Trumpas paskelbė „energetines paliaubas“, Kyjivas laukia sąlygų, Maskva tyli, o smūgiai tęsiasi

Vašingtonas siekia sumažinti spaudimą degalų kainoms

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nedelsiant nutraukti atakas prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą. Tačiau paskelbimo metu Kyjivas neturėjo susitarimo detalių, Maskva jo viešai nepatvirtino, o Ukrainos pareigūnai pranešė apie naujus smūgius elektrinėms. Todėl kol kas tiksliau kalbėti apie JAV paskelbtą paliaubų iniciatyvą, o ne apie patvirtintas ir vykdomas paliaubas.

Trumpo žinutė pasirodė paaštrėjus jo nesutarimams su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Vašingtonas siekia sumažinti spaudimą degalų kainoms, o Kyjivas teigia, kad negali vienašališkai atsisakyti smūgių Rusijos energetikai, kol Rusija atakuoja Ukrainos elektros ir šilumos tiekimo objektus.

Pranešimas apie susitarimą aplenkė jo sąlygas

Savo socialiniame tinkle Trumpas paskelbė, kad tarp Rusijos ir Ukrainos „nuo šiol“ galioja energetinės paliaubos ir kad abi šalys su tuo sutiko. Jis nepaaiškino, kokiems objektams draudimas būtų taikomas, kada tiksliai prasidėtų jo vykdymas ir kas stebėtų galimus pažeidimus.

Zelenskis į paskelbimą reagavo pritardamas pačiai idėjai, tačiau nurodė laukiantis informacijos iš JAV. Ukrainos pozicija, kurią jis pakartojo vėliau sekmadienį, yra abipusė: Kyjivas pasirengęs susilaikyti nuo smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, jeigu Rusija nutrauks atakas prieš atitinkamus Ukrainos objektus.

Šie pareiškimai dar nereiškia, kad visos pusės vienodai supranta paliaubų apimtį. Elektros gamybos įrenginiai, šiluminės elektrinės, naftos perdirbimo gamyklos, dujų ir naftos objektai priklauso skirtingoms infrastruktūros grupėms. Be aiškiai paskelbtų sąlygų neįmanoma patikimai nustatyti, kokį konkretų įsipareigojimą, pasak Trumpo, šalys prisiėmė.

Po paskelbimo Ukraina pranešė apie naujas atakas

Sekmadienį Zelenskis sakė, kad Rusijos dronai ir toliau atakuoja Ukrainą. Jis pranešė apie smūgį Charkivo šilumos ir elektros gamybos objektui. „Euronews“ taip pat rašo apie ataką prieš elektrinę Kyjive, po kurios dalyje sostinės nutrūko elektros tiekimas.

Ukrainos prezidento pateiktais duomenimis, per praėjusią savaitę Rusija surengė daugiau kaip 200 smūgių šalies elektros gamybos ir perdavimo objektams, taip pat 17 smūgių dujų bei naftos infrastruktūrai. Tai Ukrainos valdžios paskelbti skaičiai; jie parodo, kokiomis aplinkybėmis Kyjivas vertina naują paliaubų pasiūlymą.

Atakų tęsimas po Trumpo pareiškimo kelia rimtų klausimų dėl jo įgyvendinimo. Vis dėlto vien iš jų dar negalima nustatyti, kad buvo pažeistas abiejų pusių patvirtintas susitarimas: jo sąlygos ir Rusijos sutikimas iki tol nebuvo viešai patvirtinti.

Sąjungininkai palaiko tikras, abipuses paliaubas

Ukrainos sąjungininkai palankiai įvertino galimybę sustabdyti smūgius energetikai, kartu pabrėždami Rusijos veiksmų svarbą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino siekti realių energetinių paliaubų ir pareiškė, kad Rusija toliau intensyvina atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas taip pat išreiškė paramą paliaubų siekiui bei Ukrainai. Kanados premjeras Markas Carney po pokalbio su Trumpu paskelbė remiantis energetines paliaubas ir pakartojo Zelenskio raginimą Rusijai jų laikytis.

Diplomatinė parama pasiūlymui nėra patvirtinimas, kad smūgiai jau sustojo. Sąjungininkų pareiškimuose svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar Maskva sutiks su aiškiomis, abiem pusėms taikomomis sąlygomis ir ar jų laikysis.

Ginčas dėl naftos, dyzelino ir spaudimo Kyjivui

Naujasis Trumpo pareiškimas pasirodė po JAV sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui. Kyjivas ir dalis Europos sąjungininkų šį žingsnį kritikavo, baimindamiesi, kad papildomos pajamos sustiprins Rusijos galimybes tęsti karą. Kritikos sulaukta ir Jungtinėse Valstijose.

Trumpas savo ruožtu kaltina Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms tuo, kad jie prisideda prie aukštų dyzelino kainų. Agentūra „Reuters“, remdamasi su situacija susipažinusiu asmeniu, pranešė, kad JAV spaudė Kyjivą nutraukti šias atakas ir grasino riboti dalijimąsi žvalgybos informacija bei ginklų įsigijimo mechanizmą. Tai yra žiniasklaidos pranešimas apie spaudimą, o ne viešai paskelbtas oficialus JAV sprendimas nutraukti paramą.

Šiame ginče slypi esminė paliaubų problema. Ukraina laiko smūgius Rusijos energetikos objektams atsaku į Rusijos atakas ir priemone mažinti jos karo finansavimo galimybes. Kyjivas tvirtina esantis pasirengęs juos sustabdyti, tačiau reikalauja lygiaverčio Rusijos žingsnio.

Rinkimų klausimas dar labiau paaštrino santykius

Prieš paskelbdamas apie paliaubas, Trumpas pareiškė, kad Ukrainai reikėtų naujo prezidento, kuris susitartų dėl karo pabaigos. Zelenskis atsakė, kad šalies vadovą renkasi Ukrainos piliečiai. Jis taip pat pareiškė, jog rinkimai galėtų būti surengti, jei Rusija sutiktų su 60 dienų visiškomis paliaubomis.

Šis pasiūlymas skiriasi nuo siauresnių energetinių paliaubų. Rinkimams reikėtų sustabdyti kovos veiksmus plačiau ir sudaryti saugias sąlygas balsavimui. Ukrainoje karo padėties metu rinkimai nevyksta.

Kol kas Trumpo paskelbimas atvėrė diplomatinę galimybę, bet neatsakė į svarbiausius praktinius klausimus. Artimiausias paliaubų patikimumo matas bus ne politiniai pareiškimai, o aiškiai sutartos sąlygos, vieša Maskvos pozicija ir realus smūgių energetikos objektams nutraukimas.