Marine Le Pen žada nutraukti Prancūzijos paramą Ukrainai ir siūlo debatus Zelenskiui

Parama Ukrainai tapo viena 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos temų. Kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas“ kandidatė Marine Le Pen pažadėjo, kad laimėjusi rinkimus po pusmečio nutrauks Prancūzijos finansinę paramą Kyjivui, o dabar sako esanti pasirengusi šį klausimą aptarti tiesiogiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ukrainos vadovas atsakė, kad M. Le Pen „ne visai supranta kai kurias detales“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakartojo, kad Paryžius Ukrainą ir toliau rems.

Marine Le Pen žada paramą Ukrainai tęsti šešis mėnesius, o paskui ją nutraukti

Trečiadienį, spalio 14 d., Briuselyje, kur ji susitiko su Europos Parlamento frakcijos „Patriotai“ sąjungininkais, M. Le Pen Flandrijos televizijai VRT News sakė, kad laimėjusi rinkimus pusmetį paramą išlaikys, kad nieko „neprispaustų prie sienos“. „Bet vėliau finansinę paramą Ukrainai nutrauksime, nes nebeturime tam lėšų“, – pareiškė ji. Prancūzijos savaitraštis „L'Express“ pažymi, kad tai pirmas kartas, kai kandidatė įvardijo konkretų terminą iki paramos nutraukimo. Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks 2027 m. pavasarį.

Ketvirtadienį televizijai CNews M. Le Pen sakė esanti pasirengusi diskutuoti su V. Zelenskiu: „Galėtume puikiausiai aptarti šį klausimą, kada tik jis norės. Jei ponas Zelenskis norėtų pasikalbėti, mielai atvyksiu į Ukrainą. Bet noriu jam pasakyti, kad nebeturime finansinių galimybių teikti paramą.“ Ji pridūrė asmeniškai prieš V. Zelenskį nieko neturinti. Konkrečios susitikimo datos nepaskelbta.

Finansinę Prancūzijos paramą Ukrainai M. Le Pen vertina 6 mlrd. eurų per metus. „Euronews“ duomenimis, ši suma maždaug atitinka vidutinę metinę Prancūzijos paramą Ukrainai nuo 2022 m. vasario, įskaitant dvišalę paramą ir įnašus į europinius mechanizmus. Dar rugsėjį televizijai LCI ji teigė, kad Prancūzija galėtų toliau mokyti ukrainiečių karius ir tiekti jiems įrangą gynybai, bet finansiškai padėti nebegali.

Nacionalinio susivienijimo pozicija dėl Ukrainos keitėsi nuo 2022 metų

„L'Express“ primena, kad anksčiau M. Le Pen ginklų tiekimą Ukrainai kritikavo dėl eskalacijos pavojaus. 2022 m. balandį ji sakė labiau abejojanti tiesioginiu ginklų tiekimu, nes „riba tarp pagalbos ir tapimo kariaujančia šalimi yra plona“. Dabar pagrindinis argumentas – biudžetas: spalio 14 d. ji Prancūziją apibūdino kaip šalį „ant įsipareigojimų nevykdymo ribos“ ir siūlė, kad paramą perimtų kitos geresnės finansinės būklės ES valstybės, tačiau jų neįvardijo.

Savaitraščio skaičiavimais, remiantis Kylio instituto duomenimis, apie 6 mlrd. eurų per metus sudaro mažiau nei 2 proc. Prancūzijos valstybės išlaidų. Be to, į šią sumą įeina ir karinė įranga, kurios dalį M. Le Pen sako norinti tiekti toliau, todėl lieka neaišku, kokią paramos dalį ji iš tiesų ketina nutraukti.

Zelenskis: Prancūzija iš bendradarbiavimo su Ukraina tik laimi

Ketvirtadienį dienraščio „Financial Times“ paskelbtame interviu V. Zelenskis gynė karinį bendradarbiavimą su Prancūzija. „Mes atiduodame atgal“, – sakė jis ir tvirtino, kad Prancūzija iš šios partnerystės, ypač ginklų technologijų srityje, „gali tik laimėti“. Pasak Ukrainos prezidento, kariuomenės mūšio lauke įgyta patirtis leidžia Prancūzijai išbandyti ir tobulinti savo ginkluotę realiomis kovos sąlygomis.

