E. Macronas po riaušių: „niekas nepateisina smurto“, plėšikai atlygins žalą; M. Le Pen – „grėsmė demokratijai“
- E. Macronas: „niekas nepateisina“ smurto.
- Kaltę suvertė radikaliems kraštutiniams kairiesiems ir nusikaltėliams.
- M. Le Pen: „pasitikėjimo krizė“ ir „grėsmė demokratijai“.
- Per savaitgalį sulaikyta mažiausiai 1 800 žmonių.
- Parlamente siūlomas tyrimas dėl smurto ir policijos strategijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienio vakarą kreipėsi į tautą po vienų smarkiausių pastarųjų metų riaušių ir pareiškė, kad „niekas nepateisina“ smurto. Kaip praneša „France 24“, prezidentas pažadėjo, kad plėšikai turės atlyginti žalą, o tie, kurie „siekė nuversti Respubliką“, bus patraukti atsakomybėn. Likus vos dviem valandoms iki kalbos, kraštutinės dešinės lyderė Marine Le Pen, „Euronews“ duomenimis, įvykius pavadino „grėsme demokratijai“ ir kritikavo „išsekusią makronistinę valdžią“.
E. Macronas: plėšikai turės atlyginti žalą
„Plėšikavę asmenys turės atlyginti padarytą žalą, o tie, kurie siekė nuversti Respubliką, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė E. Macronas. „France 24“ duomenimis, jis išreiškė visuomenės „pyktį“ ir „gėdą“ dėl protestų, per kuriuos sulaikyta mažiausiai 1 800 žmonių, ir nurodė į „nežabotą smurtą“, kurį vykdė „radikalių kraštutinių kairiųjų grupių sukilėliški elementai, prie kurių prisijungė daugybė nusikaltėlių“.
Prezidentas taip pat pareiškė, kad į valstybės pastatus taikęsi asmenys „turi sumokėti už savo nusikaltimus“, paragino visas politines jėgas pasmerkti smurtą ir pažadėjo, kad vietos valdžia kartu su merais saugos pastatus. E. Macronas sakė, kad su Persijos įlankos valstybėmis kalbėsis apie degalų kainas. „France 24“ duomenimis, jo kelionė į keturias Persijos įlankos šalis – Kuveitą, Jungtinius Arabų Emyratus, Bahreiną ir Katarą, numatyta pirmadienį, iki kalbos nebuvo atšaukta.
M. Le Pen: „pasitikėjimo krizė“ ir „grėsmė demokratijai“
„Išgyvename pasitikėjimo krizę“, – pareiškė 2027 m. prezidento rinkimų kandidatė M. Le Pen, cituojama „Euronews“. Ji tai pavadino „grėsme demokratijai“ ir atsakomybę suvertė kraštutiniams kairiesiems bei E. Macronui, kuris, jos teigimu, yra prezidentas „be patikimumo ir autoriteto“. „France 24“ duomenimis, ji kritikavo „išsekusią, išsikvėpusią ir pasimetusią makronistinę administraciją“.
„Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Jordanas Bardella, lankydamasis Paryžiaus policijos komisariate, pareiškė, kad „tvarkos Prancūzijoje nebėra“, o šeštadienio naktį Prancūzija buvo „pažeminta“. Žaliųjų lyderė Marine Tondelier paragino atsistatydinti vidaus reikalų ministrą Laurent'ą Nuñezą, policijos veiksmus pavadinusi „absoliučia katastrofa“. Apie vyriausybės krizinius pasitarimus ir „kolosalų valstybės žlugimą“ 77.lt rašė ankstesniame straipsnyje.
| Rodiklis | Duomenys | Šaltinis |
|---|---|---|
| Sulaikyti per savaitgalį | mažiausiai 1 800 | „France 24“ |
| Sužeisti policininkai, žandarai ir ugniagesiai | daugiau nei 500 | L. Nuñez per „France 24“ |
| Sulaikyti Paryžiuje šeštadienį | 855 („rekordinis skaičius“) | Paryžiaus policija per „France 24“ |
| Nukentėjusios parduotuvės | apie 1 500 | A. Bompard per „France 24“ |
| Plėšikai Bušė diu Rono departamente šeštadienį | daugiau nei 30 000 | prefektūra per „Euronews“ |
| Protestuotojai visoje šalyje | apie 800 000 | „France 24“ |
Šaltiniai: „France 24“, „Euronews“.
Sekmadienį Paryžiuje vėl prasidėjo plėšimai
Kalba nuskambėjo tuo metu, kai Paryžiuje vėl įsiplieskė smurtas. M. Le Pen ir J. Bardella prabilo likus mažiau nei dviem valandoms iki prezidento kreipimosi, praėjus vos parai po chaoso, sukrėtusio visą šalį. „Euronews“ duomenimis, sekmadienio popietę antrą dieną iš eilės buvo dislokuotas specialusis riaušių policijos dalinys CRS-8, o įtampa vėl telkėsi aplink Respublikos aikštę, kur keli šimtai riaušininkų susirėmė su teisėsauga. Paryžiaus policijos prefektūros teigimu, socialiniuose tinkluose buvo išplatintas nedeklaruotas kvietimas rinktis Respublikos aikštėje 14 val. Gobtuvais prisidengusio jaunimo grupės puolė ir plėšė parduotuves.
