- Europos Sąjunga atliko studiją dėl europiečių turto registro – rezultatai gali pasirodyti netrukus
- Į registrą gali būti įtraukiamos net ir banko sąskaitos bei vertybiniai popieriai
- Galimybių studijai dar 2021 metais prieštaravo kai kurie europarlamentarai
- Po truputį įgyvendinamas „Agenda 2030“ planas?
Europos Sąjunga atliko studiją dėl europiečių turto registro – rezultatai gali pasirodyti netrukus
Europos Sąjunga turi didelių užmojų ir vienas iš jų – tai pradėti analizuoti ir kaupti duomenis, kiek ir kokio turto turi sukaupę europiečiai. Svarstoma Bendrijos mastu atidaryti registrą, o kaip pagrindinė priežastis tam nurodomas siekis kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei Rusijos oligarchų turto sekimu. Tačiau istorija rodo, kad nepaprastųjų padėčių atveju piliečių registruotas turtas gali būti panaudojamas atiduoti skoloms.
Štai, ką leidiniui „Focus“ pareiškė ES Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris:
„Europos Komisija neketina kurti centralizuotos ES piliečių turto duomenų bazės. Tiesa, Europos Parlamento prašymu (!) Komisija šiuo metu atlieka turto registravimo praktikos ES valstybėse narėse tyrimą. Šiame apžvalginiame tyrime tik nurodoma, kokie mechanizmai veikia 27 valstybėse narėse (angl. mapping study). Pati Komisija neplanuoja jokios veiklos, pagrįstos šio tyrimo rezultatais“, – tvirtino jis[1].
Tačiau anot finansų eksperto Sebastiano Hello, rašiusio remiantis „WirtschaftsWoche“ straipsniu, galimybių studijos dėl tokio ES turto registro jau yra baigtos ir netrukus sulauksime naujos informacijos apie tai – konkretūs planai esą gali būti pateikti per artimiausias savaites ar mėnesius.
Vėliau, pasak S. Hello, tikėtina, jog bus pradėtas teisėkūros procesas ,kuris gali užtrukti kurį laiką, o po to, kai bus priimtas sprendimas, registras galėtų įsigalioti per ateinančius vienerius ar dvejus metus (priklausomai nuo to, koks pasipriešinimas bus iš valstybių narių).
Į registrą gali būti įtraukiamos net ir banko sąskaitos bei vertybiniai popieriai
Ir taip, jei šis registras išties bus įgyvendintas, europiečiai tikrai nieko neturės, bet turės būti laimingi. Mat į visą šią ES duomenų bazę galės būti įtrauktas įvairaus tipo turtas: NT objektai, banko sąskaitos, vertybiniai popieriai, transporto priemonės ir galbūt net meno kūriniai bei taurieji metalai.
Finansų eksperto tvirtinimu, tikslus sąrašas priklausys nuo galimybių studijos rezultatų ir vėlesnių teisėkūros sprendimų. Tikslas – sukurti išsamią piliečių turto apžvalgą.
Kalbant apie teisinius aspektus, prognozuojama, jog apeiti šį registrą ir savo turto neregistruoti, bus sudėtinga, nebent nuspręsite palikti Europą (emigravimas į Šveicariją taipogi nepadės, mat ten irgi planuojamas kovos su pinigų plovimu stiprinimas).
Iš tiesų kritikai baiminasi, kad visi šie duomenys apie europiečių sukauptą turtą gali būti panaudojami kitokiems tikslams.
Galimybių studijai dar 2021 metais prieštaravo kai kurie europarlamentarai
Apie tokias ES vykdomas studijas daug informacijos internete nėra, o ir esamos reikia gerai paieškoti. 2021 m. liepos viduryje Europos Komisija paskelbė kvietimą dalyvauti konkurse dėl mokslinių tyrimų projekto „Europos turto registro galimybių studija kovos su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu kontekste“[2].
Konkurso būdu atliekamo tyrimo tikslas buvo įvardytas kaip vertas pasitelktos priemonės ir užtikrinsiantis gražią, pūkuotą ir visiems saugią Europą (visai kaip amerikietiškąją svajonę) – masinio turto registras ES esą turėtų sumažinti pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo galimybes.
Tačiau šis gražus fasadas neįtikino kai kurių žiniasklaidos priemonių, ekonominių bei politinių organizacijų, kuriose kilo didžiulis pasipiktinimas.
„Kova su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu yra svarbus politinis prioritetas, tačiau skaidrumo piliečio sukūrimas šiuo tikslu nueina per toli“, – komentavo CSU europarlamentaras Markusas Ferberis.
Austrijos europarlamentaras Haraldas Vilimskis (FPÖ) netgi paragino ES Komisiją atšaukti galimybių studijos konkursą.
Po truputį įgyvendinamas „Agenda 2030“ planas?
77 primena, kad iki 2030-ųjų Pasaulio ekonomikos forumas užsimojo įgyvendinti pasaulio pertvarką, pagal kurią bus nustatyta, kiek, ko ir kada galėsite valgyti ir kur, kaip ir už ką gyventi.
Prieš akis šmėstelint Paryžiaus susitarimo nuostatas, galima matyti, kad totali žmogaus kontrolė prasideda nuo siekio „švarinti aplinką“.
Jame šalys susitarė, kad iki 2030 m. bus beveik perpus sumažintas šiltnamio efektas, o visą šį ambicingą tikslą vainikuos „lenktynės į nulį“ (0 kg mėsos, 0 kg pieno produktų ir 0 privačių transporto priemonių).
