Marine Le Pen teisme kovoja dėl teisės dalyvauti rinkimuose
Prancūzijos politikos scena antradienį pasiekė vieną svarbiausių pastarųjų metų momentų – Paryžiaus apeliacinis teismas atnaujino bylą, kuri gali nulemti, ar Marine Le Pen galės dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose. Ilgametė „Rassemblement National“ (RN) lyderė apskundė pernai priimtą nuosprendį, pagal kurį jai buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir nedelsiant įsigaliojantis penkerių metų draudimas eiti renkamas pareigas.[1]
M. Le Pen nuteista dėl to, kad Europos Parlamento lėšos, skirtos padėjėjams Briuselyje ir Strasbūre, buvo panaudotos RN partijos darbuotojų Prancūzijoje atlyginimams. Sprendimas faktiškai užkirto jai kelią dalyvauti rinkimuose, kuriuose ji, remiantis apklausomis, turėjo realių galimybių laimėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas nebegali kandidatuoti dar kartą.
57 metų politikė savo kaltę neigia ir nuosprendį nuo pat pradžių vadina politiniu. Vos paskelbus sprendimą, ji pareiškė, kad tai – „politinė byla“, o milijonai prancūzų esą pasipiktinę matydami teismines praktikas, kurios, jos žodžiais, labiau primena autoritarinių režimų metodus nei demokratinę valstybę.
Teisinė byla spartina kartų kaitą, bet ne silpnina Nacionalinio sambūrio pozicijų
Apeliacinis procesas, kuris tęsis iki vasario vidurio, gali turėti lemiamų pasekmių visai Prancūzijos dešinei. Jei draudimas dalyvauti rinkimuose būtų sutrumpintas iki vienerių ar dvejų metų, jis pasibaigtų iki 2027 metų pavasario, ir M. Le Pen teoriškai galėtų vėl kandidatuoti. Galutinis sprendimas, tikimasi, bus dar iki vasaros.
Jeigu teismas paliktų galioti dabartinį nuosprendį, RN kandidatą prezidento rinkimuose greičiausiai atstovautų partijos pirmininkas Jordan Bardella. 30-metis politikas pastaruoju metu ryškiai sustiprino savo pozicijas – apklausos rodo, kad beveik pusė prancūzų jį laiko realiausiu pretendentu laimėti rinkimus, o kai kurie tyrimai prognozuoja jam pergalę antrajame ture prieš bet kurį varžovą.[2]
Pati M. Le Pen vis dažniau viešai kalba apie Bardellą kaip galimą įpėdinį, pabrėždama, kad net ir jai pasitraukus, RN išliks dominuojančia politine jėga. „Jordan Bardella gali laimėti mano vietoje“, – yra sakiusi ji, pridurdama, kad partijos idėjos nepriklauso nuo vieno asmens likimo.
M. Le Pen šalininkai bylą vertina kaip politinį susidorojimą su augančia dešine
Teisėjai pernai nusprendė, kad Marine Le Pen buvo „pačiame centre“ sistemos, kuri 2004–2016 metais nukreipė apie 4,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų partijos reikmėms. Be draudimo kandidatuoti, jai skirta ir 100 tūkst. eurų bauda, o dalį laisvės atėmimo bausmės numatyta atlikti su elektronine apykoje.
Tačiau M. Le Pen ir jos rėmėjai šį procesą laiko ne tiek teisiniu, kiek politiniu. Ji pati yra pareiškusi, kad anksčiau politikoje „galėdavai gauti kulką, o dabar gauni teisinę kulką“, kuri reiškia politinę mirtį. Tokia retorika randa atgarsį ne tik Prancūzijoje, bet ir tarp kitų Europos bei tarptautinių dešiniųjų.
Bausmė sulaukė palaikymo ir iš užsienio – JAV prezidento ji buvo pavadinta „raganų medžiokle“, o kai kuriuose sluoksniuose net svarstyta, ar Prancūzijos teisėsauga nepiktnaudžiauja savo galia politinėje kovoje. Prancūzijos valdžia tokius kaltinimus atmeta, tačiau pati byla tapo platesnės diskusijos apie tai, ar teismai Europoje vis dažniau naudojami kaip politinio spaudimo priemonė prieš augančius dešiniuosius judėjimus simboliu.
