienį įvyko dvi virtualios sesijos — „Pasirengusiųjų koalicijos“ ir Europos Vadovų Tarybos narių. A. Costa teigė, kad dabar svarbiausia — spartinti praktinį darbą, kad būtų sukurta garantija, panaši į NATO 5 straipsnį, su JAV dalyvavimu.
Didžiausia naujovė europiečiams tapo D. Trumpo įsipareigojimas, kad Vašingtonas dalyvaus suteikiant saugumo garantijas Ukrainai. Pasak Jungtinės Karalystės vyriausybės, kuri kartu su Prancūzija pirmininkauja koalicijai, planavimo grupės artimiausiomis dienomis susitiks su JAV kolegomis, kad sustiprintų planus dėl saugumo garantijų.
Taip pat tęsiamas darbas, pradėtas dar kovą, rengiantis „patikinimo pajėgų“ dislokavimui, jei kovos veiksmams būtų padėtas taškas. Tokia pajėga apimtų sąjungininkų karių siuntimą į nekontaktines zonas. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Estija jau yra pareiškusios pasirengimą dalyvauti. Kitas darbo tikslas — Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimas, kad jos išliktų patikima atgrasymo priemonė ateityje.
Ukraina siekia narystės ES, tačiau Vengrija tam priešinasi
Kartu Ukraina ir kai kurios ES institucijos narystę Europos Sąjungoje vertina kaip dar vieną saugumo garantiją. Antradienį A. Costa ir Airijos ministras pirmininkas Micheálas Martinas ragino judėti plėtros kryptimi, tačiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad narystė „nesuteikia jokių saugumo garantijų“ ir tokį ryšį pavadino pavojingu.
Tuo pat metu Europos Komisija paskelbė, kad rugsėjo pradžioje pateiks 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Komisijos atstovė Arianna Podestà sakė: „Turime išlaikyti absoliutų spaudimą Rusijai. Jei ši šalis nenori daugiau sankcijų, ji privalo nutraukti savo agresiją.“
JAV prezidentas D. Trumpas pirmadienį teigė, kad prireiks „vienos ar dviejų savaičių“, kad paaiškėtų, ar bus įmanoma pasiekti sprendimą dėl karo pabaigos. Tuo metu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Vašingtone dar kartą pakartojo, kad jo šaliai būtina daugiau karinės įrangos, mokymų ir žvalgybinės informacijos, siekiant užtikrinti gebėjimą apsiginti ateityje.
