ES palaiko planus riboti Kinijos medicinos įrangos gamintojų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose

Dauguma ES valstybių palaikė sprendimą apriboti Kinijos įmonių dalyvavimą

Europos Sąjunga pirmadienį didžiule balsų persvara pritarė siūlymui apriboti Kinijos medicinos įrangos gamintojų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kai kontrakto vertė viršija 5 milijonus eurų. Tai pirmas kartas, kai pritaikomas vadinamasis Tarptautinis viešųjų pirkimų instrumentas (IPI), ES teisinė priemonė, patvirtinta 2022 m., skirta skatinti abipusiškumą tarptautinėje pirkimų rinkoje [1].

Nors Europos Komisija oficialiai neatskleidė balsavimo rezultatų ar kitų detalių, diplomatiniai šaltiniai patvirtina, kad sprendimas priimtas po ilgai trukusio tyrimo, kuris atskleidė, kad Kinijos viešųjų pirkimų sistema sistemingai diskriminuoja užsienio, ypač Europos, gamintojus.

Tyrime nustatyta, kad net 87 proc. analizuotų Kinijos viešųjų pirkimų konkursų turėjo tiesioginių ar netiesioginių barjerų importinei įrangai.

Kinijos protekcionistinė politika atsiduria dėmesio centre

Pagrindinis ES sprendimo motyvas tai Pekino politika, kuri skatina valstybinėms ligoninėms ir regioninėms institucijoms pirkti vietinius gaminius, ypač tokiose srityse kaip diagnostikos ir ENT (ausų-nosies-gerklės) įranga. Europos Komisijos ataskaitoje pažymima, kad Kinija 2019 m. turėjo 1,3 mlrd. eurų deficitą šioje srityje, tačiau jau 2020 m. pavertė jį 5,2 mlrd. eurų pertekliumi, iš esmės dėka vidaus rinkos uždarumo.

Kinijos tikslas, pagal „Made in China“ strategiją, iki 2025 m. pasiekti 85 proc. vietinės rinkos dalį pagrindiniuose medicinos įrangos komponentuose ir 70 proc., aukštesnės klasės įrangoje. ES šį tikslą įvardijo kaip sistemingą vidaus rinkos uždarymą, kuris iškraipo konkurenciją [2].

Kadangi derybos su Kinijos valdžia nepadėjo pasiekti kompromiso, ES ėmėsi priemonių. Pagal IPI reglamentą, nuo šiol Kinijos įmonės galės būti visiškai pašalintos iš viešųjų pirkimų arba jų pasiūlymams taikomi „baudos balai“, dėl kurių jos praras konkurencingumą per artimiausius penkerius metus. Tokie sprendimai turi būti proporcingi, tačiau, kaip nurodė Komisija, „alternatyvių sprendimų Kinija nepasiūlė“.

Prekybinė įtampa tarp ES ir Kinijos gilėja

Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai ES ir Kinijos prekybiniai santykiai jau yra įtempti. Europos Sąjunga neseniai pritaikė iki 45 proc. muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, o Komisija pradėjo papildomus tyrimus dėl vėjo turbinų, medinių grindų, sunkvežimių ir padangų.

Kinija į tokius veiksmus atsakė tyrimais dėl europietiško brendžio, kiaulienos ir pieno produktų. Tuo metu ES nerimauja, kad dėl JAV prezidento D. Trumpo įvestų muitų, Kinijos eksportas gali būti nukreiptas į Europos rinką, o tai grėstų Europos pramonei dėl „pigių prekių antplūdžio“. Panašios nuotaikos kyla ir kitose Azijos valstybėse. Vietnamas ir Pietų Korėja jau įvedė antidempingo muitus Kinijos plienui.

Europos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius šią savaitę susitiko su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao Paryžiuje. Tuo pat metu Kinijos prekybos rūmai ES pareiškė „gilų nusivylimą“ dėl sprendimo ir paragino Briuselį jį peržiūrėti, tvirtindami, kad ES įmonės jau ir taip turėjo reikšmingą prieigą prie Kinijos rinkos.

Galimos ir politinės ir ekonominės pasekmės

Europos Komisijos atstovai pripažįsta, kad naujosios priemonės gali dar labiau paaštrinti dvišalius santykius. Tačiau ES lyderiai siekia parodyti, kad jų rinkos yra atviros tik tuo atveju, jei tai pagrįsta abipusiu skaidrumu ir sąžiningumu.

Nors priemonės nukreiptos konkrečiai į medicinos įrangos sektorių, ekspertai prognozuoja, kad jos gali tapti precedentu kitoms strateginėms pramonės šakoms.

Šis sprendimas išryškina platesnį ES siekį stiprinti savo ekonominį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, tuo pačiu išlaikant taisyklėmis grįstą prekybos sistemą. Ar pavyks išvengti platesnio masto prekybos karo, parodys artimiausios savaitės ir mėnesiai.