Prancūzija stoja į kovą su energetikos krize
Prancūzija jau gyvena „energetinio blaivumo“ planu, kuriuo siekiama iki 2024 m. 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir išgyventi šią žiemą be gamtinių dujų iš Rusijos.
Šis planas yra beveik keturių mėnesių diskusijų rezultatas. Dar vasaros pradžioje Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne, reaguodama į energetikos krizę, paskelbė kiekvienam Prancūzijos ekonomikos sektoriui skirtą energijos taupymo programą[1].
Su visuotinio „energetinio blaivumo“ planu bus siekiama sumažinti energijos suvartojimą 10 proc. Plane taip pat numatytos konkrečios priemonės kiekvienam iš devynių tikslinių ekonomikos ir socialinių sektorių: valstybei, bendrovėms, viešosioms įstaigoms ir prekybos centrams, pramonei, apgyvendinimui, transportui, telekomunikacijos sektoriui, sportui ir vietos valdžios institucijoms.
Kol Prancūzijos valdžia kalba apie „energetinį blaivumą“ ir ragina piliečius praktikuoti „ekologinius gestus“, prezidentas atmeta bet kokias diskusijas dėl galimų Pirėnų pusiasalio dujotiekio, galinčio padidinti Prancūzijos bei Pietų Europos šalių energetinę nepriklausomybę, statybų.
Tuo tarpu pasirinkimo neturintys prancūzai skuba į šiltų drabužių parduotuves ir rūpinasi jų atsargomis. Viliamasi, kad šiltos, nepralaidžios striukės ar vilnoniai megztiniai padės išgyventi tikėtiną šaltą ir niūrią žiemą.
Prancūzijoje prasidėjo energetinio blaivumo era
Pati Prancūzijos vyriausybė, vadovaudamasi šūkiu „Kiekvienas gestas yra svarbus“, taip pat pradėjo energijos taupymo kampaniją.
Jau kurį laiką per nacionalinį Prancūzijos radiją buvo galima išgirsti humoristines kalbas apie tai, jog šią žiemą prancūzams iš spintų gilumos tikrai prireiks išsitraukti megztinius su apykaklėmis[2].
Prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kabineto ministrai atsisakė kostiumų ir kaklaraiščių. Televizijoje bei spaudos konferencijose jie pasirodo vilkėdami golfus. Žinoma, tai tik labai vieša rinkodara, skirta labai dideliam planui, pavadintam „Energinės blaivybės žiema“.
Karas Ukrainoje verčia žemyną skubiai atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos ir ieškoti alternatyvių energetikos šaltinių. Kol energetinės nepriklausomybės perspektyvos yra nagrinėjamos, kiekviena Europos šalis savaip ruošiasi kovoti su galimu energijos trūkumu, o Prancūzija, kaip jau minėta, tai daro kalbėdama apie „energetinę blaivybę“.
Prancūzijos valdžia pažėrė aibę patarimų, kaip taupyti energiją, pradedant siūlymais viešose įstaigose riboti šildymą, baigiant ženkliai sumažintu gatvių apšvietimu[3].
Tarp energijos taupymo patarimų, kuriuos „energetiniu blaivumo“ planu propaguoja vyriausybė, yra ir rekomendacijos trumpiau praustis duše, patalpų nešildymas aukštesne nei 19 laipsnių Celsijaus temperatūra, energijos taupymas darbo vietose, dalinis karšto vandens atsisakymas viešose įstaigose.
Valstybės tarnautojai, taupydami degalus, į darbą turės važiuoti traukiniu arba važiuoti lėčiau, ne didesniu kaip 110 km per valandą, o ne 130 km per valandą greičiu. Be to, valstybės tarnautojai gaus 2,88 euro per dieną, jei dirbs iš namų, privatus verslas yra raginamas taip pat skatinti ir savo darbuotojus.
Net garsusis Eifelio bokštas savo šviesų šou nevilios turistų iki vėlumos: jo šviesos bus išjungtos 22.45 val. vakaro, o ne 1 val. nakties kaip anksčiau. Dauguma gatvių žibintų mažesniuose miestuose taip pat bus išjungti anksčiau, o naktį nebus leidžiama rodyti šviečiančių reklamų.
Pirėnų pusiasalio dujotiekiui E. Macronas nepritaria
Vis dėlto, energetikos krizės akivaizdoje Prancūzijos prezidentas ir toliau laikosi savo įsitikinimų ir nesirengia būti suviliojamas savo Pietų Europos kolegų prisijungti prie Pirėnų pusiasalio dujotiekio statybos planų[4].
Nepaisant gresiančios energetikos krizės Europoje, Prancūzijos prezidentas neseniai pakartojo, jog nesirengia pritarti naujam dujotiekiui į Europą, kuriuo gamtinės dujos būtų pumpuojamos tarp Pirėnų pusiasalio ir likusios Europos dalies.
E. Macronas sakė, kad šiuo metu esami dujotiekiai tarp Ispanijos ir Prancūzijos naudojami tik 50–60 proc. savo pajėgumo. Pasak E. Macrono, naujam dujotiekiui nutiesti prireiks nuo penkerių iki aštuonerių metų, o Prancūzija nenori ilgainiui importuoti didelio dujų kiekio dėl aplinkosauginių siekių.
„Manau, kad mūsų prioritetas veikiau yra užtikrinti daugiau elektros energijos jungčių Europoje, todėl labiau pritariu šiems projektams,“ – sakė jis.
Ispanija ir Portugalija teigia, kad nutiesus naują dujotiekį, jos galėtų transportuoti didesnį kiekį dujų į daugybę pakartotinio dujinimo gamyklų Pirėnų pusiasalio pakrantėje.
Ispanija taip pat tvirtina, kad dujotiekis turėtų būti suprojektuotas taip, kad juo dabar būtų tiekiamos dujos, o ateityje – ekologiškas vandenilis.
Tiesa, su Prancūzijos pritarimu ar ne, dujotiekio statybos gali įvykti bet kokiu atveju. Praėjusį mėnesį Portugalijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Europos valdžios institucijos svarsto galimybę nutiesti suskystintų gamtinių dujų dujotiekį iš Ispanijos į Italiją ir taip apeiti Prancūzijos pasipriešinimą[5].
Prancūzai suskubo rūpintis šiltais rūbais
Valdžiai svarstant skirtingus scenarijus, kurie padėtų išvengti energijos trūkumo, prancūzai patys suskubo pasirūpinti, jog šią žiemą nesušaltų.
Nuo šio mėnesio pradžios Prancūzijoje pastebimas akivaizdžiai išaugęs susidomėjimas šiltais lauko ir namų rūbais, vilnos produktais.
„Phildar-Pingouin“ siūlų parduotuvės tiekimo direktorė Sophie Jesson aiškina, kad jau nuo mokslo metų pradžios pastebėtas akivaizdus siūlų pardavimų šuolis. Ji teigia, kad šiltų, natūralių siūlų pardavimai išaugo 30 proc.
„Jott“, pirmaujančio Prancūzijos lengvų pūkinių striukių prekės ženklo pardavimai taip pat išaugo 30 proc[6]. Prekybininkai pastebi, kad didelį susidomėjimą pirkėjams kelia būtent lengvos, patogios pūkinės striukės, kurios, esant reikalui, gali būti dėvimos ir patalpose. Kai kurių parduotuvių savininkai teigia, kad daugėja ir įmonių, kurios šiltais rūbais siekia aprūpinti savo darbuotojus.