Kaip pavyzdžius V. Zelenskis nurodė prancūzų ir italų priešlėktuvinės gynybos sistemas SAMP/T, kurios, atsižvelgiant į padėtį fronte, buvo ne kartą modifikuotos, ir prancūzų bei britų sparnuotąsias raketas „Scalp/Storm Shadow“. Jis tokią partnerystę pavadino abiem pusėms naudinga.

Macronas pakartojo, kad Prancūzija toliau rems Ukrainą

Dabartinis Prancūzijos prezidentas E. Macronas ketvirtadienį po susitikimo su V. Zelenskiu Briuselyje, kur vyko ES viršūnių susitikimas, pabrėžė, kad Rusijai stiprinant atakas būtina suteikti Kyjivui „visas reikalingas priemones“ apsiginti ir apsaugoti gyventojus bei infrastruktūrą. „Prancūzija ir toliau prisiims savo atsakomybę“, – sakė jis. Užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot teigė, kad paramos nutraukimas būtų „patikimiausias būdas priartinti karą prie mūsų sienų“.

M. Le Pen pareiškimus kritikavo ir kiti kandidatai. Partijos „Renaissance“ kandidatas, buvęs premjeras Gabrielis Attalas apkaltino ją norint „leisti skersti ukrainiečius“: „Parama Ukrainai nėra humanitarinė operacija, kad pasijustume geriau, tai – mūsų pačių gynyba.“ Socialdemokratų pirminius rinkimus laimėjęs europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas kalbėjo apie „kapituliaciją“ prieš Vladimirą Putiną, o partijos „Horizons“ kandidatas Édouard'as Philippe'as M. Le Pen žodžius pavadino „išdavyste“.

Politikas	Pozicija dėl paramos Ukrainai
Marine Le Pen („Nacionalinis susivienijimas“)	parama dar 6 mėn. po rinkimų, vėliau finansinė parama nutraukiama
Emmanuelis Macronas (prezidentas)	būtina suteikti Kyjivui visas reikalingas priemones
Gabrielis Attalas („Renaissance“)	parama Ukrainai – Prancūzijos gynyba
Raphaëlis Glucksmannas (socialdemokratai)	paramos nutraukimas – kapituliacija prieš Putiną
Édouard'as Philippe'as („Horizons“)	M. Le Pen žodžiai – išdavystė

Pagal „Euronews“ ir „L'Express“ pateiktus pareiškimus.

Prancūzija Ukrainai pažadėjo 27 mlrd. eurų paramos

Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, kuriuos cituoja „Euronews“, nuo Rusijos invazijos pradžios Prancūzija Ukrainai pažadėjo iš viso 27 mlrd. eurų paramos: 7,9 mlrd. eurų dvišalės paramos ir 19 mlrd. eurų per europinius mechanizmus. Absoliučiais skaičiais daugiausia Europoje Ukrainai skiria Vokietija – daugiau nei 50 mlrd. eurų nuo 2022 m. vasario. Prancūzija rikiuojasi po jos, toliau – Italija ir Nyderlandai. Pagal dvišalės paramos dalį nuo BVP pirmauja Danija ir Estija.

Politinio portalo „Parlons Politique“ analitikai atkreipia dėmesį, kad 6 mlrd. eurų per metus suma apima ir europinius įnašus bei karinę įrangą, todėl vien dvišalės finansinės paramos nutraukimas tokių sutaupymų automatiškai nereikštų. Pačiame „Nacionaliniame susivienijime“ paramos nutraukimą gina deputatė Laure Lavalette: „Nebegalime padėti Ukrainai. Iždas tuščias“, – sakė ji radijui RMC, nors pripažino nežinanti, kokio dydžio yra Prancūzijos įnašas.