Šeštadienio skaičiai stulbina: vien Bušė diu Rono departamente, kuriame yra Marselis, prefektūra suskaičiavo daugiau nei 30 000 plėšikų. „France 24“ duomenimis, Miulūze 17-metė protestuotoja neteko akies, o Sent Etjene 17-mečiui policijos granata nutraukė plaštaką. Limože, kur šeštadienį sudegė 143 metų rotušė, sekmadienį į gatves išėjo apie 7 000 žmonių.
Paryžiuje – rekordinis sulaikytųjų skaičius
Paryžiaus prokuratūros duomenimis, po šeštadienio protestų policijos areštinėse buvo laikomi 517 žmonių – 346 suaugusieji ir 171 nepilnametis. Dauguma sulaikyti dėl vogtų daiktų laikymo, susibūrimo siekiant smurtauti ir vandalizmo. Paryžiaus policija pranešė, kad per protestus vienas demonstrantas mirė nuo širdies ir kvėpavimo sustojimo, o sužeista 13 policininkų ir žandarų bei du ugniagesiai. Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje sakė, kad miestą ištiko „tokio lygio smurtas, kokio, manau, niekada nebuvome matę“.
Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire'as pabrėžė, kad „didžioji dauguma demonstrantų“ norėjo „žygiuoti ramiai“, tačiau „vandalizmo aktai“ temdė jų protestą. Haute-Vienne departamento prefektas Maurice'as Barate'as teigė, kad Limožo rotušę „sąmoningai“ padegė „laukinė gauja“. Premjeras S. Lecornu, šeštadienio vakarą skelbęs apie 1 200 sulaikytųjų, sakė, kad „tai stebuklas, jog aukų nebuvo daugiau“. Vidaus reikalų ministras L. Nuñezas tinkle X rašė: „Protestuoti yra pagrindinė teisė. Sąmoningai ir smurtu sėti netvarką – ne.“
Parlamentas žada tyrimą, premjeras – krizinį pasitarimą
Nacionalinio susirinkimo pirmininkė Yaël Braun-Pivet antradienį pasiūlys pradėti parlamentinį tyrimą dėl smurto ir plėšimų, kuris, „France 24“ duomenimis, nagrinės ir teisėsaugos strategiją bei galimus jos trūkumus. Premjeras Sébastienas Lecornu tarpžinybinį krizinį pasitarimą dėl ekonomikos, prekybos, draudimo ir teisinių procesų perkėlė į pirmadienio 10 val. Prekybos federacijos prezidentas Alexandre'as Bompard'as sakė, kad nuostoliai siekia „kelis šimtus milijonų eurų“.
Protestų banga, „France 24“ teigimu, prasidėjo nuo mėnesį trukusių moksleivių protestų dėl švietimo nelygybės ir griūvančių mokyklų, o vėliau peraugo į platesnį pasipiktinimą pragyvenimo kaina, viešosiomis išlaidomis ir klimato politika. Šeštadienį daugiausia taikiose eitynėse visoje šalyje dalyvavo studentai, geležinkelininkai ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo nariai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl neramumų apkaltino imigraciją: „Prancūzija dega!“ – rašė jis tinkle „Truth Social“. „Uždarykite sienas ir perimkite kontrolę, kol dar ne per vėlu!“ – pridūrė D. Trumpas. JAV viceprezidentas JD Vance'as, pasidalijęs degančios Limožo rotušės vaizdo įrašu, rašė, kad „Vakarų liberalai įvežė trečiąjį pasaulį į Prancūziją“, ir išreiškė viltį, kad šalis „sustabdys šią beprotybę, kol nesudegė daugiau jos paminklų“.
Dažniausi klausimai
Ką pasakė E. Macronas?
Kad niekas nepateisina smurto, plėšikai turės atlyginti žalą, o siekę nuversti Respubliką bus patraukti atsakomybėn.
Ką kaltina prezidentas?
„France 24“ duomenimis, jis nurodė radikalių kraštutinių kairiųjų grupių sukilėliškus elementus, prie kurių prisijungė daug nusikaltėlių.
Kaip reagavo M. Le Pen?
Ji kalbėjo apie pasitikėjimo krizę ir grėsmę demokratijai, o E. Macroną vadino prezidentu be patikimumo ir autoriteto.
Kiek žmonių sulaikyta?
Per savaitgalį – mažiausiai 1 800, vien Paryžiuje šeštadienį – rekordiniai 855.
Kodėl prasidėjo protestai?
Nuo moksleivių protestų dėl švietimo nelygybės ir mokyklų būklės, vėliau – dėl pragyvenimo kainos ir viešųjų išlaidų.




Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.